Verslas

2020.06.08 16:41

Mobilumo paketas vėl ant stalo, bet mūšis tik prasideda: Lietuva ir kitos šalys jau galvoja apie planą B

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.06.08 16:41

Pirmadienį Europos Parlamento Transporto komitetas dar kartą ėmėsi daugybę diskusijų jau ilgą laiką keliančio Mobilumo paketo. Šį kartą komitete turėtų būti apsvarstyti valstybių narių pasiūlymai, tačiau šioje stadijoje Lietuvos atstovai pripažįsta daug nesitikintys. Todėl jau galvojama apie planą B. Kaip LRT.lt sako asociacijos „Linava“ atstovas, net ir palaikantieji Mobilumo paketą žino, kad jį ketinama skųsti Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui.

P. Auštrevičius: suprantame, kad viso traukinio negalime sustabdyti

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius LRT.lt teigia, kad viso Mobilumo paketo sustabdyti nebesitikima, bet, anot jo, svarbu suprasti, beliko keli žingsniai, todėl svarbu pakoreguoti bent kai kurias paketo nuostatas.

„Reikia labai aiškiai suprasti, kas vyksta procedūriškai ir kas bus greičiausiai baigta liepos mėnesį. Pirmadienį Transporto komitetas balsuoja dėl visų paskutinių pataisų, kurias buvo galima pateikti. Nepritariančiųjų grupė – septynių valstybių atstovai – pateikė bendras pataisas“, – paaiškina P. Auštrevičius.

Septynios pataisas pateikusios valstybės yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Vengrija ir Bulgarija.

Po diskusijų Transporto komitete, P. Auštrevičiaus aiškinimu, projektas turėtų keliauti į EP plenarinę sesiją liepos mėnesį.

„Su kolegomis pateikėme kompromisinius pasiūlymus keliose srityse. Mes suprantame, kad viso traukinio negalime sustabdyti. Deja, visi balsavimai pirmą kartą komitete ir plenarinėje sesijoje buvo ypač nepalankūs. Šių septynių periferinių valstybių pozicija buvo, sakyčiau, didžiąja dalimi ignoruojama“, – teigia P. Auštrevičius.

Prieštaraujančios valstybės siekia trijų pagrindinių tikslų

Europarlamentaro teigimu, pateikiant septynių valstybių pasiūlymus, buvo susikoncentruota ties keliomis pagrindinėmis pataisomis. Pirmiausia, anot P. Auštrevičiaus, siekiama sustabdyti privalomą vilkikų grąžinimą.

„Tik priminsiu, kad tai yra vidutiniškai papildomas 1 500 km atstumas vienam vilkikui kas aštuonias savaites į Lietuvą. Tai ir papildoma oro tarša, ir papildomos finansinės, degalų sąnaudos. Sveiku protu tai sunkiai suvokiamas dalykas“, – atkreipia dėmesį P. Auštrevičius.

Taip pat, anot parlamentaro, siekiama, kad būtų atlikta poveikio transporto sektoriui, šio sektoriaus verslui, analizė. Trečiuoju punktu, P. Auštrevičiaus teigimu, siekiama, kad būtų peržiūrėtas Tarybos sprendimas.

„EK buvo daugiau mūsų pusėje nei valstybių narių institucija, Taryba. Todėl tai yra tie trys pagrindiniai dalykai, dėl kurių mes tikimės, kad dar galima kažką pakeisti“, – apibendrina P. Auštrevičius.

Paketą palaikančios valstybės tikina – paketas pagerins vairuotojų darbo sąlygas

Mobilumą palaikančių valstybių atstovai anksčiau yra teigę, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių vežėjų įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Taip pat nurodoma, kad tai turėtų pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas, nes bendrovės būtų įpareigotos vairuotojams kassavaitinį poilsį užtikrinti apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, o ne vilkiko kabinoje.

Tokius pasiūlymus palaiko europarlamentarė Aušra Maldeikienė. Ji kritikuoja Lietuvos poziciją ir teigia, kad Mobilumo paketo įvesti apribojimai vežėjams ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingi Lietuvos ekonomikai.

„Lietuvoje šis sektorius yra labai agresyvus. Jis auga visų pirma išnaudojimu ir importuodamas nekvalifikuotą darbo jėgą. Žemų technologijų sektorių vyravimas Lietuvoje griauna paskutines galimybes tapti aukštesnių technologijų valstybe su geresnėmis algomis“, – BNS anksčiau yra sakiusi A. Maldeikienė.

Pandemijos poveikis menkai įvertintas

P. Auštrevičius nuogąstauja, kad net koronaviruso pandemija ir jos sukelta ekonominė krizė nepakeitė kitų šalių nuostatų dėl Mobilumo paketo ir tikina, kad šiai situacijai ir konkrečiai transporto sektoriui kol kas skiriama itin mažai dėmesio.

„Pandemijos poveikis ekonomikai ir ypač transporto sektoriui menkai įvertintas. Man susidaro toks įspūdis, kad tai yra du paraleliniai pasauliai. Dabar bandoma gelbėti pavienius ekonomikos sektorius. Girdime apie papildomas pastangas turizmui, laivų statybai gelbėti, tačiau kita ranka iš esmės žudomas, apribojamas transporto sektoriaus potencialas, be kurio, noriu pabrėžti, gamyba neturi prasmės“, – sako P. Auštrevičius.

Jo aiškinimu, jeigu prekės laiku nebus pateiktos vartotojui iš gamintojų pusės, apie jokį ekonomikos atsigavimą nė negalima kalbėti.

„Čia yra labai ciniškas požiūris, bandant socialinių klausimų sprendimui pasitelkti naujas priemones, iš esmės apribojant transporto sektoriaus konkurencingumą“, – teigia P. Auštrevičius.

Priėmus Mobilumo paketą siūlo kreiptis į ES Teisingumo Teismą

P. Auštrevičiaus vertinimu, jeigu Mobilumo paketui būtų pritarta, Lietuvai derėtų išnaudoti visas įmanomas priemones ir imtis veiksmų.

„Manyčiau, kad Lietuvai reikėtų išnaudoti visas priemones, visas įmanomas priemones sustabdyti šitą ekonominę beprotybę, kuri grasina transporto sektoriui. Mes nukentėsime kone labiausiai. Panaudoti visas įtikinėjimo ir teisinės gynybos priemones yra Lietuvos Vyriausybės pareiga, net nevadinčiau to pasirinkimu“, – tvirtina P. Auštrevičius.

Jo įsitikinimu, derėtų sutelkti grupę valstybių, kurios palaiko tokią priemonę, ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą, kad šis objektyviai įvertintų galimo sprendimo poveikį sektoriui, įdarbinimui šiame sektoriuje.

„Ir apskritai tai, ar tai yra teisinga, sakyčiau, diskriminuoti geografiniu principu dalį ES valstybių narių“, – priduria P. Auštrevičius.

T. Garuolis: pasidalijimas rodo, kad projektas nekokybiškas

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis LRT.lt pripažįsta, kad lūkesčiai dėl Mobilumo paketo nėra itin dideli. Kaip sako T. Garuolis, nebesitikima, kad projekto nuostatos gali būti pakeistos.

„Lūkesčiai nekokie. Turbūt tie pasiūlymai šiandien parlamente praeis buldozeriu. Tos nuostatos bus patvirtintos, galbūt ir nedideliu balsų skirtumu. Tada lauksime, liepos mėnesį greičiausiai tas paketas bus priimtas pačiame EP. Yra keletas valstybių, kurios turbūt nenusileis“, – sako T. Garuolis.

Jo teigimu, šiuo metu skirtumas tarp palaikančiųjų mobilumo paketą ir nepalaikančiųjų yra gana nedidelis, o tai, anot T. Garuolio, rodo, kad pats įstatymo projektas nėra itin kokybiškas.

„COVID-19 šviesoje... net nežinau, kokį žodį parinkti. Jis turbūt yra nelabai teisingas. Mes matėme, kaip, kai staiga atsiranda sienos ES, veikia visa logistika, kaip ji stringa, kokios buvo eilės, kokios buvo problemos su darbuotojų patekimu į darbo vietą. Tokį mažą eksperimentą jau turėjome. Dabar gali keistis visa ta logistikos koncepcija ES“, – tvirtina T. Garuolis.

Atkreipia dėmesį į trečiąsias valstybes

T. Garuolio vertinimu, labiausiai neramina tai, kad tokia tvarka nelies trečiųjų šalių vežėjų: „Mes savo, Europos biurokratų, rankomis atiduodame rinką trečiųjų šalių vežėjams, ne Lietuvos ūkio subjektams. Tai turbūt baisiausia.“

T. Garuolio teigimu, jau ir kai kurios iki tol mobilumo paketą palaikiusios valstybės, atsižvelgdamos į COVID-19 sukeltą padėtį, pasisako prieš kai kurias mobilumo paketo nuostatas.

„Po truputį galbūt ateina tas suvokimas. Pati EK irgi jau abejoja šio paketo teisingumu dėl kelių aspektų: dėl bendrosios rinkos veikimo, dėl sunkvežimių grąžinimo, nuostatų dėl kombinuotojo transporto, kas trikdys sklandžią logistikos veiklą. Pati EK inicijuoja vertinimą šių naujų nuostatų, bet ta politinė konjunktūra tokia stipri, kad procesas vis tiek juda į priekį“, – sako T. Garuolis.

Jis priduria, kad šis procesas nukreiptas prieš valstybes, kurios pardavinėja transporto paslaugas.

Neabejoja – sprendimas bus skundžiamas ES Teisingumo Teismui

T. Garuolis teigia neabejojantis, kad sprendimas, kuris, tikėtina, parlamente turėtų būti priimtas jau liepą, būtų skundžiamas ES Teisingumo Teismui. „Tie žmonės, kurie balsuoja už mobilumo paketą, jie tai žino. Taip pat ir EK atliks vertinimą. Tai netgi yra tikimybė, kad po mobilumo paketo priėmimo jis dar gali būti modifikuotas“, – tvirtina T. Garuolis.

Jo aiškinimu, tokios tikimybės verslui vis dėlto nepakanka ir kai kurios bendrovės jau anksčiau ėmėsi veiksmų, norėdamas išvengti dėl mobilumo paketo galimai kilsiančių sunkumų: nebeinvestuoja į naujus automobilius, savo bendroves registruoja Lenkijoje.

„Tai pamatysime savo biudžeto įplaukose ir perkeltų darbuotojų skaičiuje. (...) Jau pernai rudenį labai nukrito naujų automobilių pardavimai. Žmonės, verslas nebeinvestavo. Buvo girdima ir kalbama apie tai, kad vežėjai keliasi arčiau logistikos centrų – į Lenkiją ir Vokietiją. Šių metų sausį ir vasarį, kol dar nebuvo pandemijos naujų sunkvežimių registracija irgi buvo nukritusi“, – įsitikinęs T. Garuolis.

Dėl Mobilumo paketo kreiptasi ne kartą

LRT.lt primena, kad balandė Lietuvos vežėjai – „Linava“ bei Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) – kreipėsi į EP, ragindami stabdyti tolesnius Mobilumo paketo svarstymus. Tai buvo prašoma daryti iki kol bus įvertinti COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padariniai Bendrijai ir jos atskirų šalių ekonomikoms.

Kiek vėliau vežėjai dar kartą kreipėsi į Europos Parlamentą, ragindami dar kartą peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas. Vežėjai argumentavo, kad šios nuostatos gali turėti neigiamą poveikį ne tik transporto sektoriui, bet ES pramonės įmonėms, kurios pandemijos akivaizdoje šiuo metu sprendžia sudėtingus verslo iššūkius.

LRT.lt primena, kad Lietuva ir dar septynios ES valstybės narės praėjusių metų gruodį oficialiai paskelbė nepritariančios siūlymui įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į registracijos šalį bent kas aštuonias savaites.

Argumentuojama, kad tai didins taršą ir nėra suderinamas su Europos žaliuoju kursu, kuriuo siekiama stabdyti klimato kaitą. Neslepiama ir tai, kad toks sprendimas būtų nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms.

Šią bendrą poziciją išplatino Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta.

Įsigalioti turėtų po dvejų metų

Taip pat diskusijų kelia ir kiti mobilumo paketo aspektai, pavyzdžiui, privalomas vilkikų vairuotojų poilsis ne kabinoje. Dėl to vilkikų vairuotojai buvo surengę akciją ir Lietuvoje, kurios metu buvo siūloma laikinai apsigyventi vilkiko kabinoje.

Nors pokyčių iniciatoriai tvirtina, kad tokiu būdu siekiama kovoti su fiktyviomis krovinių pervežimo bendrovėmis ir pagerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas, Lietuvos vežėjai tikina, kad tokiu mobilumo paketu siekiama iš rinkos išstumti Rytų ir Vidurio Europos vežėjus, kurie dėl mobilumo paketo neva taptų paprasčiausiai nebekonkurencingi.

Jeigu Mobilumo paketui bus pritartai, atskiros jo nuostatos turėtų būti įgyvendintos skirtingu laiku. Paketo įsigaliojimą numatyta atidėti dvejiems metams, kad valstybės narės spėtų paruošti jo įgyvendinimui ir paruošti savo infrastruktūrą.

Visos nuostatos turėtų būti įgyvendintos 2022–2024 m. Tačiau konkrečios datos gali būti pakoreguotos per priėmimą.