Verslas

2020.05.26 16:19

Seimą įtikino Jakeliūno krizės tyrimas: juo tirta, kas kaltas dėl 2008 m. Lietuvoje kilusios krizės nesuvaldymo

atnaujinta 16.57
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt, BNS2020.05.26 16:19

Po pateikimo antradienį Seimas pritarė 2008–2009 m. krizės tyrimo išvadoms. Jas Seime pristatęs vienas iš jo iniciatorių, dabar Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas nurodė, kad krizę Lietuvoje nulėmė neatsakingas valdžios elgesys ir Skandinavijos bankų politika.

Po išvadų pateikimo balsuoti užsiregistravo 90 Seimo narių iš 141. Už pasisakė 56 parlamentarai, prieš – 25, susilaikė 9. Tai dar nėra galutinis Seimo pritarimas išvadoms.

„Svarbu pažymėti, kad iš diskusijų, ypač klausimų Švedijos parlamente 2010 m. vasario 2 d. Buvo labai atvira diskusija ir labai profesionali. Buvo vartojami tokie terminai, kaip „krizė buvo lokalizuota Baltijos šalyse, kad būtų apsaugota Švedijos bankų sistema ir Švedijos ekonomika“. Ta lokalizacija skamba labai techniškai, bet savo prasme tai buvo krizė Baltijos valstybėse“, – pristatydamas išvadas Seime kalbėjo S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, būtent Skandinavijos politika bei kitos aplinkybės lėmė susiklosčiusią krizę ir jos mastą.

S. Jakeliūno teigimu, Lietuvoje 2008 m. buvo vykdoma neatsakinga ir prociklinė fiskalinė politika: buvo didinamos pensijos, patvirtintas deficitinis biudžetas ir neteisingai įvertinta biudžeto ciklinė komponentė.

Jo teigimu, didelės įtakos taip pat turėjo ir skolinimosi politika.

„Palūkanų dydis, skolinantis iš tų pačių bankų, kurie ir prisidėjo prie tos krizės, po to dalyvaujant jau tarptautinėse rinkose, kaip vaikštant po gaisrą ir gaisravietėje ieškant, kad kažkas vandens paskolintų“, –teigė S. Jakeliūnas.

Jis taip pat tvirtino, kad „vienas žmogus, dirbęs viename iš didžiausių Europos bankų, sakė, kad būdavo linksma, kai Lietuvos Vyriausybė ateidavo. Už kiek buvo pasiūloma palūkanos, už tiek ir buvo skolinamasi. Kitaip sakant, nebuvo derimasi.“

„Suprantama, ir laiko deryboms nebuvo, tai buvo labai įtempta ir neapibrėžta situacija“, – pridūrė S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, skolinimasis buvo neskaidrus, taip pat buvo manipuluojama VILIBOR, bankų priežiūra buvo nepakankama.

Teiravosi dėl atsakomybės

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Skardžius teigė, kad per krizę paskolinti pinigai bus grąžinami būtent šiuo metu.

„Štai, kokią naštą, pasitinkant COVID-19 sukeltą krizę, mes turime valstybėje. Gerbiamas kolega, ar vis dėlto bus įvertinimas iš teisėsaugos pusės, ar pasibaigs tik pasikalbėjimu čia, Seime“, – teiravosi A. Skardžius.

„Negaliu atsakyti ne tik kad už teisėsaugos institucijas, bet jokiu būdu net už Seimą negaliu atsakyti. Čia jau jūsų darbas bus, jeigu bus pritarta išvadoms, prižiūrėti šios ar būsimųjų kadencijų metu, kaip įgyvendinamos tos rekomendacijos“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

„Valstietei“ Audronei Jankuvienei pasiteiravus, ar dėl „Sodroje“ susidariusios skolos pensininkai neteko pinigų, kurie buvo panaudoti sumokėti palūkanas, S. Jakeliūnas teigė, kad toks vertinimas yra teisingas.

„Skola iš viso buvo 3,7 mlrd. eurų. Pasiekusi tokį lygį. Didžioji dalis buvo Finansų ministerijos arba valstybės paskola „Sodrai“. Sumokėta palūkanų suma leido ir tuo pagrindu mūsų rinkiminė programa buvo konstruojama, padidinti kartu su antros pakopos finansavimu išėmimo iš „Sodros“ 40 eurų pensiją per mėnesį“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas taip pat prakalbo apie atsakomybę dėl 2008–2009 m. krizės, klausdamas, kas ir kokią atsakomybę turėtų prisiimti.

„Atsakomybės forma politikams pirmiausia yra politinė atsakomybė. Viena iš rekomendacijų – pranešti apie šį tyrimą visuomenei. (...) Pamokos yra ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms“, – atsakė S. Jakeliūnas.

„Atsakomybė yra įvairialypė ir čia, matyt, nuo visų mūsų darbo priklausys, kiek rinkėjai pareikalaus ir tikėsis tos atsakomybės iš tų, kurie priėmė sprendimus“, – pridūrė S. Jakeliūnas.

Liberalas Simonas Gentvilas teiravosi dėl 2007 m. neįvesto euro pasekmių krizei. Vis dėlto S. Jakeliūnas tikino ir dabar nemanantis, kad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių.

„VILIBOR problemos nebūtų buvę. Tai aš pripažįstu. Ir tai būtų sumažinę naštą būsto paskolų gavėjams, daliai verslo ir netiesiogiai galbūt ir valstybei“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Našta būtų mažesnės, bet krizės tai nebūtų užkirtę. Suprantama, apgailestauju, kad Lietuva neįsivedį euro 2007 m.“, – pridūrė S. Jakeliūnas.

Socialdemokaratas Algirdas Sysas kėlė klausimą dėl dabartinės COVID-19 sukeltos krizės suvaldymo.

„Ar nereikės kitoje kadencijoje sudaryti komisijos tirti, ar teisingai buvo panaudoti pinigai?“ – svarstė A. Sysas.

S. Jakeliūnas sutiko, kad tiek dabar, tiek per ankstesnę ekonominę krizė skolintis būtina, tačiau svarbų, kaip pasiskolintos lėšos panaudojamos ir už kiek skolinamasi.

Palygino su archeologiniais kasinėjimais

Po pateikimo už pateiktas išvadas balsuoti raginęs „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad tokį sprendimą turėtų paskatinti ir atliktas didelis darbas.

„Raginu balsuoti už po pateikimo. Raginu atsižvelgti į tai, kad padarytas didžiulis darbas. Man asmeniškai motyvai balsuoti už susiję ir su didele pagarba Stasiui Jakeliūnui ir jo indėliui į šios kadencijos reformas“, – teigė T. Tomilinas.

Anot jo, projektas Seime turėtų būti svarstomas labai rimtai, o praeities klaidos neturėtų būti kartojamos.

„Man nuoširdžiai apgailėtinai atrodo valdančiųjų pastangos kiršinti visuomenę“, – po pateikimo kalbėjo prieš pasisakęs konservatorius Mykolas Majauskas.

Jis ragino didesnes pastangas skirti kovai su dabar vykstančia krize ir skirti didesnį dėmesį teikiant pagalbą verslui ir gyventojams

„Vietoje to užsiimate archeologiniais kasinėjimais. Pasižiūrėkite, kaip šiai Vyriausybei sekasi pagelbėti verslui“, – sakė M. Majauskas.

Dėl krizės kaltinami Lietuvoje veikę bankai

Seimo biudžeto ir finansų komiteto atlikto prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, dalis atsakomybės tenka ir Švedijos finansų priežiūros institucijoms.

Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009–2010 metais.

Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Siūloma steigti valstybinį banką

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi. Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.

Apie valstybinį banką yra kalbėjęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, Lietuvai derėtų susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, o valstybinis bankas būtent ir leistų padidinti konkurenciją.

Tyrimą inicijavo grupė parlamentarų

Biudžeto ir finansų komitetas tyrimo išvadoms pritarė 2019 metų birželio pabaigoje, bet iki šiol jų Seimui svarstyti neteikė.

Idėją ištirti, kodėl per krizę – 2009–2012 metais – tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus 2017 metais pasiūlė grupė parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

2018 metų kovo pabaigoje Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės Vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų: už tyrimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 19, o susilaikė 18.

Tyrimą iš pradžių buvo planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 d, vėliau jis buvo pratęstas.

Lietuvos bankas: informacija ataskaitoje pateikiama selektyviai

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad informacija tyrimo ataskaitoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinantys.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad informacija tyrimo išvadoje pateikiama selektyviai, neatsižvelgiant į tam tikrus (Biudžeto ir finansų – ELTA) komitetui teiktus skaičiavimus ir faktus. Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – teigiama LB išsiųstame rašte Seimo nariams.

Pasak institucijos, tyrimo metu apklausti liudytojai buvo „atrinkti selektyviai, sąmoningai ignoruojant ekspertus, kurie ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu dirbo su tyrime nagrinėjama problematika.“

LB teigimu, į komitetą nebuvo kviečiami liudyti nei komercinių bankų vadovai, nei bankų įgalioti atstovai, kurie krizės metu ir buvo atsakingi už tarpbankinių palūkanų normų kotiruočių nustatymą ir pateikimą, taip pat nebuvo kviesti Lietuvos banko ekspertai, išskyrus vieną buvusį LB tarnautoją, kuris, pasak institucijos, turėjo išankstinę nuomonę.

Institucija taip pat nurodo, kad tyrimo medžiaga ir išvados, jeigu joms būtų pritarta, klaidintų visuomenę, nes informacija tyrimo išvadoje pateikiama vienpusiškai.