Verslas

2020.06.01 05:30

Koronaviruso sukelta krizė apkartinti gyvenimą gali ir gerokai vėliau: kokios įtakos ji gali turėti pensijai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.06.01 05:30

Dėl prastovos ar kitų priežasčių gerokai sumažėjusios pajamos dar kartą apie save priminti gali po daugybės metų – kai gausite pensiją. LRT.lt aiškinasi, kokios įtakos sumažėjusios pajamos gali turėti jūsų senatvės pensijai, kurią mokės „Sodra“, ir pensijai, sukauptai antrojoje pensijų pakopoje.

„Sveiki. Yra du pensijos aspektai – pensijos stažas ir pensijos taškai. Žmogus už metus gauna 1 pensijos tašką, jeigu gaudavo Lietuvos atlyginimo vidurkį. Dabar, nuo karantino pradžios, mano atlyginimas sumažėjo iki minimumo. Ar tai reiškia, kad sumažės ir gauti taškai už šį laikotarpį?“ – teiraujasi LRT.lt skaitytojas.

Anot „Sodros“ atstovo Sauliaus Jarmalio, skaitytojas yra teisus – sukaupti taškai priklauso nuo gautų pajamų, o dar tiksliau – nuo sumokėtų pensijų draudimo įmokų.

Taigi, 1 tašką žmogus įgyja, jeigu per metus darbdavys ar jis pats savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Kaip nurodo „Sodra“, 2020 m. VDU siekia 1 241,40 eurų popieriuje.

Jeigu žmogaus pajamos didesnės, jis atitinkamai gauna daugiau apskaitos vienetų. Jeigu mažesnės – jis gauna atitinkamai mažesnę dalį taško.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apskaitos vienetas taip pat siejamas ir su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tad jeigu žmogaus darbo pajamos auga sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, jis įgyja daugiau apskaitos vienetų ir atvirkščiai. Gyvenime kiekvienam žmogui gali pasitaikyti įvairių laikotarpių, kai jo pajamos dėl įvairių priežasčių auga sparčiau ar lėčiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje“, – atkreipia dėmesį „Sodros“ atstovas S. Jarmalis.

Jo teigimu, šiuo ekstremalios situacijos laikotarpiu pastebima tendencija, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas šalyje lėtėja.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad 1 apskaitos taškas skiriamas už 12 mėnesių pajamas, o galiausiai sukauptus pensijos taškus lemia viso gyvenimo pajamos. Be to, taškai yra tik viena iš sudedamųjų pensijos dalių.

Pensiją lemia bendroji pensijos dalis, kuri priklauso nuo bazinės tų metų pensijos ir sukaupto stažo, bei individualioji dalis, kuri priklauso nuo sukauptų apskaitos vienetų ir vieno taško vertės tais metais, kai jis išeina į pensiją.

„Tad kelių mėnesių pajamų pokytis greičiausiai turės labai neženklią įtaką pensijos dydžiui“, – apibendrina S. Jarmalis.

Kokios įtakos turės kaupimui, lems laikas

Jeigu gyventojas kaupia antrojoje pensijų pakopoje ir jo pajamos dėl prastovos ir kitų priežasčių sumažėjo, tai turi įtakos ir jo atidedamai sumai.

Jeigu kaupiama maksimaliai, gyventojas nuo savo darbo užmokesčio popieriuje skiria 3 proc. Jeigu jis į kaupimą buvo įtrauktas praėjusiais metais ir nutarė kaupti pereinamuoju tarifu, šiemet nuo savo darbo užmokesčio popieriuje jis atideda 2,1 proc.

Sumažėjus pajamoms, sumažėja ir suma, kuri atidedama į antrosios pakopos pensijų fondą.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas atkreipia dėmesį – jeigu pajamos sumažėjo trumpam laikui, tai didelės įtakos pensijai neturės. Tačiau jeigu pajamos sumenko ilgam, sukaupta suma galiausiai gali būti mažesnė.

„Klausimas, kiek laiko tas pajamų sumažėjimas užtruks. Tai šiuo metu to dar niekas gerai nežinome ir situacijų yra labai įvairių. Kai kam galbūt tos pajamos sumažėjo tik laikinai, keletui mėnesių, o kai kuriems tai gali būti gerokai ilgesnis laikotarpis, kuris išsitęs iki pusmečio, o gal ir iki metų.

Sakyčiau, kad kelių mėnesių sumažėjimas reikšmingai to taupymo ir būsimos pensijos neturėtų paveikti ir nepaveiks. Galima matematiškai suskaičiuoti, koks tas efektas bus, bet jis nebus labai reikšmingas. Jeigu tai vis dėlto būtų ilgesnis laikotarpis, kai pajamos sumažėjusios, tai ir efektas kaupiamai pensijai, beje, kaip ir „Sodros“ pensijai, bus jaučiamas“, – komentuoja M. Kalesinskas.

Jis primena, kad, susidūrus su finansiniais ar kitokiais sunkumais, antrosios pakopos pensijų dalyviams suteikiama galimybė laikinai atidėti įmokų mokėjimą.

Kaupiantieji gali pasinaudoti įmokų atostogomis, tačiau bendras sustabdymo laikotarpis per visą kaupimą negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių.

Vis dėlto M. Kalesinskas rekomenduoja apsvarstyti, ar tai daryti verta.

„Visi turi suprasti, jeigu tuo laikotarpiu nebus kaupiama, tai ir susikaups galutinė suma mažesnė. Čia jau tik skaičiavimo klausimas, kiek ji bus mažesnė, bet metus nekaupiant matytųsi reikšmingas efektas kauptai pensijai per visą gyvenimą“, – sako M. Kalesinskas.

Jis priduria, kad kiekvienas situaciją privalo įvertinti individualiai, jeigu sunkumai iš tiesų dideli, galbūt verta pasirinkti bent trumpalaikes įmokų atostogas ir jų nemokėti mėnesį ar kelis.

Tačiau, jeigu vis dėlto galimybė ir toliau mokėti įmokas yra, M. Kalesinskas siūlo įmokų jokiu būdu nenutraukti.

„Žmogus turi suprasti, kad, kaupdamas pensijai, jis kaupia sau tuos pinigus, nors jų negali iki pensijos pačiupinėti. Tačiau tai jo asmeninė, privati nuosavybė. Jeigu į tą stalčiuką jis kurį laiką nedės pinigų, susikaups truputį mažiau. Bet čia reikia spręsti pagal galimybes.

Jeigu žmogus, susiskaičiavęs savo finansus, mato, kad pasistengus galima daryti tas įmokas, tai tuomet sakyčiau, kad yra prasminga jas tęsti, nes kaip tik per tokius sukrėtimus, per krizes matomas ženklus finansinio turto kainų nuosmukis. Tai reiškia, kad dabar daromomis įmokomis perkamas finansinis turtas gerokai sumažėjusiomis kainomis. Populiariai sakant, turtas įsigyjamas su nuolaida“, – paaiškina M. Kalesinskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt