Verslas

2020.05.27 21:39

Eurokomisaras Sinkevičius apie paramos laukiantį verslą: visiems išgyventi nepavyks

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva pretenduotų į 6,3 mlrd. iš kuriamo Europos atsigavimo fondo. Bendra fondo vertė – 750 mlrd. eurų, beveik 4 mlrd. būtų subsidijos, beveik 2,5 mlrd. – paskolos. LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

- ES valstybės dar turi patvirtinti sprendimą dėl bendro fondo panaudojimo. Nuo ko priklauso, ar šis siūlymas virs sprendimu?

- Tai yra tik Komisijos siūlymas. EK buvo įpareigota Vadovų Tarybos parengti Europos ekonomikos atsigavimo po pandemijos planą, kuris šiandien buvo pristatytas. Bendra plano vertė yra 750 mlrd., jis bus papildomos lėšos prie naujosios finansinės perspektyvos, tai kalbame apie atsaką pandemijai, viršijantį 1,8 trln. eurų – tai rekordinė suma. Be jokios abejonės tam reikės ir vienbalsio Vadovų Tarybos pritarimo, ir nacionalinių parlamentų ratifikavimo, nes tie papildomi 750 mlrd. nėra iš kažkur atsiradusios lėšos – tai būtų skolintos visos bendrijos vardu lėšos. Be jokios abejonės, kad tokia procedūra būtų patvirtinta, reikės netgi nacionalinių parlamentų ratifikavimo.

- Savo „Facebooko“ paskyroje sakote, kad tai nėra planas išdalyti pinigus, o padaryti Europą geresne ir teisingesne vieta, kad Europa turės tapti žalesnė ir labiau skaitmeninė. Ką Lietuva turėtų padaryti, kad tikrai ne tik gautų pinigus iš naujojo fondo ir juos išleistų, bet kad juos išleistų atitikdama keliamus tikslus?

- Pirmiausia, komisija labai aiškių ir griežtų taisyklių nenumatys, palieka labai daug lankstumo šalims narėms. Dvi kryptys, į kurias reikia orientuotis, tai, be jokios abejonės, skaitmenizacija ir žaliasis kursas. Į ką Lietuva ir kitos šalys narės turėtų atkreipti dėmesį, tai pirmiausia skaitmeniniai gyventojų įgūdžiai, antra – ekonomikos sritys, kurios buvo labiausiai paveiktos pandemijos. Šios sritys greičiausiai yra tos silpnosios ekonomikos grandys ir reikėtų galvoti, kaip atkurti šalies ir ES ekonomiką, kad viena ar kita ekonomikos sritis nebebūtų taip stipriai pažeidžiama dėl, sakykime, tos pačios pandemijos. Kadangi Lietuva yra eksportuojanti šalis, tai daug kalbama apie peržiūrėjimą ne tik eksporto rinkų, bet ir eksporto grandinių jas trumpinant ar galų gale sugrąžinant į bendriją.

Dienos tema. Eurokomisaras Sinkevičius apie paramos laukiantį verslą: visiems išgyventi nepavyks (su vertimu į gestų k.)

- Daugiausia paramos iš Atsigavimo fondo numatoma skirti Italijai ir Ispanijai, kurios laikomos labiausiai paveiktomis koronaviruso pandemijos. Pagal kokius duomenis nustatomi šalies nuostoliai ir kokius skaičius čia yra pateikusi Lietuva, jeigu yra pateikusi?

- Pirmiausia skaičiuojamas populiacijos dydis, antra, skaičiuojamas pandemijos poveikis darbo rinkai ir darbo vietoms, trečia, įskaičiuojamas ir BVP kritimas. Aišku, čia taip pat įskaičiuojami ir istoriniai duomenys iki pandemijos, šios šalys narės dar iki pandemijos susidūrė su darbo rinkos problemomis, kurias, tikimasi, padės išspręsti būtent ši priemonė ir taip bus išvengta dar didesnio skirtumo tarp šalių narių bendrijoje.

- Skirtingų ES valstybių galimybės paremti savo bendroves ir jų darbuotojus yra nevienodos, tačiau šiuo metu labai svarbu, kad parama juos pasiektų greitai. Kaip, jūsų akimis, čia atrodo Lietuva, kur, tarkim, paramą, siekiančią 40 tūkst. iš 100 mln., dėl nuomos pirmosios įmonės gavo tik šiandien?

- Sudėtingiausia šioje vietoje ir apskritai bet kurios krizės metu yra toms smulkiausioms įmonėms, kurios neturi pinigų advokatų kontoroms, konsultantams, kad kuo greičiau galėtų gauti tą paramą. Taip pat, aišku, visuomet daugelis gerų sprendimų stringa biurokratiniuose aparatuose. Man pačiam būnant ministru dirbome labai daug, kad ES finansavimo procesas būtų kuo spartesnis ir dėl 10 tūkst. eurų ES investicijų įmonei nereikėtų užpildyti 150 puslapių ir vėliau kasmet teikti tokias pat ataskaitas. Akivaizdu, kad kai kurie biurokratiniai mechanizmai neveikia taip efektyviai, nes mačiau, kaip Vyriausybė gana greitai priiminėja tuos sprendimus, tačiau lėšos įmones pasiekė vėlokai. Taip pat labai svarbu akcentuoti, į tą atkreipė dėmesį ir komisija, nes tai nebuvo problema, su kuria susidūrė tik Lietuva, su tokiomis problemomis susidūrė labai daug kas bendrijoje, tai labai svarbus yra tas mechanizmas, kad tie 750 mlrd. galėtų pasiekti šalis nares daug greičiau, t. y. 2021 m. su naujuoju finansavimo periodu. Kaip žinia, naujasis finansavimo periodas prasideda tik 2021 m., tačiau lėšos realiai pasiekia po metų, pusantrų po programavimo periodo. Komisija reaguodama užtikrino, kad priėmus atitinkamus sprendimus, prasidėjus naujam finansavimo periodui, Lietuvą skirta 6,3 mlrd. suma galėtų pasiekti per pirmus 3 metus.

- Koks būtų jūsų, buvusio ekonomikos ministro, dabar matančio EK ir ES biurokratines procedūras, patarimas, kaip sustiprinti pasitikėjimą paramos laukiančiu verslu? Lietuvoje pagrįstai yra kritikuojami Vyriausybės institucijų sprendimai dėl to, kad reikia pildyti dešimtis anketų puslapių, kai patikrinus duomenis paaiškėjo, kad yra vos keliasdešimt sukčių iš tūkstančių įmonių, kurios nori paramos.

- Manau, kad tas šaukštas deguto neturėtų gadinti statinės ir visais laikais atsiras tų, kurie gadins dirvą ir sieks pasinaudoti bet kuria situacija. Matome iš to, kas vyksta ir su tais pačiais pirkimais, bet šiuo atveju, kalbant apie šią krizę, norint išsaugoti tą patį verslą, reikia reaguoti greitai. Pinigai verslą turi pasiekti kuo greičiau ir komisija tą akcentavo ne kartą. Ypač Lietuvoje verslas yra eksportuojantis, apyvartinių lėšų labai dažnai reikia gana daug ir šiuo atveju, kai bankai yra labai konservatyvūs, vienintelis išsigelbėjimas buvo valstybės pinigai, kurie turėtų verslą pasiekti kuo greičiau. Kitas dalykas – labai svarbus išėjimo etapas. Matome, kad jau daugelis šalių narių atšaukė vienus ar kitus ribojimus, tai čia labai svarbu, kaip bus išeinama ir kokią pagalbą gaus verslas, kuris bandys stotis ant kojų. Šioje vietoje pirmiausia bus, be jokios abejonės, turizmas, kuris yra paveiktas labai smarkiai, aviacija ir galų gale renginių organizavimas. Manau, tai tos sritys, kurioms deguonies dar kurį laiką reikės labiausiai. Be jokios abejonės, maitinimo įstaigos, viešbučiai taip pat. Kitos sritys, manau, turėtų atsigauti šiek tiek sparčiau.

- Jeigu jūsų paminėtos sritys deguonį gaus lėtais tempais, ar tie verslai neuždus, juo labiau, kad ir jūsų paminėti bankai taip pat yra sprendėjai, kas gali gauti paramą, o kas ne?

- Realybė yra tokia, kad visiems išgyventi nepavyks, kažkam turbūt teks pradėti naują verslą. Šioje vietoje irgi nereikia daryti iš to tragedijos – tai vyksta pasaulyje, bankrutuoja daugelis įmonių. Čia labai svarbu, kad nebūtų tos biurokratijos, kai sąžiningai dirbęs verslas dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklausė nuo jo, šiuo atveju pandemijos, kuri paveikia visą pasaulį, negali greitai bankrutuoti, uždaryti verslo ir pradėti kažkokios naujos veiklos. Pasaulinė praktika rodo, kad tie patys, sakykime, startuoliai, tai būna trečia, ketvirta, gal net penkta idėja, kai jau praeitas šioks toks kelias, išsianalizavus savo klaidas. Labai svarbu ne tik, kad pinigai pasiektų, nes jie daugeliui įmonių galbūt jau ir nebepadės, tačiau kad senos užbaigimas ir nauja pradžia būtų kuo greitesnė ir efektyvesnė. Net žiūrint į tą patį „Doing Business“ reitingą, kur Lietuva atrodo labai gerai, aukšta rekordinė vieta, tačiau su bankroto procedūromis vis dar galima būtų pasitempti.