Verslas

2020.06.22 19:58

Kuodis: skatinant ekonomiką žaidžiamas Senelis Šaltis neatėjus Kalėdoms

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.06.22 19:58

Nors pastaruosius metus politikai dažnai kalba apie „gerovės valstybę“, reagavimas į dabartinius iššūkius ekonomikai yra priešingas tam, kurio reikėtų, norint šį tikslą pasiekti. Taip mano ekonomistai, kritikuojantys valdžios sprendimus skatinti šalies ūkio atsigavimą vienkartinėmis išmokomis ir teigia, kad tai tėra mąstymas apie trumpąjį laikotarpį. Tuo tarpu valdantieji į niūriausias prognozes žvelgia nepatikliai ir sako, kad esamas planas reanimuoti ekonomiką pasiteisins.

Seimas birželį pritarė prezidento siūlymui šeimoms, auginančioms vaikus, skirti papildomą vienkartinę išmoką, vadinasi, vasarą vienkartines išmokas gaus ne tik pensininkai. Taip pat birželį įregistruotas siūlymas steigti plėtros banką, o Finansų ministerija pristatė, kaip bus išleisti daugiau kaip 6 mlrd. eurų. Apie visa tai diskutuota LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.

Krizė parodė gerovės valstybės, kurios tikslą mėgsta kartoti prezidentas, svarbą tik dar labiau, įsitikinęs ekonomistas prof. Romas Lazutka, mat sunkmečiu ji turėtų būti pagalve, sugeriančia skaudų ekonomikos kritimą. Jo teigimu, nedarbo draudimo ir paramos skurstantiesiems sistemos Lietuvoje veikia prastai, todėl yra nepajėgios adekvačiai paremti visus nukentėjusius per karantiną. O vienkartinės išmokos, nors gerai atrodo politiškai, šiuo atveju, ekonomisto manymu, yra netaiklios.

„Pensininkai yra labai skirtingi: yra tikrai didžiuliame varge dešimtmečiais gyvenantys pensininkai, yra dirbantys pensininkai, daug uždirbantys pensininkai – visiems duodama vienodai. Atitinkamai ir kai žiūrime į naują iniciatyvą šeimoms su vaikais – vėl yra skirtumai didžiuliai. Akivaizdu, kam reikia padėti, ir gerokai daugiau negu kad vienkartine 100 ar 200 išmoka. Tai tikrai neracionalus švaistymas“, – sakė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis antrino R. Lazutkai sakydamas, kad socialinės paramos sistemos šiuo metu yra apleistos, o pinigų dalybos atskirais „kąsniais“ yra politiškai motyvuotos artėjančių rinkimų.

„Žmonėms paprastai nepaaiškinama Lietuvoje, kad žingsniai turi pasekmes. Lengva, žinoma, dabar dalinti iš skolintų pinigų tas įvairias dovanėles, todėl kad centrinių bankų sistema leidžia vyriausybėms pakankamai pigiai skolintis. Tada nereikia labai mąstyti apie pasekmes visų šitų dalykų, politikams atrišamos rankas, jie dar atsiriša tas rankas skelbdami ekstremalią situaciją – nenuimdami jos, nors karantinas yra atšaukiamas. Tam kad būtų kuo laisvesnės rankos žaisti šitą senelį šaltį neatėjus Kalėdoms. Kitaip tariant, koncentruojant viską prieš rinkimus ir personifikuojant paramą – štai jums, žurnalistai, vienas paketas, turizmo sektoriui kitas paketas, smulkiajam verslui – trečias, vaikams, pensininkams ir visa kita. Ir visi turės būti dėkingi šitai valdžiai“, – teigė R. Kuodis.

Jo manymu, kritikuotinas ne tiek faktas, jog daug valstybės išlaidų nukreipiama į vienkartines išmokas, bet tai, jog šis procesas nebuvo suplanuotas taip, kad duotų maksimalią grąžą vietinei ekonomikai.

„Jeigu jau kalbame apie vartojimo paskatinimą, tai protingiausias turbūt sprendimas būtų tas, kurį ne kartą esu siūlęs, tai yra sąlyginiai pinigai, kurių galiojimas būtų apribotas laike ir sektoriuose, kuriuose tu galėtum juos išleisti. Kodėl to reikia? Todėl kad dabar dalinant pinigus neaišku, kiek žmonės sutaupys tų pinigų ir neaišku, ar neišleis jų importinėms prekėms. Kitaip tariant, taiklumas, jeigu kalbame apie paramą vidaus ekonomikai, yra pakankamai menkas, o tie sąlyginiai pinigai, kurių galiojimas būtų, tarkime, du mėnesiai, tikrai būtų išleisti, nes priešingu atveju tu juos prarasi. Ir jie galėtų būti išleisti vidaus sektoriams, kurie smarkiai nukentėjo nuo krizės.

Protingos šalys eina šituo keliu, bet jis polit-technologiškai yra mažiau patrauklus, nes jis gautųsi anoniminis, technologinis sprendimas, galbūt naudojant centrinio banko pinigus, sakykime, elektroninę valiutą, modernias priemones kaip kad telefonas, kuris galėtų apriboti pinigų kryptį ir laiką“, – svarstė pašnekovas.

R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad gyventojų vartojimas priklauso nuo ateities lūkesčių – subjektyvių vertinimų, ar ateityje jų ir valstybės finansinė padėtis gerės, ar prastės. Tad ir vienkartinės išmokos vargu, ar bus tokios efektyvios, kaip bandoma teigti: „vienkartinės išmokos jų lūkesčių nepadidina, jie puikiai žino, kad jie rugpjūčio mėnesį gaus, bet rugsėjį nebegaus“.

R. Kuodis: R. Karbauskis kariauja prieš institucijas

Ramūnas Karbauskis šią savaitę kalbėdamas su žurnalistais sakė nepasitikintis prognozėmis, kurias Lietuvos banko duomenimis pristato Europos Komisija. Tai, jog darbo užmokesčio kritimas Lietuvoje gali būti vienas iš didžiausių tarp ES narių, kaip dėstė „valstiečių“ lyderis yra „niekinė, keista ir absurdiška“ informacija ir pavadino tai veikimu „prieš valstybės interesus“.

„Aktualijų studijoje“ kalbėjęs Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius pripažino, kad prognozės šiuo laikotarpiu yra preliminarios, jas reikia vertinti atsargiai, tačiau jų niekada ir nebuvo mėginama pristatyti kitaip.

EK Lietuvai prognozuoja beveik 8 proc. ekonomikos kritimą, tiesa, beveik ir tolygų atsigavimą kitąmet, siekiantį apie 7,4 proc. Taip pat, kaip laidoje sakė A. Pranckevičius, numatomas nedarbo išaugimas iki 10 proc., biudžeto deficitas iki 7 proc. bei valstybės skolos padidėjimą iki 48 proc.

„Bet, kaip minėjau, tie skaičiai yra preliminarūs, jie grįsti kovo-balandžio mėnesių duomenimis, tačiau stebint EBPO ir Pasaulio banko duomenis, jie yra gana panašūs“, – sakė EK atstovas.

Komentuodamas R. Karbauskio repliką apie „veikimą prieš Lietuvos interesus“ Lietuvos bankui R. Kuodis sakė, kad šis modeliuoja prognozes turėdamas objektyviausią prieinamą informaciją. „Ponas Karbauskis veikia prieš Lietuvos institucijas – štai kas yra veikimas prieš nacionalinius interesus, mano suvokimu“, – sakė R. Kuodis.

Pašnekovai akcentavo, kad visos prognozės neišvengia ateities neapibrėžtumo, o bene svarbiausiu veiksniu bus tai, ar rudens bei žiemos laikotarpiu virusas vėl suaktyvės.

„Ekonomiką skandina ne karantinai, ne Lietuvos bankai, o virusas. Jis daro žmones atsargius ir žmonės nustoja vartoti arba pradeda mažiau vartoti tiesiog dėl to, kad jie bijo išeiti į masinio susibūrimo vietas. Geriausias pavyzdys yra Danijos ir Švedijos skirtumai, kurie yra plačiai aptarinėjami. Viena šalis turėjo karantiną, kitą ne, vartojimas krito praktiškai tiek pat“, – sakė R. Kuodis.

Sukritikavo plėtros banko idėją

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas neliaupsino ir praėjusios birželio 11 d. registruoto įstatymo projekto dėl valstybinio plėtros banko steigimo. Jis, pagal sumanymą, turėtų didinti finansinių paslaugų prieinamumą, ypač regionuose, ir būtų alternatyva komerciniams bankams, nes galėtų nukreipti finansinius išteklius į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę orientuotiems projektams. Prezidentūra žiniasklaidai komentavo, kad toks pasiūlymas turi pagrindo.

Visgi R. Kuodis mano, kad tokia institucija tik dubliuotų jau veikiančių funkcijas. „Kai politikų klausi, kokio banko jie nori, tai dažnai neaišku, ar jie nori maisto banko, ar jie nori sėklos banko, ar komercinio banko, ar galiausiai to, kas vadinama plėtros banku. Bet plėtros bankų Lietuvoje yra, didžiausias iš jų yra ta pati keiksnojama Europos Komisija, kuri keliais milijardais per metus investuoja į mūsų šalies trinkelinimą, o kartais ir visai neblogus projektus. Šalies viduje veikia INVEGA, Žemės ūkio paskolų garantijų fondai ir kitos institucijos, kurios atlieka iš esmės tą patį – užsiima tokiais projektais, kurių galbūt nenorėtų finansuoti privatūs komerciniai bankai“, – laidoje kalbėjo R. Kuodis.

Biudžetą koreguotų po teisininkų išvados

Nebe pirmą savaitę valdantieji sulaukia kritikos ir dėl to, jog nemato poreikio biudžeto peržiūrėjimui, nors valstybei pasiskolinus imtasi papildomų pinigų išskirstymo, nenumatyto pernai rudenį patvirtintame biudžeto įstatyme. Būtent dėl to, teigė R. Lazutka, tai yra ne tik teisinis, bet ir „demokratijos klausimas“.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė „Aktualijų studijoje“ sakė, kad parlamentinę kontrolę vykdantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tokiomis sąlygomis negali prideramai atlikti savo funkcijų.

„(...) Reikia galvoti ir kalbėti apie tai, ar Seimas turi pakankamai informacijos, kad Seimas galėtų vykdyti parlamentinę priežiūrą kaip tos lėšos yra naudojamos ir ar jos pasiekia tuos gražius tikslus, apie kuriuos kalba finansų ministras. Kaip Biudžeto ir finansų komiteto narė turiu pasakyti, kad mes dirbame labai daug bandydami vykdyti tą parlamentinę priežiūrą, tačiau vis dėlto kai kurie skaičiai, dideli skaičiai, man atrodo, lieka nepatekę į mūsų parlamentinės priežiūros lauką“, – sakė politikė.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad diskusija yra pagrįsta, tačiau sprendimą netikslinti biudžeto aiškino taip: „gali būti du požiūrio kampai. Net ir tokioje neapibrėžtoje situacijoje pateikti labai konkrečius lėšų paskirstymus pagal asignavimų valdytojus, pagal institucijas, ir patvirtinti naujai biudžetą. Tokiu atveju bus didžiulė problema, kadangi situacija labai greitai keičiasi ir reikėtų turbūt kas dvi savaites tą biudžetą kaitalioti. Iš kitos pusės, kadangi pagrindinės išlaidų kategorijos atsiranda dėl Seimo priimtų įstatymų, pavyzdžiui, dėl prastovų, papildomų išmokų vaikams, senjorams ar dėl subsidijų dirbantiesiems, tokiu atveju, biudžeto peržiūra būtų tiesiog fakto inkorporavimas – tų Seimo jau priimtų įstatymų. Tai vėlgi, šioje vietoje prasmės nėra daug. O pasiūlymas pakoreguoti biudžetą pagal faktines išlaidas, na, tuomet biudžetas savyje apimtų tiek planą, tiek ataskaitą. O biudžeto ataskaita yra atskiras dokumentas, dėl to ypatingos prasmės nėra, atitinkamai ir kitos šalys tų peržiūrų nedaro, pavyzdžiui, kaimyninė Latvija“.

V. Šapoka pridūrė, kad „jeigu teisininkai pasakytų, kad iš tikrųjų tai yra būtina, nematau didelės problemos tą padaryti, bet iš esmės tai būtų fakto užfiksavimas biudžeto įstatyme“.

Gegužę, po opozicijos kreipimosi, Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad jeigu didinant išlaidas kyla papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis, būtina tikslinti ir biudžetą.

V. Šapoka: ekonomikos skatinimo planas – pagal ES principus

Kaip laidoje sakė A. Pranckevičius, Europos Komisija krizės akivaizdoje skatina valstybes visų pirma investuoti į labiausiai pažeidžiamus sektorius ir finansiškai nukentėjusių asmenų parėmimą, o ES pasiūlytas atsigavimo fondas orientuojasi į „ateities investicijas“: žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką, į mokslą bei tyrimus.

V. Šapokos teigimu, Vyriausybės patvirtintas vadinamasis ateities ekonomikos DNR planas visiškai atliepia šiuos EK orientyrus. Jame yra penkios kryptys: žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra, klimato kaita ir energetika.

„Numatytos papildomos lėšos perkvalifikavimo programoms, kas yra ypatingai svarbu, tai yra investicijos į mokslo institucijas tam, kad galėtume pilnai išnaudoti mokslo potencialą. Kiekviena priemonė turi savo mechanizmą, kaip ji pasieks tiek įmones, tiek gyventojus, tiek mokslininkus“, – sakė ministras.

Jis pridūrė matantis Lietuvai galimybes ir keičiamoje ES strategijoje tokiose srityse kaip farmacija ir medicina. „ES nori susigrąžinti strateginę autonomiją sveikatos apsaugoje, nes tapo priklausoma nuo Kinijos ir Indijos farmacijos ir medicinos įrangos srityje, Lietuva čia turi didžiulį potencialą. Kalbant apie skaitmenizavimą, tai tikrai yra ypatingai geras momentas, nes pats gyvenimas privertė žymiai daugiau skaitmeninių paslaugų. Tai, kad (yra) šitie geopolitiniai pokyčiai susigrąžinant ir trumpinant (tiekimo) grandines, leidžia tikėtis pritraukti naujų „plyno lauko“ investicijų susigrąžinant gamybą iš Azijos šalių. Remiantis visais šiais principais ir buvo šis planas paruoštas, kad kuo daugiau pasinaudoti esamomis galimybėmis, bet tuo pačiu nepamirštant tų problemų, kurios egzistavo Lietuvoje iki tol“, – dėstė V. Šapoka.