Verslas

2020.05.25 21:26

Nors karantinas ir švelnesnis, Latvijos verslas į Lietuvą žiūri su pavydu: mums atrodo, pas jus viskas vyko aiškiau

Verslas Latvijoje prasidėjus karantinui patyrė gerokai švelnesnius suvaržymus nei Lietuvoje: viešojo maitinimo vietos ir smulkusis verslas užsidaryti neprivalėjo.

Vis dėlto Latvijos ekonomikai šiemet prognozuojamas toks pats smukimas, kaip ir Lietuvos.

LRT kalbinti verslininkai skundžiasi šalies valdžios siūloma finansine parama, o kai kurie mano, kad Lietuvoje padėtis geresnė.

Barai, restoranai, kavinės Rygoje viso karantino laikotarpiu galėjo tęsti darbą. Dažnas ta teise nepasinaudojo.

„Aš vis tiek užsidariau, čia buvo kaip Hirošimoje, nė vieno žmogaus nebuvo“, – sako vietos verslininkas.

Lietuvoje gimęs latvis Armandas turi restoraną Rygos senamiestyje, kurį vėl atidaro. Tai, kad valdžia leido ir neužsidaryti, esą net ir sukėlė papildomų sunkumų. Su patalpų savininkais sunkiau derėtis dėl mažesnės nuomos per karantiną.

Latvijoje šiuo metu esą dažnai žvalgomasi į padėtį Lietuvoje.

„Man atrodo, kad iš tikrųjų namuose visada blogiau. (juokiasi). Jeigu taip sulyginti, mes latviai sakom, kad Lietuvoje geriau“, – pasakoja verslininkas.

„Po Lietuvos priimto - kai duoda nemokamai vasarinę terasą - latviai iškart pagalvojo, nu jeigu Lietuvoje duoda, tai ir Latvijoje turi duoti“, – tęsia Armandas.

Ir finansinės paramos iš Latvijos valdžios jis sako kol kas nesulaukęs.

„Jeigu tau leidžia dirbti, bet visiems žmonėms sako „neikit į lauką“, man atrodo tada tokia situacija, kad tu nesupranti, ką tada daryti. Aš skaitau, kad Lietuvoje buvo geriau: uždaro savaitėms, ir visiems aišku, ką daryti“, – sako verslininkas.

Lietuviai netoli Rygos turi aviacijos mokyklą. Per karantiną neteko pusės pajamų, tačiau valdžios finansinės paramos nė neprašė.

„Pasakė, kad bus galima gauti paramos, jeigu mes sustabdysim savo veiklą visai. Pranešė dar taip, kad jeigu pradėsi veiklą, gausi baudą iki 5000 eurų, o ta parama išeina iš minimalaus atlyginimo. Tai gauti baudą 5000 už minimalų atlyginimą, jeigu netyčia pažeisi karantino sąlygas, tai nu kam rizikuoti. Tai mes ir neprašėm tos paramos“, – sako aviacijos mokyklos vadovas.

Rygos universitetai netenka pajamų, nes nemaža jų dalis – užsienio studentų mokestis už studijas. Jų nebėra.

„Jeigu šiandien būtų įprasta diena, tai čia visur prie staliukų, ant kėdžių sėdėtų mūsų studentai. Apie 30 procentų mūsų studentų yra užsieniečiai, iš kitų Europos šalių, turim ir lietuvių, labai gaila, kad šiandien tikrai yra tuščia“, – teigia universiteto dėstytoja.

Latvijos ekonomikai šiemet prognozuojamas toks pats smukimas, kaip ir Lietuvos. Šalyje prasidėjo ir atleidimai. Didžiausias Baltijos šalyse Rygos oro uostas gali atleisti iki penkių šimtų darbuotojų. Pernai jis sulaukė beveik aštuonių milijonų keleivių, šiemet laukiama penkis kartus mažiau.

Panorama. Švęsti dėl gerėjančios koronaviruso statistikos dar anksti: Veryga siūlys karantiną pratęsti