Verslas

2020.06.09 10:45

Lietuvos bankas pateikė skaičius, kiek praeitąmet uždirbo ir kiek dabar Lietuva turi aukso bei kito turto

atnaujinta 11.08
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.06.09 10:45

Lietuvos bankas (LB) pristatė investavimo rezultatus. Per 2019 metus gauta 25,4 mln. eurų pelno. Iš viso investuodamas per pastaruosius 3 metus LB uždirbo 181 mln. eurų. Lietuvos banko siekis – ateityje savo veiklą finansuoti tik iš investicinės grąžos.

Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius teigia, kad bendras 2019 metų Lietuvos banko finansinis pelnas, apimantis ir pinigų politikos operacijas, buvo 25,4 mln. eurų.

„Nuo šios sumos į valstybės biudžetą buvo pervesta 13,8 mln. eurų. Svarbu pažymėti, kad užsienio atsargų investavimas yra tik dalis rezultato“ , – sako T. Garbaravičius.

Jis pažymi, kad iš viso per trejus metus investuojant Lietuvos bankas uždirbo 181 mln. eurų.

T. Garbaravičiaus teigimu, ateityje Lietuvos bankas planuoja finansuoti savo operacines išlaidas tik iš investicinio uždarbio, tačiau šiuo metu tai padaryti yra sudėtinga.

„Anksčiau galėjome, kai palūkanos ir pajamingumai buvo aukštesni. Tačiau šiuo metu tai labai sunku padaryti, kadangi saugių investicijų pajamingumai yra neigiami. (...) Turime tokį siekį padengti Lietuvos banko operacines išlaidas, tačiau su dabartiniu portfelio dydžiu ir dabartinėje aplinkoje, tą labai sunku pasiekti. Tačiau ilguoju laikotarpiu, tokiu, kaip 3 metų horizontas, mes turime tokį siekį ir dirbame“, – tikina T. Garbaravičiaus.

Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas pažymi, kad investavimo rezultatai priklauso nuo investuotojo veiksmų bei pokyčių finansų rinkose, o jie 2019 metais buvo palankūs investavimui.

„Kalbant apie 2019 metus, jie buvo laibai skirtingi. Jei 2018 metais dauguma investicijų pasižymėjo neigiama grąža, tai 2019 metai buvo labai skirtingi. Visos investicijos rūšys turėjo teigiamą grąžą, o atskirų investicijų grupės turėjo netgi rekordines grąžas“, – pažymi J. Kanapeckas.

Todėl, eksperto teigimu, Lietuvos bankas pasiekė dešimtmečio investavimo grąžą, kuri 2019 metais siekė 4,1 proc. Trijų metų investavimo grąžos vidurkis siekė 3,8 proc.

Aukso atsargos sudaro 229 mln. eurų

Lietuvos banko finansinis turtas sudaro 4,5 mlrd. eurų, o jis yra skirstomas į kelias grupes – aukso, rezervų, trumpalaikį ir investicininį portfelį.

Lietuvos aukso portfelis sudaro apie 229 mln. eurų, o Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2019 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,73 mln. eurų.

Antras pagal dydį – rezervų portfelis, sudaro apie 975 mln. eurų, o jame esantys pinigai yra investuojami į JAV Vyriausybės vertybinius popierius.

„Tai iš esmės klasikinis, centriniam bankui būdingas užsienio valiutos portfelis, kuris yra labai jautrus valiutos kurso pokyčiams. Tačiau, kadangi jo tikslas yra užtikrinti pakankamą oficialių atsargų dydį, šios lėšos yra investuojams į labai saugius ir likvidžius JAV Vyriausybės vertybinius popierius“, – sako J. Kanapeckas.

Trumpalaikis portfelis tesudaro 173 mln. eurų ir J. Kanapecko teigimu, nėra didelis ir labai svarbus finansinio turto porfelis. Portfelyje esančios lėšos yra susijusios su Lietuvos banko įsipareigojimais užsienio valiuta, todėl šio portfelio lėšos laikomos arba investuojamos įsipareigojimų valiutomis.

Didžiausias portfelis – investicinis. Jo dydis siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų. Šio portfelio tikslas užtikrinti investicinę grąžą.

„Tai pats didžiausias, reikšmingiausias ir aktyviausiai valdomas Lietuvos banko finansinis portfelis“, – tikina J. Kanapeckas.

Šiais metais uždirbta jau beveik 90 mln. eurų

J. Kanapeckas sako, kad šiais metais sausio–gegužės mėn. finansinio turto rezultatas – beveik 90 mln. eurų grąžos, nors kainų svyravimai pasaulio finansų rinkose dėl koronaviruso pandemijos kilusio sąmyšio buvo itin dideli.

Tokį rezultatą pasiekti padėjo pažangus investicijų paskirstymo metodas – rizikos paritetas, kurį Lietuvos bankas pradėjo taikyti 2017 metų pabaigoje ir buvo vienas iš pirmųjų tą darančių pasaulio centrinių bankų.

„Tačiau nenorime sukelti lūkesčių, kad taip bus ir iki metų galo, kadangi rinkos yra neklusnios ir pilnos siurprizų“, – sako T. Garbaravičius.

Rizikos paritetas leidžia maksimaliai išskaidyti investavimo riziką – ji lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui. Tai ne tik sumažina trumpojo laikotarpio sukrėtimų poveikį investavimo rezultatui, bet ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais, nes sudaro galimybių įtraukti pajamingesnes ir rizikingesnes investicijas.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2019 m. sudarė 4,5 mlrd. eurų.

Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.