Verslas

2020.06.15 15:47

Apžvalga: gedimai išaugino elektros kainas, bet praėjusių metų lygio jos neviršijo

LRT.lt2020.06.15 15:47

Planiniai ir netikėti elektros jungčių bei elektrinių sutrikimai reikšmingai išaugino didmenines elektros kainas Baltijos šalyse, tačiau jų lygis vis dar išlieka mažesnis, nei pernai ar užpernai tuo pačiu metu, skelbiama „Litgrid“ apžvalgoje.

Birželio 8–14 d. vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusia savaite, išaugo 52 proc. ir siekė 45,2 EUR/MWh, tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje bei Estijoje.

„Sekmadienį, birželio 7 d. dėl gedimo Švedijos pusėje išsijungė „NordBalt“ jungtis, o nuo pirmadienio iki penktadienio į planinį metinį remontą buvo išvesta jungtis su Suomija „Estlink 1“. Be to, savaitės pradžioje vyko šiluminių elektrinių remontai Estijoje ir Latvijoje, taigi, aplinkybės susiklostė tikrai nepalankiai. Vis dėlto vidutinė savaitės kaina neviršijo buvusios lygiai prieš metus (46,4 EUR/MWh), nors tuo metu pagrindinės jungtys veikė be problemų“, – komentuoja perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad, išskyrus vieną savaitę gegužės pradžioje, vidutinės savaitinės elektros kainos šiemet visą laiką yra žemesnės nei pernai.

Trečiadienį, į remontą išėjus Latvijos TEC2 šiluminės elektrinės blokui bei sumažėjus hidroelektrinių rezervams Lietuvoje ir Latvijoje, valandinė rinkos kaina šoktelėjo iki 255 EUR/MWh – tai didžiausia kaina nuo 2018 m. vidurio. Gamybą reikšmingai didino Estijos šiluminės elektrinės, kurių gamybą palyginti su ankstesne savaite, išaugo 28 proc.

Gamyba, prekyba ir vartojimas Lietuvoje

Birželio 8–14 d. Lietuvoje suvartota 218 GWh elektros energijos, 3 proc. daugiau nei prieš tai buvusią savaitę. Vietinė gamyba smuko 2 proc. ir siekė 101 GWh arba 46 proc. nuo suvartojimo. Vertinant gamybos struktūrą, vėjo elektrinės sudarė 19 proc., šiluminės elektrinės – 51 proc., hidroelektrinės – 12 proc., kitos elektrinės – 17 %. Šiluminių elektrinių gamyba išaugo 10 proc., o hidro ir vėjo elektrinių – mažėjo atitinkamai 37 proc. ir 6 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota, o bendras importo srautas augo 2 proc.. Importas iš trečiųjų šalių sudarė 46 proc., per „LitPol Link“ jungtį – 10 proc., per Latvijos pjūvį – 44 proc.. Bendras elektros eksportas mažėjo 14 proc.. Beveik visas srautas iš Lietuvos (98 proc.) vyko per „LitPol Link“ jungtį, 2 proc. – per Baltarusijos pjūvį.

Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 42 proc., o Lietuvos kryptimi 23 proc. Nuo birželio 7 d. dėl avarinio gedimo „NordBalt“ jungtis nebuvo prieinama.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt