Verslas

2020.06.12 10:40

Teliko kelios savaitės panaudoti seniai sukauptas atostogas, kitaip jos sudegs

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.06.12 10:40

Įpusėjus birželiui, gyventojai sukaupę atostogų už laikotarpį iki 2017 m. liepos 1 d., turėtų suklusti, mat iki šių metų liepos 1 d. vis dar turi galimybę jas išnaudoti. Kitu atveju, sukauptas atostogas darbuotojas praras.

Naujasis Darbo kodeksas (DK) Lietuvoje galioja nuo 2017 metų liepos 1 d. Įstatyme numatyta, kad darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Su darbo teise dirbančios „WALLESS“ advokatės Alinos Makovskos teigimu, tvarka, kuomet galima pasinaudoti tik už trejus metus sukauptomis atostogomis, buvo įvesta dėl kiek anksčiau masiškai gyventojų kaupiamų ir neišnaudojamų atostogų.

„Buvo piktnaudžiavimų, kai, pavyzdžiui, direktoriai niekada neformindavo savo atostogų ir po to juos atleidus reikėdavo sumokėti dideles sumas [...], kai žmonės po dešimt metų neatostogavo. [...]

Kadangi priimant naują Darbo kodeksą buvo nuspresta, kad atostogos turi būti kaupiamos ne amžinai, o tik už trejus metus, ir galvota, ką daryti su anksčiau sukauptomis atostogomis, buvo sutartas tarpinis laikas, kada žmogus dar gali jomis pasinaudoti“, – komentuoja A. Makovska.

VDI pabrėžia, kad už pirmuosius darbo metus atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metų, taigi darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Už antrus ir vėlesnius darbo metus pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) galima tais metais, kai darbuotojas pradėjo dirbti, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Išėjus atostogų darbuotojui išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš trijų paskutinių darbo mėnesių. Apskaičiuojant atostoginius nėra įtraukiamos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai įmonėje nedirbo. Taip pat neįskaitomi už tas dienas ar valandas išmokėti pinigai, pavyzdžiui, išmoka už prastovą.

Terminas gali būti pratęstas

Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba už jas gauti piniginę kompensaciją) prarandama, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl karantino jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, kodėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

„JUREX“ advokatų kontoros vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė sako, kad teisė į sukauptų atostogų išnaudojimą gali būti pratęsiama ne daugiau nei truko prastova ar nedarbingumas.

„Jei šios aplinkybės buvo realia kliūtimi atostogomis naudotis, pavyzdžiui, darbuotojas su darbdaviu buvo suderinęs atostogų datą nuo balandžio 15 d., tačiau dėl prastovos atostogomis nurodytu laiku nesinaudojo, tokiu atveju jis gali remtis šia aplinkybe prašydamas pratęsti jo galimybę išnaudoti sukauptas atostogas“, – paaiškina J. Judickienė.

Tačiau, anot VDI komunikacijos atstovės Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės, svarbu pažymėti, jog, pavyzdžiui, prastova savaime nebūtinai gali būti pagrindas pratęsti sukauptų atostogų išnaudojimo terminą. Darbuotojas gali naudotis atostogomis nepaisant to, kad jam paskelbta prastova, todėl kiekvieną individualų atvejį, pasak jos, reikėtų vertinti atskirai.

Kaip teigia A. Makovska, tai yra darbdavio sąžiningumo reikalas.

„Pagal dabartinį Darbo kodeksą, kuris buvo patvirtintas 2017-ais metais, teigiama, kad atostogos dingsta, nebent darbdavys jomis naudotis neleido arba nebuvo kokių nors objektyvių galimybių jomis naudotis, pavyzdžiui, kai žmogus buvo motinystės atostogose, todėl jos neturėtų ir dingti. [...] Tai čia yra tiesiog interpretacinis dalykas, kur tiesiais šviesiai neparašyta“, – pažymi A. Makovska.

Galima kompensacija

Advokatė A. Makovska LRT.lt teigia, kad kompensaciją už sukauptas ir neišnaudotas atostogas galima gauti tik tokiu atveju, jeigu yra išeinama iš darbo. Tokiu atveju išmokama trijų mėnesių kompensacija.

„Šiaip paprašyti, kad tau sumokėtų kompensaciją, tai taip neišeina, nes atostogų prasmė ir yra, kad žmogus ilsėtųsi, o ne neitų atostogauti ir tokiu būdu kauptų pinigus“, – aiškina A. Makovska.

Tokiu atveju, kai darbdavys sukauptų atostogų darbuotojo neišleidžia, anot J. Judickienės, darbo ginčas dėl atostogų suteikimo gali būti nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje ar teisme.

Jeigu darbuotojui nebūtų suteikta sukauptų atostogų išnaudojimo galimybė, tačiau darbdavys jas vis tiek panaikintų, A. Makovska neabejoja – darbdaviui būtų didelė tikimybė ginčą pralaimėti.

„Jeigu darbdavys neleis pasinaudoti, tai po to darbuotojas, pavyzdžiui, išeidamas iš darbo, paprašys jam sumokėti kompensaciją ir už tuos senus laikus (iki 2017 m. sukauptas atostogas – LRT.lt). Tada darbdavys nesumokės, o darbuotojas, kadangi išeis iš darbo, jam nėr ko prarasti, eis į Darbo ginčų komisiją ir paprašys jam priteisti tuos pinigus. Labai didelė tikimybė, kad tie pinigai ir bus priteisti“, – tikina A. Makovska.

A. Makovskos aiškinimu, po liepos 1 d. atostogas ir vėl bus galima kaupti trejus metus.

„Jeigu už ketvirtus metus, tai jau viskas. Pavyzdžiui, šiais metais – 2020-aisiais – galima naudotis tomis atostogomis, kurias sukaupėte 2020-ais metais, ir tada treji metai atgal: už 2019-us, 2018-us, 2017-us. Toks yra tas principas. Kai bus 2021 metai, už 2017-us jau dingsta (atostogos – LRT.lt)”, – kalba A. Makovska.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.