Verslas

2020.05.27 22:35

Karantino metu išaugęs žmonių taupumas gali lemti kainų kritimą

Irma Janauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.27 22:35

Prekybininkai sako, žmonės į parduotuves eina rečiau, būtiniausių produktų perka tiek pat, bet visai atsisakė spontaniškų pirkinių. Statistikai užfiksavo mažmeninės prekybos susitraukimą, net ir maisto.

Bet ekonomistai sako, nors balandžio apyvartų kritimo dydis neturi precedento, vis dėlto yra mažesnis nei prognozuotas ir tai nuteikia optimistiškai. Žmonių neskubėjimas išsiskirti su pinigais išliks dar pusmetį ar ilgiau, o tai, ekonomistai sako, darys spaudimą kainų mažėjimui.

Prekyba, anot „Augalų namų“ vadovų, gal net geresnė nei pernai. Žmonės, įpusėjus karantinui, staiga panoro sodininkauti ir daržininkauti.

Tačiau kitiems prekybininkams per karantiną – ne uždarbis, o ašaros. Bendra mažmenininkų apyvarta per balandį krito 9 proc., per metus – 18 proc. Ekonomistų teigimu, balandis turbūt ir buvo vartojimo dugnas, lemtas ne visuotinės panikos, o fizinių trukdžių judėti.

„Tai buvo pats intensyviausias karantino laikas ir buvo griežčiausi ribojimai, tai natūralu, kad statistiniai duomenys labai aiškiai atspindi šią situaciją“, – aiškina ISM Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas Tadas Šarapovas.

„Lyginant istoriniam kontekste, be abejonės, jisai yra didelis, precedento neturintis. Tačiau, turint omeny buvusią situaciją, visuotinį karantiną ir tai, kad dalis verslo paprasčiausiai neteikė paslaugų, tai tas kritimas jisai nėra toks didelis, kokio buvo galima tikėtis. Tai aš interpretuočiau tokią statistiką kontekste kaip teigiamą žinutę“, – karantino poveikį ekonomikai vertina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Sunkiausia esą buvo prekybininkams, kurie dirbo akis į akį su klientais ir tiems, kas pirmenybę teikė gryniesiems. Žmonės ėmė mokėti kortelėmis.

Bet labiausia ekonomistus nustebino prekybos maistu apyvartos smukimas – 12 proc. – esą neįtikėtina, kai daugelis, uždarius kavines, restoranus, ėmė gaminti namie. Galimas paaiškinimas – neįskaičiuotas maisto pirkimas internetu. Internetinė prekyba balandį išaugo 30 proc.

Bet nuotolinė prekybą esą nė iš tolo neatsipirko drabužių, avalynės, kitiems ne maisto pardavėjams – kritimas 70 proc. O apskritai apyvartos, anot prekybininkų asociacijos, mažėjo, nes žmonės nustojo pirkti tai, be ko gali apsieiti.

„Vartotojai tapo atsargesni, jie apsiperka rečiau. Kai rečiau lankosi, tada sumažėja spontaninių, atsitiktinių, nebūtinų pirkinių skaičius. Nėra, nėra tokios geros vartojimo nuotaikos“, – nurodo Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.

Bet švieži vartotojų lūkesčiai, anot ekonomistų, rodo, kad žmonės jau mažiau išsigandę. Nors taupumas išliks, nes nežinia, kiek žmonių negrįš į darbo rinką, kaip seksis buvusioms uždarytoms veikloms ir įmonėms eksportuotojoms. Visa tai esą turėtų pamažinti kainas.

„Viena vertus, nukrito pasaulinės žaliavų kainos, ypatingai maisto, kuras atpigo. Kita vertus, atsirado nauji kanalai pardavimų, kurie išpopuliarėjo – tai yra internetinė prekyba labai sparčiai augo. Ir paklausa bus mažesnė, negu kad prieškrizinis lygis dar kurį laiką, galbūt net iki metų galo ar ilgiau. Tai, be abejo, bendras pyragas mažės. Konkurencinė kova dėl jo augs, tai aš manyčiau, kainų kritimui bus žymiai didesnis spaudimas negu kilimui“, – numato Ž. Mauricas.

Bet neatmetama, kad vėliau, įtampai nuslūgus, kainos gali kilti. Kol kas, prekybininkai sako, sektoriui labai reikia valdžios paramos. Ekonomistai sako, vartojimą labiausia didina ne ekonomikos skatinimo priemonės, o karantino švelninimai, bent jau didmiesčiuose.

Tiesa, vasarą dalis pinigų iš jų gali iškeliauti į pajūrį ir kitus šalies kurortus. Tai, spėjama, galbūt net apmažins atotrūkį tarp regionų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt