Verslas

2020.05.26 12:09

Lietuvos bankas kritikuoja 2008 m. kilusios krizės tyrimą: selektyvus, klaidina visuomenę, vienpusiškas

Seime antradienį rengiantis pristatyti 2008–2009 metų krizės tyrimo išvadas, Lietuvos bankas (LB) teigia, kad informacija joje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinantys.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad informacija tyrimo išvadoje pateikiama selektyviai, neatsižvelgiant į tam tikrus (Biudžeto ir finansų – ELTA) komitetui teiktus skaičiavimus ir faktus. Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – teigiama LB išsiųstame rašte Seimo nariams.

Pasak institucijos, tyrimo metu apklausti liudytojai buvo „atrinkti selektyviai, sąmoningai ignoruojant ekspertus, kurie ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu dirbo su tyrime nagrinėjama problematika.“

LB teigimu, į komitetą nebuvo kviečiami liudyti nei komercinių bankų vadovai, nei bankų įgalioti atstovai, kurie krizės metu ir buvo atsakingi už tarpbankinių palūkanų normų kotiruočių nustatymą ir pateikimą, taip pat nebuvo kviesti Lietuvos banko ekspertai, išskyrus vieną buvusį LB tarnautoją, kuris, pasak institucijos, turėjo išankstinę nuomonę.

Institucija taip pat nurodo, kad tyrimo medžiaga ir išvados, jeigu joms būtų pritarta, klaidintų visuomenę, nes informacija tyrimo išvadoje pateikiama vienpusiškai.

„Pavyzdžiui, paskolų ir indėlių palūkanų normų didėjimas krizės metu vertinamas selektyviai akcentuojant tik vienos iš palūkanų normų rūšies didėjimo pasekmes. Kitaip tariant, nors paskolų ir indėlių litais palūkanos didėjo panašiu lygiu, pabrėžiamos paskolų turėtojų mokėtos didesnės palūkanos, nepaisant kitos visuomenės grupės – indėlininkų – turėto agreguotuoju lygiu panašaus dydžio palūkanų prieaugio“, – teigiama rašte.

Pasak Lietuvos banko, tyrimo išvadoje „kryptingai ignoruojami paties komiteto prašymu atlikti Lietuvos banko skaičiavimai ir kita pateikta informacija, kai tai neatitinka iš anksto suformuluoto naratyvo.“

„Pavyzdžiui, nepaisant komiteto prašymu Lietuvos banko teiktų patikslintų skaičiavimų, kurie buvo gauti inicijavus papildomą mikroduomenų analizę, komiteto tyrimo išvadoje tendencingai, siekiant nurodyti kuo didesnę sumą, ir toliau nurodomos apytikslėmis prielaidomis grįstos didesnės skolininkų palūkanų permokos“, – tikina centrinis bankas.

Rašte taip pat nurodoma, kad tyrimo medžiagoje pateikta informacija neatitinka iš esmės per praėjusį dešimtmetį pasikeitusių aplinkybių, susijusių su LB funkcijomis.

„Nors iki finansų krizės Lietuvos bankui nebuvo suteikti finansinių paslaugų priežiūros ir makroprudencinės politikos įgyvendinimo Lietuvoje mandatai, tyrimo medžiagoje suponuojama, kad Lietuvos bankas turėjo veikti pagal tokius mandatus. Antra, pasikeitus Lietuvos banko vadovybei, 2011 ir 2015 metais buvo įvestos makroprudencinės priemonės, kurios riboja perteklinį ir neatsakingą skolinimą, o Lietuvos bankui makroprudencinės politikos mandatas buvo suteiktas 2014 metais“, – nurodo LB.

Antradienį Seimui ketinama teikti Biudžeto ir finansų komiteto parengtas 2008–2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadas.

Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o „nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas“.

Rašoma, kad, „nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę“.