Verslas

2020.05.27 05:30

Kovą uždirbo per daug, todėl už balandį priklausančios išmokos negaus: toks paaiškinimas varėniškį išmušė iš vėžių

Išmoka gegužę už balandį nebus skirta, nes kovą pajamos viršijo minimumą, – tokio paaiškinimo sulaukė į Užimtumo tarnybą dėl išmokos kreipęsis individualia veikla užsiimantis, bet ir darbo sutartį turintis Adomas Taraskevičius. Užimtumo tarnyba LRT.lt sako, kad išmoka nebuvo skirta, nes įstatymai tuo metu to neleido. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad neigiamą sprendimą galėjo lemti „Sodros“ nespėję pasiekti duomenys.

Kaip LRT.lt pasakoja A. Taraskevičius, jis į Užimtumo tarnybą kreipėsi sužinojęs, kad 257 eurų išmoką galės gauti ne tik individualia veikla užsiimantys, bet ir tie savarankiškai dirbantys Lietuvos gyventojai, kurie turi darbo sutartis.

Toks sprendimas Seime buvo priimtas gegužės pradžioje. Tiesa, išmoka turintiesiems darbo sutartis, remiantis Užimtumo įstatymo pakeitimais, skiriama tik tokiu atveju, jeigu jų pajamos iš darbo santykių neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA) – 607 eurų prieš mokesčius.

Nors minėtus reikalavimus A. Taraskevičius teigia atitikęs, nes balandžio mėnesį jo pajamos iš darbo santykių neviršijo MMA, parama jam nebuvo suteikta. Jam buvo paaiškinta, kad tai lėmė MMA kovą viršijusios pajamos iš darbo santykių.

LRT.lt kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ten buvo pateikti dar du kitokie paaiškinimai.

Vis dėlto tiek Užimtumo tarnyba, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad A. Taraskevičiui išmoka už balandį turėtų būti skirta.

Kovą pajamos dar išliko, balandį – sumenko

Pats A. Taraskevičius nurodo, kad pagal darbo sutartį dirba projekte. Taip pat 0,15 etato jis dėsto kolegijoje.

Nors kovą iš visų šių veiklų jo pajamos viršijo MMA, vis dėlto balandžio mėnesį pajamos iš individualios veiklos ir vykdytų projektų sumenko, todėl, paskelbus apie minėtus Užimtumo įstatymo pakeitimus, jis kreipėsi dėl galimybės gauti išmoką.

„Iš pradžių 257 eurų išmokas mokėjo tik tiems, kas neturi darbo sutarčių. Gegužės pradžioje patvirtino, kad mokės ir tiems, kas turi darbo sutartis, bet uždirba ne daugiau kaip minimumą. Mano situacija tokia, kad per karantiną individualios veiklos pajamos sumažėjo, ypač balandžio mėnesį. Kovą dar taip smarkiai nesumažėjo, nes du trečdalius mėnesio dar dirbome normaliai. Pirmąją karantino savaitę dar nebuvo nusmukimo“, – pasakoja A. Taraskevičius.

Jo teigimu, jau balandį, susumavus darbo santykių pajamas, jos neviršijo minimalios mėnesinės algos. Nepaisant to, teigia pašnekovas, išmoka jam nebuvo skirta, argumentuojant, kad pajamos viršijo MMA.

A. Taraskevičius pasakoja kreipęsis į Užimtumo tarnybos skyrių Varėnoje, kur yra registruotas, prašydamas paaiškinti, kodėl išmoka nebuvo skirta. Kaip teigia pašnekovas, tarnybos konsultantai paaiškino, kad išmoką jis būtų gavęs, jeigu pajamos būtų sumažėjusios jau kovą.

„Jeigu už kovą dar gavai daugiau kaip minimumą, o už balandį jau minimumo nebegavai, tau išmoka nepriklauso“, – sako A. Taraskevičius.

Jis teigia neturintis priekaištų Užimtumo tarnybai ar „Sodrai“, nes šios institucijos vadovaujasi įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat A. Taraskevičius nurodo neprašantis skirti išmokos už kovo mėnesį, kai jo pajamos iš tiesų dar buvo didesnės už MMA, tačiau tvirtina nesuprantantis, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad pajamos balandį buvo jau sumažėjusios.

„Logika išeina tokia – net jeigu tave iš tiesų tiesiogiai palietė karantinas, jeigu tavo pajamos tikrai sumažėjo dėl karantino, tau išmoka vis tiek nepriklauso, nes tai kone liečia tik tuos, kurie mažai gavo jau iki karantino“, – svarsto A. Taraskevičius.

Prašymą gali pateikti kartą

A. Taraskevičiui pateiktame Užimtumo tarnybos išaiškinime dėmesys atkreipiamas į tai, kad prašymas išmokai gauti gali būti pateikiamas vieną kartą.

„2020 m. gegužės 8 d. įsigaliojusiame Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatyme, kuriuo būtent ir atsirado nauja sąlyga, kad asmenys gali dirbti, bet jų darbo užmokestis negali viršyti MMA, yra nurodoma, kad šios išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino pradžios (2020-03-16)“, – nurodoma A. Taraskevičiui pateiktame paaiškinime.

Taip pat akcentuojama, kad įstatyme yra nurodomi tik išmokos skyrimo ir nutraukimo pagrindai. „Nei išmokos stabdymo, nei atstatymo pagrindų numatyta nėra, todėl išmokos mokėjimas negali būti nei atstatytas, nei skirtas pakartotinai“, – pridedama paaiškinime.

Savo istorija A. Taraskevičiui pasidalijus socialiniame tinkle „Facebook“, sureagavo ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė, ji tvirtino siūliusi, kad kiekvienas karantino mėnuo būtų vertinamas individualiai, kad gyventojai galėtų kreiptis pakartotinai, tačiau tam buvo nepritarta Seimo komitete.

Kiek vėliau G. Skaistė taip pat pridūrė, kad yra tikslinamos „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos sistemos, kad vėliau sumažėjus pajamoms išmoka vis dėlto būtų skiriama.

Pajamos vertinamos po penkioliktos kito mėnesio dienos

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė LRT.lt nurodo, kad išmoka A. Taraskevičiui nebuvo skirta ne dėl per didelių pajamų kovo mėnesį, o dėl to, kad tuo metu išmokos apskritai negalėjo gauti darbo santykius turintys asmenys.

„Pagal tuo metu galiojusį Užimtumo įstatymą asmenys neturėjo teisės gauti savarankiškai dirbančio asmens išmokos, jei ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį ar turėjo darbo santykiams prilygintus teisinius santykius.

Gegužės 15 d. įsigaliojus naujiems Užimtumo įstatymo pakeitimams, reglamentuojantiems, kad jei asmuo dirba ir jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą bei atitinka kitas įstatyme numatytas sąlygas, tokiam savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka yra skiriama“, – teigė M. Jankauskienė.

Ji taip pat nurodė, kad mokėjimai už kiekvieną tolesnį mėnesį vertinami po 15 kito mėnesio dienos, t. y. kai darbdaviai „Sodrai“ jau būna pateikę informaciją apie išmokėtą darbo užmokestį. Be to, vertinimas atliekamas už kiekvieną mėnesį atskirai.

„Pavyzdžiui, mokėjimas už balandžio mėnesį formuojamas gegužės 18 d., už gegužę – nuo birželio 16 d. ir t. t.“, – paaiškino M. Jankauskienė.

Galėjo patekti „į tarpą“ – kreipėsi anksčiau, nei buvo gauti duomenys

Pats A. Taraskevičius teigia į Užimtumo tarnybą kreipęsis gegužės 8-ąją. Jam pateiktame Užimtumo tarnybos padalinio atsakyme taip pat nurodoma, kad Užimtumo įstatymo pakeitimai įsigaliojo gegužės 8 d., o atsakymas dėl neskiriamos išmokos A. Taraskevičiui buvo suformuotas gegužės 19 d.

Paklausta, ar tai reiškia, kad sprendimas dėl A. Taraskevičiaus buvo priimtas vadovaujantis nepasikeitusiais teisės aktais, nors jie ir įsigaliojo, anot Užimtumo tarnybos, gegužės 15 d., ji pateikė ankstesnį paaiškinimą.

„Savarankiškai dirbantiems asmenims, turintiems ir darbo santykių, galimybė gauti išmoką atsirado gegužės 15 d. įsigaliojus naujiems Užimtumo įstatymo 51 straipsnio pakeitimams. Užimtumo tarnyba peržiūri teiktus prašymus, kaip ir šiuo atveju, ir jei atitinka įstatyme numatytas sąlygas, siūlo skirti išmoką“, – nurodyta LRT.lt raštu pateiktame atsakyme.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė LRT.lt teigė, kad šiuo atveju galėjo susiklostyti situacija, kai „Sodra“ turėjo tik kovo mėnesio duomenis, todėl negalėjo įvertinti A. Taraskevičiaus balandžio mėnesio pajamų, apie kurias informaciją gavo vėliau, nes A. Taraskevičius į tarnybą kreipėsi gegužės 8-ąją.

„Mane užtikrino, kad jūsų minimas asmuo už balandžio mėnesį turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, bet už kovo mėnesį – ne, nes pajamos pagal darbo sutartį viršijo minimalųjį darbo užmokestį.

Darbdaviai apie darbuotojams sumokamus darbo užmokesčius „Sodrai“ pranešimus pateikia iki mėnesio 15 dienos, tad po šios dienos jau galima vertinti, ar asmens pajamos už praėjusį mėnesį neviršijo minimaliosios mėnesio algos. Šie duomenys pateikiami Užimtumo tarnybai, ji priima sprendimą dėl išmokos“, – paaiškino E. Samoškaitė.

Jos teigimu, labai tikėtina, kad šiuo atveju buvo įvertinta galimybė gauti išmoką už kovą, kai pajamos dar nebuvo sumažėjusios.