Verslas

2020.06.09 17:51

Ar prognozuojama rekordinė valstybės skola turėtų kelti nerimą kiekvienam?

Giedrė Trapikaitė, Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“2020.06.09 17:51

Lietuvos bankas prognozuoja rekordišką valstybės skolą, o finansines injekcijas skirstanti Vyriausybė raginama peržiūrėti suplanuotą šalies biudžetą. Premjeras atsako raminimu, kad prognozių daug, bet dabartinėje situacijoje jos nėra tvarios ir baimintis nėra pagrindo, Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad opoziciniai konservatoriai ne fiskaline drausme rūpinasi, bet veikia prieš šalies žmonių interesus. Tačiau poreikį pakoreguoti biudžeto įstatymą mato ir Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė bei prezidentūra.

Finansų ministerija yra prognozavusi, kad valstybės skola gali siekti 22 mlrd. eurų, artimiausiu metu laukiama atnaujintos prognozės. Premjeras Saulius Skvernelis nelinkęs spėlioti ir pabrėžia, kad skola nekelia grėsmės. „Mes, manau, skolinamės ne tam, kad pravalgytume pinigus ir po to galvotume, kaip tą skolą grąžinti. Tai yra investicijos, bet kokiu atveju. Investicijos tiek į mūsų žmones, mūsų pramonę, ekonomiką, technologijas. Ir investavę mes gausime grąžą“, – LRT RADIJUI sakė S. Skvernelis.

Problemą mato Ingrida Šimonytė, kuri sako, kad prisiimami papildomi įsipareigojimai, nenumatyti biudžete, galimai prasilenkia su Konstitucija. „Įstatymas turėtų būti patikslintas vien jau tam, kad iš viso turėtume supratimą, kokią skolos naštą mes prisiimame tam, kad padėtume savo ekonomikai ir kokioms priemonėms ta skola bus paskirstyta“, – LRT RADIJUI teigė politikė.

Laidai „Lietuvos diena“ finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad kovo ar balandžio mėnesį toks paraginimas būtų „netgi nepadorus“, nes reikėjo į pandeminės krizės ekonominius padarinius reaguoti greitai, tačiau dabar tai daryti būtų visiškai suprantama ir reikalinga.

Tiek politikų skatinimai, tiek nenoras biudžetą peržiūrėti, tikėtina, yra veikiami artėjančių rinkimų, mat kaip sako M. Dubnikovas, atsirastų „papildoma rykštelė“, kuria opozicija ar ekspertai galėtų atsukti prieš Vyriausybę, vis dėlto toks poreikis yra ir finansiškai logiškas.

„Supraskime, kad nė viena stambesnė įmonė be finansų planavimo ir biudžetavimo negali egzistuoti, jau nekalbant apie valstybes“, – sakė M. Dubnikovas. Tai svarbu, pabrėžia jis, ne tik dėl šių, tačiau ir dėl būsimųjų finansinių metų.

Ką reiškia galbūt didžiausia per pastaruosius dešimtmečius valstybės skola eiliniams gyventojams? Paklaustas apie tai M. Dubnikovas sako, kad perdėto nerimo tai neturėtų kelti.

„Kiekvienam žmogui nereikėtų labai jaudintis dėl valstybės skolos, nes šiandien skola, be abejo, didėja, bet mes kažkokių reikšmingų problemų neturime, atvirkščiai – mes turime galimybę pasiskolinti pinigų ir spręsti realiai problemas. Šita valstybės skola į kiekvieno asmeninę kišenę kol kas neįlenda labai stipriai, tuo labiau kad ir patys pinigai besiskolinant kainuoja pakankamai pigiai“, – LRT RADIJUI sakė finansų analitikas.

Kad tai netaptų ilgalaike ateities našta, investicijos turėtų būti nukreipiamos protingai, sako jis.

R. Karbauskis LRT RADIJUI šiame spaudime peržiūrėti biudžetą sakė matantis norą „surišti Vyriausybei ir Seimui rankas“. „Ir mums atrodo, kad tai yra greičiau siūlymai, kurie nukreipti prieš Lietuvos visuomenės interesą nei už tai, kad būtų laikomasi kokių nors įstatymų ar konstitucijos“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt