Verslas

2020.06.14 07:00

Siekį pasipelnyti iš kritusiomis kainomis įsigytų akcijų ekspertai vadina per daug optimistišku, vardija galimas rizikas

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.06.14 07:00

Pandemijos sukelta ekonominė ir finansų krizė lėmė akcijų vertės smukimą. Krintančiomis akcijų kainomis susivilioję gyventojai viliasi, kad įsigytos akcijos praūžus pandemijai atneš nemenką pelną, tačiau ekspertai teigia, kad tokios investicijos per daug optimistiškos ir net gali būti rizikingos.

Štai dar kovo mėnesį JAV akcijų indeksas „Dow Jones Industrial Average“ krito 10 proc. ir jo dienos nuosmukis buvo didžiausias nuo 1987 metų. Pagrindinėse Europos akcijų rinkose nuosmukis dar didesnis – Frankfurto, Paryžiaus, Madrido ir Milano indeksai nuo 2020 m. pradžios krito po maždaug 30 procentų.

Gerokai nukritusios ir Lietuvos įmonių akcijų kainos. Susigundžiusi net kelis kartus mažesnėmis vertybinių popierių kainomis, Indrė LRT.lt teigia įsigijusi itin smarkiai nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjusios vienos didžiausių Lietuvoje kelionių organizatorių „Novaturo“ grupės vertybinių popierių.

„Lyginant su geriausiu pernykščiu laikotarpiu, akcijos nukrito nuo 8,598 iki 1,99 euro, o 2018 m. buvo net 12,78 euro. Įsigijome 400 vienetų. Kai pirkome, kaina siekė 2,4–2,6 euro. Dabar kaina dar labiau nukrito. Visų įmonių akcijų kaina labai kritusi, lyginant su bet kuriuo praėjusiu laikotarpiu“, – sako Indrė.

Indrės manymu, kadangi tai gerai žinomas, gana ilgai rinkoje esantis prekės ženklas, turintis daug lojalių klientų, po karantino sukeltos krizės ši įmonė turėtų atsigauti ir įsigytos akcijos atneš papildomų pinigų.

„Jei atsigaus, kils ir akcijų kainos, o tada bus galima parduoti“, – tikisi moteris.

Tai, kad žmonės investuoja į koronaviruso paveiktą sektorių, pavyzdžiui, turizmą, pasak Finansų analitikų asociacijos ekspertės Daivos Rakauskaitės, logiška, esą akcijų kainos ypač patrauklios, o ir tikimybė, kad šių sektorių įmonės gali greitai atsistoti ant kojų, išlieka. Tačiau pašnekovė ragina atkreipti dėmesį į tai, kaip minėtos įmonės tvarkosi su susiklosčiusia situacija.

„Jei tai turizmo sektoriaus įmonės, svarbu žinoti, kaip jos prisitaikys prie naujų sąlygų, kad nebankrutuotų, kol visi pradės keliauti. [...] Pagrindinė rizika, kaip bus su tuo virusu – ar jis išnyks, ar iš dalies išnyks, ir kokios saugos priemonės bus taikomos. [...] Investuodami žmonės turės labai gerai pažiūrėti, kaip įmonės sprendžia savo verslo stabilumo klausimą“, – komentuoja D. Rakauskaitė.

Realybė gali nuvilti

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pastaruoju metu prekyba akcijomis gana aktyvi, tačiau, anot jo, galima sakyti, buvo užbėgta įvykiams už akių. Jo aiškinimu, pastarųjų mėnesių situaciją akcijų rinkoje lėmė augantis optimizmas dėl ekonominio atsivėrimo ir lūkesčiai, kad ekonominės raidos scenarijus bus „V“, o ne „U“ formos. Tačiau bet koks neigiamas šuolis, pasak ekonomisto, tikėtina, akcijų rinką supurtytų.

„Akcijos, ypač JAV, beveik pasiekė lygį, labai artimą kada nors fiksuotam aukščiausiam, o šios dienos kritimas, manau, iš dalies buvo lemtas to, kad didžiosiose Europos Sąjungos ekonomikose – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje – buvo paskelbti lūkesčių indeksai ir jie investuotojus nuvylė, nes buvo tikimasi spartesnio atsigavimo.

Tie lūkesčiai suponuoja, kad bus ilgesnis gana menko aktyvumo laikotarpis. Jei tai užsitęs į vasarą, be abejonės, didins „U“ formos recesijos tikimybę“, – sako Ž. Mauricas.

Ekonomisto aiškinimu, ši situacija sudėtinga dėl to, kad lenktyniaujama su laiku. Pasak Ž. Maurico, dėl susiklosčiusios padėties ateityje dalis sektorių gali gauti gerokai mažesnes pajamas, nei tikimasi, todėl rizika išlieka.

„Kone penktadalis visų darbuotojų Europoje yra subsidijuojami. [...] Jeigu ekonomika per artimiausius mėnesius neatsigaus taip sparčiai, kaip tikimasi, nemaža dalis darbuotojų papildys bedarbių gretas ir tada bus užsitęsusi „L“ formos krizė. [...]

Viena yra apribojimų panaikinimas kovojant su koronavirusu, bet visiškai kitokio tipo krizė tada, kai krinta tam tikrų paslaugų paklausa, nes sumažėja gyventojų pajamos ir prastėja lūkesčiai. Ypač jautrūs sektoriai – laisvalaikio paslaugos, kelionės, viešbučiai, restoranai. Jeigu ta recesija užsitęs, atitinkamai sektoriai gaus gerokai mažiau pajamų, nei šiuo metu rinkose tikimasi“, – komentuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas sako, kad tokius investuotojų lūkesčius galėjo lemti ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo planas, tačiau, pasak ekonomisto, klausimas, ar šis planas bus patvirtintas toks, koks yra pasiūlytas, todėl realybė gali ir nuvilti.

„Dėl užsitęsusių derybų arba labai priešinantis jis gali būti ne toks, kokio tikėjosi rinkos, todėl gali jas šiek tiek sukrėsti. Spyruoklė gana įtempta, lūkesčiai optimistiniai, tačiau realybė gali šiek tiek nusodinti ant žemės“, – teigia Ž. Mauricas.

Įžvelgia daugiau rizikų

Kuo šis, kaip teigia Ž. Mauricas, pajamų badas ilgiau užsitęs, tuo didžiosioms įmonėms, sudarančioms didžiąją dalį akcijų indekso, bus sunkiau atsitiesti. Ekonomistas sako, kad yra tikimybė, jog gali atsirasti ir naujų rinkos dalyvių, tai galėtų dar labiau pabloginti ilgą laiką veikiančių įmonių padėtį.

„Pavyzdžiui, „Amazon“, „Google“, „Facebook“ krizės beveik nejaučia, gali būti, kad jos įkurs dukterines įmones arba įsilies į vieną ar kitą sektorių ir turės konkurencinį pranašumą. Įmonės veteranės po krizės turės susitvarkyti savo balansus, o nauji konkurentai įšoks į rinką su švariais balansais. Čia, mano manymu, didžiausia grėsmė, jei visa tai ilgiau užsitęs“, – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.

Vertindamas susidomėjimą kritusiomis akcijomis, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad, esant minėtoms akcijų rinkos turbulencijoms, rizika patirti sukrėtimą yra padidėjusi, tačiau, didėjant rizikai, anot jo, auga ir grąža.

„Žmogui, besidominčiam investicijomis, galbūt verta pasižvalgyti bendrovių, kurios nukentėjo ir gali atsigauti, tačiau reikia būti atsargiems. Pavyzdžiui, automobilių nuomos kompanija „Hertz“ dėl koronaviruso paskelbė bankrotą. Natūralu, kad, jei investuota į tokią bendrovę, kai buvo pasiektas dugnas, jai bankrutavus, akcijos krinta dar keliasdešimt procentų, todėl investicijos yra rizikingos“, – pastebi M. Dubnikovas.

Ragina būti atsargius

Investuoti kriziniu laikotarpiu, pasak M. Dubnikovo, geriausia periodiškai, o ne iškart rizikuoti visu turimu kapitalu. Finansų analitiko manymu, masiškai investuoti turėtų tik žmonės, labai aiškiai suvokiantys galimas rizikas.

„Galima pasiskirstyti turimas lėšas į dvylika dalių ir kas mėnesį investuoti, kad nebūtų patenkama į neprognozuojamas situacijas“, – perspėja M. Dubnikovas.

M. Dubnikovo aiškinimu, investuojant ilguoju periodu, teigiami viso to scenarijai kur kas labiau tikėtini nei neigiami, o, investuojant trumpalaikėje perspektyvoje, neapibrėžtumo, anot jo, labai daug.

„Investavimas yra nuolatinis darbas. [...] Jei neįdedame indelio, savo darbo, baigiame su niekuo. Jei darome – tai nuolat domimės investicijomis, kas nutiko tokioms bendrovėms ar investiciniams fondams. Tai esminis dalykas. Kitas dalykas, lietuviams labai trūksta periodinio investavimo“, – sako M. Dubnikovas.

Neišgelbėtų ir žinomas prekės ženklas

LRT.lt kalbinto finansų analitiko teigimu, koronaviruso krizės akivaizdoje stabiliausiai laikosi technologijų sektorius ir infrastruktūrinės bendrovės.

„Google“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“ per šią krizę ne susilpnėjo, bet sustiprėjo. Panašu, kad artimiausią dešimtmetį jie bus didieji rinkos žaidėjai, nuo kurių priklausys ateitis. [...] Bendrovės, kurios egzistuoja, nepaisant to, kokia bus didelė krizė, yra ryšiai, komunikacijos kanalai, elektros tiekimas“, – vardija M. Dubnikovas.

M. Dubnikovas neatmeta galimybės užsidirbti investuojant ir į labiau nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias kompanijas, kurios turi galimybę atsitiesti, pavyzdžiui, oro linijų. Tačiau investuojant į, pavyzdžiui, turizmo sektorių, išlieka didelė rizika padaryti blogą sprendimą, sako jis.

Kompanija „Hertz“, atrodo, pasaulinė, kuri turėtų būti saugi, bet ją palaužė turimos skolos. Netgi vieno ar dviejų mėnesių sustojimas tokią įmonę nuvarė į bankrotą. [...] Geras įmonės vardas šiuo atžvilgiu gali būti ir prarastas“, – sako finansų analitikas.

Anot Ž. Maurico, prieš investuojant vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokias sritis finansuos Europos atsigavimo fondas.

„Manau, yra šansas, kad ateityje tų įmonių rezultatai bus geresni, jei dar ir gaus papildomą pagalbą iš valstybės“, – teigia Ž. Mauricas.

Populiariausi