Verslas

2020.06.05 11:21

Lietuvos bankas: pasaulio ekonominis nuosmukis bus didžiausias naujųjų laikų istorijoje, pralenks ir 2008 m. krizę

atnaujinta 12.29
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.06.05 11:21

Euro zonai ir visoms didžiosioms ekonomikoms prognozuojamas didelis susitraukimas, o nuosmukis bus didžiausias šių laikų istorijoje, pralenkiantis net 2008 metų krizę. Tokias tendencijas penktadienį pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vis dėlto jis priduria, kad matomi ir teigiami ženklai, rodantys, kad Lietuvos ekonomika turėtų gana sparčiai atsigauti.

„Euro zonos ekonomika turėtų trauktis beveik 9 proc., tiksliau – 8,7 procentinio punkto. Visoms didžiosioms ekonomikoms taip pat prognozuojamas susitraukimas. Aplinka tokia, kad COVID-19 dar įtaką ir ekonominis nuosmukis šiais metais bus turbūt didžiausias naujųjų laikų istorijoje, pralenkiantis ir 2008 m. šoką“, – apžvelgdamas Lietuvos ekonominę situaciją tvirtino V. Vasiliauskas.

Anot jo, 350 analitikų ir ekonomistų apklausa taip pat rodo, pesimistines nuotaikas, vertinant dabartinę ekonominę situaciją. Vis dėlto ekspertai taip pat prognozuoja gana greitą atsigavimą, taigi ateities nuotaikos optimistiškesnės. „Mano galva, šis indeksas yra gana iliustratyvus“, – pridūrė V. Vasiliausas.

Kalbėdamas apie trumpalaikius indikatorius, kurie padeda nustatyti, ko derėtų tikėtis ateityje, Lietuvos banko vadovas atkreipė dėmesį į fizinio judėjimo aktyvumą. Anot jo, karantino piko metu aktyvumas buvo sumažėjęs net 70 proc. Tačiau, priduria V. Vasiliauskas, jau stebimas ir spartus atsigavimas.

„Kalbant apie darbo rinką, kas taip pat yra labai svarbus indikatorius, čia yra paskutinė informacija iš darbo rinkos, kuri sako, kad situacija stabilizavosi. (...) Bendras vertinimas būtų toks, kad iš tikrųjų ekonominė situacija yra šiek tiek geresnė, nei prognozavome kovo mėnesį“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, kol kas teigiamus signalus siunčia bendrojo vidaus produkto pirmojo ketvirčio rezultatai, kurie, nepaisant paskutinį ketvirčio mėnesį prasidėjusio karantino, buvo teigiami – ekonomika augo 2,4 procentinio punkto.

V. Vasiliauskas priduria, kad BVP susitraukimas buvo matyti, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau susitraukimas buvo mažesnis, nei prognozuota kovo mėnesį. „Tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, kad metinis rezultatas bus geresnis, nei prognozavome kovo mėnesį. Be jokios abejonės, turime atkreipti dėmesį ir į rizikas“, – akcentavo V. Vasiliauskas.

Jo tvirtinimu, kaip mažai ir atvirai ekonomikai bene didžiausią įtaką daro užsienio faktoriai, nes eksportas Lietuvos ekonomikoje turi itin didelę reikšmę, todėl kitų valstybių ekonominė situacija ir atsigavimas po pandemijos gali turėti itin didelės įtakos ir Lietuvos ekonomikai.

Kaip paaiškino V. Vasiliauskas, šiuo metu Lietuvai piešiami trys scenarijai: optimistinis, bazinis ir pesimistinis. „Jie visi lyginami su prognoze, kurią buvome padarę dar iki COVID-19, iki pandemijos pradžios. Bazinis scenarijus yra pagerėjęs. Tiesiog priminsiu, kad kovo mėnesį prognozavome didesnį nei 11 proc. ekonominį susitraukimą. Šiuo metu mūsų prognozė yra, kad tas susitraukimas bus šiek tiek mažesnis, t. y. skirtumas yra 1,7 procentinio punkto“, – nurodė V. Vasiliauskas.

Jis pridūrė, kad situaciją lems ir aplinkybės, tačiau atkreipė dėmesį, kad optimistinis ir bazinis scenarijus artėja vienas prie kito.

Lietuvai šiemet prognozuojama 0,6 proc. infliacija. 2021 m. ji turėtų siekti 0,9 proc.

Dažniau persitarta dėl paskolų, juodžiausias mėnuo paskoloms – balandis

Kalbėdamas apie ekonominį stabilumą ir tvarumą, V. Vasiliauskas akcentavo, kad šis laikotarpis lyginamas su 2008–2009 m. krize. Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad situacija kredito rinkoje, lyginant su minėtu laikotarpiu, yra stabili ir disbalanso nepastebima.

„Kreditas iš principo auga tvariai su ekonomika. Kitaip sakant, kažkokių disbalansų nematome, todėl kalbėti apie burbulus tikrai neverta. Beje, ir apie burbulus ikipandeminėje situacijoje, iki pandeminėje Lietuvoje. Matome, kad visų paskolų ir ekonomikos santykis šiai dienai sudaro apie 40 proc. Iš jų maždaug apie pusė, t. y. 20 proc. BVP, yra paskolos įmonėms. Kita pusė paskolų yra paskolos namų ūkiams“, – sakė V. Vasiliauskas.

Karantino metu paskolų srautai gerokai sumažėjo – lyginant su praėjusiais metais, naujų busto paskolų srautas balandžio mėnesį susitraukė 21 proc., o įmonių – 54 proc., rodo Lietuvos banko duomenys. Tačiau jau šiuo metu situacija ima atsigauti.

„Matome, kad paklausa paskoloms iš tikrųjų yra sumažėjusi. Ypač tai pasijautė ne iškart po karantino paskelbimo, o, vadinkime, juodžiausias mėnuo kreditui buvo balandis. Natūraliai kovo mėnesį dar vis buvo tenkinamos senos paraiškos, o balandis buvo toks štiliaus mėnesis. (...) Bet matome, kad gegužės mėnesį situacija jau kitokia“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpiu fiksuota ir daugiau persitarimų: „Įjungus, kaip mes vadiname, rankinį stabdį, be jokios abejonės, prasidėjo procesas, kuris vadinamas persitarimu dėl paskolų.“

Verslo paskolų kategorijoje buvo persitarta dėl 1,2 mlrd. eurų vertės paskolų arba beveik 4 tūkst. paskolų. Būsto paskolų kategorijoje persitartų paskolų vertė siekia kiek daugiau nei 250 mln. eurų arba daugiau kaip 5 tūkst. paskolų.

„Tas procesas ypač balandžio ir gegužės mėnesį buvo įsivažiavęs. Be jokios abejonės, prie to prisidėjo ir moratoriumo paskelbimas, kai su mūsų pagalba bankų sektorius susitarė dėl moratoriumo sąlygų verslo, namų ūkių ir vartojimo paskoloms“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Daugėja „paskolų turistų“: dėl sąlygų domisi, bet paskolos neprašo

Kreditavo sąlygose didesnių pokyčių Lietuvos bankas neįžvelgė – palūkanų normos nekito. V. Vasiliauskas išskyrė tik tai, kad pastebima tendencija, jog dažniau imta prašyti didesnio pradinio įnašo, prašant paskolos.

„Čia matome tam tikrą padidėjimą, finansų įstaigoms atsargiau vertinant kliento galimybes grąžinti paskolą ateityje“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos kol kas išlieka nepakitusios, tačiau yra tikimybė, kad ateityje jos gali pasikoreguoti.

„Kalbant apie būsto kainas, tos kainos kol kas nemažėja, tačiau atkreiptinas dėmesys į nuomos kainų pasikeitimą. Bent jau Vilniuje matome, kad per balandį ir gegužę nuomos kainos krito 5–10 proc. Ar tai persiduos ir į būsto kainas, bus matyti, bet tikimybė, kad būsto kainos galėtų koreguoti, be jokios abejonės, yra“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jis pridūrė, kad tam įtakos turės ir nekilnojamojo turto vystytojų ekonominė situacija, ekonominis atsigavimas. V. Vasiliauskas nurodė, kad bankai pastebi padidėjusį vadinamųjų „paskolų turistų“ skaičių – klientai užsuka pasidomėti dėl paskolos galimybių, tačiau galiausiai dėl jos nesikreipia.

V. Vasiliausko teigimu, „paskolų turistų“ skaičius šiuo metu netgi didesnis nei prieš karantino pradžią.

Paklaustas apie galimus palūkanų pokyčius ateityje, V. Vasiliauskas teigė, kad ir toliau turėtume gyventi žemų palūkanų aplinkoje.

„Vertinant iš pinigų politikos perspektyvos ir iš tos skatinančios pinigų politikos, ypač iš paskutinių vakar dienos sprendimų dėl specialios koronaviruso programos, tai yra, kad ji buvo praplėsta tiek apimtimi, tiek savo terminais (...), tai vidutiniu laikotarpiu aš tikrai prognozuočiau, kad kažkokių pokyčių visose palūkanų srityse, taip pat ir indėlius, nereikėtų tikėtis“, – sakė V. Vasiliauskas.

Gresia trys rizikos – viena iš jų neįprasta

Kalbėdamas apie galimas rizikas, V. Vasiliauskas nurodė, kad dvi rizikos yra gana įprastos – rizika dėl galimos disbalansų Šiaurės šalyse korekcijos ir sistraukusi būsto rinka bei sumažėjusi komercinio nekilnojamojo turto vertė.

Tačiau trečioji rizika kiek neįprasta – COVID-19 poveikis ekonomikai i finansiniam stabilumui.

„Iki karantino finansų sistemos raida tikrai buvo tvari. Bet akivaizdu, kad nuosmukis, kuris prognozuojamas šiems metams, be jokios abejonės palies visus rinkos dalyvius“, – sakė V. Vasiliauskas.

Čia jis išskyrė tiek įmones, tiek namų ūkius, tiek bankų sektorių.

Vis dėlto kol kas įmonių likvidumo padėtis yra geresnė nei 2008 m., bet problemų gali kelti atsiskaitymų grandinės sutrikimai.

„Rizika, kurią matome šiame kanale, labiausiai susijusi su atsikaitymų grandinės sutrūkinėjimo galimybėmis. (...) Jeigu ji pradės riedėti kaip sniego gniūžtė, situacija tikrai nebus gera. Todėl dirbame ties užskaitos mechanizmu, kuris teoriškai atrodo gerai, praktiškai jį įgyvendinti iš tikrųjų yra daug problemų ir dar ilgą kelią reikia nueiti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Statistikos departamento informacija, anot V. Vasiliausko, rodo, kad balandis juodžiausiu mėnesiu tapo ir verslui. Gegužę situacija išliko panaši. Lietuvos banko vadovo tvirtinimu, tai rodo, kad gegužę situaciją stabilizavosi.

„Vėlgi lyginame su didžiausia mums žinoma krize, naujųjų laikų krize 2008–2009 m. Skirtumai yra akivaizdūs. Tai, be abejo, guodžia“, – teigė V. Vasiliauskas.

Apie 40 proc. paskolų portfelio susijusios su COVID-19 paveiktomis įmonėmis. Bendra paveikto kredito suma yra apie 4 mlrd. eurų.

„Kalbant apie perspektyvą, jeigu laisvinant karantiną, vidaus ekonomika, vartojimas atsigaus, tai daug yra klaustukų dėl eksporto, t. y. dėl išorės. Mūsų prognozė 2020 m. – kad eksportas trauksis maždaug 14 proc.“, – nurodė V. Vasiliauskas.

Įtakos turės Švedijos situacija

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad šalies ekonomikai didelės įtakos turės ir pasiskolinti pinigai, kurie lems didžiausią iki šiol turėtą valstybės skolą.

Iš tų planų, iš įvykusio pasiskolinimo skolos ir BVP santykis didės, jis didės reikšmingai. Jeigu absoliučiais skaičiais, valstybės skola padidės maždaug 9 mlrd. eurų ir ji istoriškai bus didžiausia, todėl labai svarbu, kaip tie pinigai bus panaudoti ekonomikoje. Čia labai svarbus preciziškumas“, – teigė V. Vasiliauskas.

Kaip dar vieną riziką įvardijęs Švedijos disbalansus, V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos ekonomikos priklausomybė yra visai kitokia nei 2008–2009 m.

Vertinamas nekilnojamojo turto situacija, V. Vasiliauskas teigė, kad situacija taip pat džiugina gerokai labiau, lyginant su 2008–2009 m.

„Kalbant apie ekonomikos santykį su būsto kainomis, 2008 m. būsto kainos tikrai buvo pervertintos ir tas pervertinimas siekė maždaug ketvirtadalį. 2019 m., mūsų įsitikinimu, buvo 5 proc. mažesnės už tikrąją vertę. Tai reiškia, kad iš principo kažkokių neatitikimų būsto rinkoje mes nematėme“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Bankai pasiruošę ir didesniems sukrėtimams

Lietuvos bankas taip pat atliko bankų testavimą, kurio rezultatai parodė, kad nuostoliai, jeigu būtų patirti bankiniame sektoriuje, jie būtų atlaikyti. „Negalima būtų kalbėti apie kapitalo pakankamumo rodiklio pažeidimus. Tai pagrindinis rodiklis arba minimalus kapitalo reikalavimas yra 8 procentiniai punktai“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jis užtikrino – Lietuvoje veikiantys bankai turi pakankamai rezervų, o sprendimas neišmokėti dividendų tuos rezervus dar labiau padidino.

„Net ir paties atšiauriausio scenarijaus atveju bankų sistema vis dar vykdytų minimalaus kapitalo reikalavimus. Mes čia didesnių problemų nematome, bet mes čia kalbame apie visą sistemą“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Jis pridūrė, kad bankų likvidumas šiuo metu taip pat yra geriausias istorijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt