Verslas

2020.05.25 18:58

Bitininkai perspėja, kad dėl sausros bus surinkta mažiau medaus

Izabelė Pukėnaitė, Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.25 18:58

Per karantiną sumažėjus aplinkos taršai, atsigavo bitės. Tą ypač pajuto užsienio šalių bitininkai, nes Lietuvoje net ir įprastu metu gamtos tarša nėra tokia didelė. Tačiau Lietuvos bitininkus neramina besniegė žiema ir itin sausas pavasaris – trūkstant kritulių nektaras toks tirštas, kad ir medaus derlius prognozuojamas menkesnis. Nors ir džiaugėsi gražesniu pavasariu, Vakarų Europos bitininkai baiminasi, kad medaus niekas nepirks dėl ekonominio nuosmukio.

Bitininkė Snieguolė Zabulionytė bites Jonuškuose augina jau 20 metų. Aviliuose dūzgia 52 bičių šeimos. Jų šeimininkė sako, kad bitės – itin jautrūs vabzdžiai, kurie aktyviausi geru oru ir švarioje aplinkoje. Pasak ūkininkės, vasarą, jei orai geri ir laukai neužteršti, bitė gali išgyventi iki 45 dienų. Jei laukai apipurkšti chemikalais, bitė ne tokia darbinga ir gyvena perpus trumpiau.

„Jeigu papuola tokia chemija, kuri tikrai viską naikina, tai būna, kad bitės iki avilio nenuskrenda, jos lauke ir žūsta arba pakeliui. Nuo kitos chemijos, kuri mažiau veikia, tai bitės gauna disbakteriozę – tai išbalansuoja jų virškinimą ir tada jos neužaugina savo naujos pamainos, nes tampa neenergingos, nedarbingos, jos prastai jaučiasi“, – teigia bitininkė.

Pasak ūkininkės, bitėms pradėjus nešti nektarą iš užterštų laukų, prastėja ir medaus kokybė. Vytauto Didžiojo universiteto docentas Algirdas Amšiejus sako, kad bičių produktai padeda nustatyti, kiek užteršta aplinka, ir ramina, Lietuvoje ji esą nėra tiek užteršta, kad kenktų bitėms.

„Yra toks produktas kaip pikis, kuris yra nuo pumpurų, jeigu tarša labai didelė, tai bitės surenka ir iš jo galima rasti sunkiuosius metalus, įvairiausias medžiagas“, – teigia A. Amšiejus.

Mokslininkai skaičiuoja, kad pesticidai, buveinių išnykimas ir aplinkos tarša yra pagrindinės priežastys, kodėl bitės nyksta. Pavyzdžiui, BBC cituoja akademikus, kad dėl automobilių išmetamųjų dujų slopsta pievų gėlių kvapas. Dėl to bitės ne taip noriai renka jų nektarą. Mokslininkai taip pat skaičiuoja, kad bičių apdulkinti augalai sudaro bent trečdalį žmonių suvalgomo maisto.

„85 proc. valgio eina per augalus, per apdulkinimą (...). Yra tokių augalų, kurie duoda maistą gyvuliams. Be bičių liks tik augalai, kurie nežydi arba žydi pilkais žiedais. Suprantate, mes bites galime nukreipti, mes galime jas dresiruoti, pavyzdžiui, yra tokios bitės, kurios nelanko raudonų dobilų. Aš tada prisiskinu žiedų galvučių, padarau arbatą su dobilais, įdedu cukraus, tada vakare stiklinės turinį įpilu į avilį, į maitintuvę – rytą bitės skrenda į dobilus, jos tiesiog laižo žiedus ir taip apdulkina augalus“, – pasakoja A. Amšiejus.

Anot bitininkės, šie metai tokie sausi, jog net bičių nešamas nektaras tirštesnis. Todėl ir gausesnio medaus derliaus šiemet tikėtis neverta, nors per karantiną užterštumas ir sumažėjo.

Tuo metu Prancūzijos bitininkai trina rankomis ir jau dabar džiaugiasi gausiau nei pernai suneštu bičių medumi.

„Bičių padėtis yra labai gera dėl dviejų priežasčių: pirmiausia dėl oro, saulė jau pavasarį kaitino taip, lyg būtų vasara. Antra priežastis – pražydo labai daug gėlių“, – teigia Prancūzijos bitininkas Yvesas Robertas.

Prancūzijoje bitininkai apmaudžiai prisimena 2019-ųjų pavasarį, kai per 2 tūkstančius bičių augintojų pardavė mažiau medaus, nes pavasaris buvo šaltas ir lietingas.

Vis dėlto Prancūzijos bitininkai pripažįsta, nors bitės ir sunešė daugiau medaus, jį parduoti bus iššūkis – koronaviruso paveikta šalies rinka prekybą slopina.