Verslas

2020.05.26 11:03

LRT skaičiuoklė. Kiek daugiau gautumėte pinigų per mėnesį, jei Seimas pritartų prezidento siūlymams

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.05.26 11:03

Prezidento siūlymas laikinai 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) minimalią algą – 607 eurus popieriuje – uždirbantiems asmenims pajamas į rankas padidintų apie 20 eurų. Uždirbantieji iki 3 vidutinių atlyginimų dydžio, t. y. apie 3700 eurų popieriuje, per mėnesį gautų apie 180 eurų daugiau.

Prezidento įstatymo projektas bus teikiamas Seimui jau antradienį.

Siekdamas padidinti perkamąją galią bei stumtelėti į priekį dėl COVID-19 užklimpusį ekonomikos vežimą, prezidentas Gitanas Nausėda pateikė du siūlymus.

Pirmasis – jau nuo šių metų liepos 1 d. ateinantiems 6 mėnesiams nuo 20 iki 15 proc. sumažinti GPM tiems asmenims, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 1 VDU 2020 m. siekė 1 241 eurų popieriuje (apie 800 eurų į rankas), todėl 15 proc. GPM būtų taikomas pajamoms iki 3 723 eurų popieriuje (2252 eurų į rankas).

Mėnesio pajamų daliai nuo 3 iki 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 20 proc. tarifas, mėnesio pajamų daliai virš 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 32 proc. tarifas.

Antrasis siūlymas – jau nuo šių pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD, kuris siektų 400 eurų.

LRT.lt sukūrė skaičiuoklę, kurioje galite pasitikrinti, kiek padidėtų jūsų pajamos į rankas, jei Seimas pritartų prezidento siūlymams sumažinti GPM ir padidinti NPD.

Uždirbantieji minimumą gautų apie 20 eurų daugiau

Jeigu būtų pritarta prezidento siūlymams, minimalų mėnesinį darbo užmokestį – 607 eurų popieriuje (437 eurus į rankas) – gaunantiems gyventojams pajamos į rankas padidėtų 20,3 euro. Tai asmenų pajamas į rankas padidintų apie 4,5 proc.

Uždirbantiesiems vidutinį darbo užmokestį – 1241 eurą popieriuje (apie 800 eurų į rankas) – atlyginimas jau nuo liepos 1 dienos galėtų būti 55,5 euro didesnis. Toks pokytis pajamas į rankas kiekvieną mėnesį pirmus 6 mėnesius padidintų apie 6,8 proc.

Uždirbantiesiems maksimalią sumą, iki kurios dar taikomas 15 proc. GPM – apie 3 723 eurų, atlyginimo prieaugis į rankas sudarytų apie 186 eurus arba siektų 8,2 proc. atlyginimo į rankas augimą.

Prezidentūra skaičiuoja, kad uždirbantiesiems 607 eurus popieriuje per mėnesį dėl GPM ir NPD pokyčių GPM mokesčio reikėtų sumokėti 39,6 proc. mažiau. Uždirbantiesiems 1 000 eurų – 29,4 proc. mažiau, 4 000 eurų – 23,3 proc. mažiau.

Finansų ministerija pateikia skaičius, kad dėl GPM sumažinimo per likusius metus būtų surinkta apie 400 mln. eurų mažiau GPM, o dėl NPD didinimo – dar papildomai 84 mln. eurų mažiau.

Kadangi pritarus prezidento siūlymams NPD būtų mažinimas jau nuo metų pradžios, o GPM – nuo liepos 1 d., Finansų ministerija skaičiuoja, kad poveikio priemonių rodymas už metus leidžia adekvačiau palyginti skirtingas priemones.

Remiantis finansų ministerijos skaičiavimais, pritarus prezidento siūlymams metinė pasiūlymų nauda (NPD didinimas ir GPM mažinimas kartu) gaunančiam 1 MMA siektų apie 182 eurus. Uždirbančiam 1 000 eurų popieriuje – 303 eurus, o gaunančiam daugiau nei 4 000 eurų – 1 117 eurų.

Valdantieji žada nepritarti GPM mažinimui

R. Karbauskis antradienį Seime teigė, kad valdantieji pritaria prezidento iniciatyvai didinti NPD, tačiau nepalaiko siūlymo laikinai mažinti GPM.

„Siūlymas mažinti gyventojų pajamų mokestį, mūsų nuomone, yra socialiai neteisingas, nes kai kurie žmonės, kurie gauna iki 4 tūkstančių eurų atlyginimą, gautų lengvatą, jie tų lėšų, galima daryti prielaidą, nenaudotų vartojimui, naudotų taupymui, o visos lėšos, kurios dabar skiriamos, pirmiausia, nukreiptos į tai, kad būtų vartojamos, kad ekonomika suktųsi. Šitoje situacijoje neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas yra teisingas sprendimas, šioje vietoje mūsų ir prezidento nuomonės sutampa, tikriausiai dėl to jokių abejonių nekils“, – tikino R. Karbauskis.

Kritiką prezidento siūlymui yra išreiškęs ir finansų ministras Vilius Šapoka, jis abejoja, ar didžiausią naudą dėl minimų pokyčių gaus tie, kurie uždirba mažiausiai, pasak jo, taip pat tai būtų per didelė našta šalies biudžetui.

„Vertinu labai atsargiai bet kokius mokestinius siūlymus, o ypač gyventojų pajamų mokesčio mažinimą. Nežinome, kiek laiko tęsis pandemija, todėl negalime švaistytis valstybės lėšomis“, – Vyriausybės nuotolinėje konferencijoje antradienį teigė V. Šapoka.

Jis taip pat pažymi, kad prezidento pasiūlymai nekuria solidarumo, o uždirbantiesiems daugiausiai atlyginimai padidėtų labiausiai: „GPM mažinimas 5 proc. nėra solidarumas“, – pabrėžia ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis LRT RADIJUI teigė, kad Vyriausybė nepritaria prezidento G. Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų.

Antradienį prezidento parengti pasiūlymai bus pateikti Seimui.

Mauricas: mažinti GPM reikia, nes žmonės emigruos

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia palaikantis tokį prezidento siūlymą: „Gera žinia tokiame kontekste, tačiau tokios politikos reikėtų laikytis nuolatos. Mažinti arba bent jau nedidinti mokesčių mainais į didesnį darbo užmokestį. (...) Maži darbo užmokesčiai gali iškasti griovį vidaus vartojimui. Vien eksportu pasikliauti negalime, o jei vidaus rinką nužudysime, iš krizės lipsime ilgiau“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, mažesnis GPM ir didesnis NPD padidintų žmonių pajamas, o tai galėtų užkirsti kelią galimai emigracijai.

„Skandinavijos šalys ir Vokietija tiek su ekonominėmis pasekmėmis, tiek ir su epidemiologine situacija tvarkosi neblogai. Todėl egzistuoja grėsmė, kad gyventojai, matydami prastas perspektyvas Lietuvoje, gali vėl ryžtis emigracijai. Emigracija padarytų daug didesnę žalą ilgalaikėje perspektyvoje negu vienu ar kitu procentiniu punktu didesnis valstybės deficitas“, – tikina Ž. Mauricas.

Anot jo, jei siūlymams būtų pritarta – padidėtų ne tik asmens disponuojamos pajamos, bet ir būtų siunčiama žinia, kad valstybė nesiruošia veržtis diržų, o tai leistų žmonėms labiau išlaidauti.

Prezidento siūloma priemonė, anot ekonomisto, taip pat leistų greitai paskatinti ekonomiką, kadangi dalies ekonomikos gelbėjimui siūlomų priemonių rezultatą pamatysime tik po keleto metų. „Pavyzdžiui, kaip buvo ir su būstų renovacija, kuri paskelbta dar 2009 metais, tačiau pati renovacija prasidėjo tik 2014 metais“, – primena Ž. Mauricas.

Jis taip pat mano, kad, priėmus laikiną GPM sumažinimą, kitais metais, kaip planuota, į pradinį lygį GPM nesugrįžtų. „Tikrai manau, kad niekas negalvoja, kad jau nuo sausio 1 dienos viskas grįš į savo vėžes. Galbūt ir nereikėtų grąžinti ir ieškoti kitų būdų pildyti biudžetą, kadangi visas pasaulis mažina mokesčius darbo jėgai, o didina turto, ekologijos ir vartojimo mokesčius“, – primena Ž. Mauricas.

Darbdaviai susitarė atlyginimų nemažinti

Viena iš rizikų, sumažinus GPM ir padidinus NPD, kad darbdaviai darbuotojams sumažins atlyginimus teisindamiesi, kad gaunama suma į rankas jiems nepasikeis dėl sumažėjusio pajamų mokesčio.

Siekiant to išvengti, pirmadienį prezidentūroje pasirašytas memorandumas, kuriuo darbdaviai pasižadėjo nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 proc. punktais sumažinti GPM ir padidinti NPD.

Tačiau net ir dokumentą pasirašę įvairių verslo asociacijų atstovai nebuvo tikri, ar jo bus laikomasi, be to, jokia atsakomybė už jo nesilaikymą nebus numatyta.

„Tai vertybinio pobūdžio dokumentas. (...) Nesu pasiruošęs atsakyti, kiek tai būtų įmonių, nes nežinau kolegų duomenų, bet tai paliečia visą verslą. Supraskime, kad šis memorandumas nėra teisiškai įpareigojantis, nebus baudų, nebus baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės“, – prezidentūroje teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Dėl šios priežasties memorandumo nesutiko pasirašyti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, jos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dokumente nėra realaus darbdavių įsipareigojimo nemažinti atlyginimų.

„Jie nieko neįsipareigoja ir šiame dokumente aiškiai parašyta, kad sieks galbūt nemažinti atlyginimų. Tai mums atrodo ne kaip įsipareigojimas, o tiesiog deklaracija. (...) Ką jau čia besakysi, jei dokumentą pasirašę darbdaviai, kada dar rašalas neišdžiūvo ant popieriaus, jau sakė, kad šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, o jie ir toliau galvoja apie atleidimus bei atlyginimų mažinimą“, – sako I. Ruginienė.