Verslas

2020.05.25 13:33

Grybauskaitė sako, kad sukrėtimas bus ne mažesnis nei 2009 metais, Vyriausybei linki proto atsisakyti populizmo

atnaujinta 13.50

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmetinėje konferencijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ ragina krizės akivaizdoje verslus, politikus ir visuomenę nepasukti į šešėlį, o Vyriausybei sugebėti atsisakyti populistinių sprendimų.

„Per visą laikotarpį nuo „Baltosios bangos“ iniciatyvos, kuri prasidėjo nuo 2007 metų, mūsų skaidrumo indeksas gerokai pagerėjo – iš 51 vietos pakilome į 35 vietą. Tai, žinoma, nėra dar tiek daug iš 180 valstybių“, – pažymi D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, dėl COVID–19 sukeltų pasekmių šalies ekonomikai Lietuvos laukia ne mažesni iššūkiai negu tie, su kuriais Lietuva susidūrė dar 2008–2009 metų finansų krizės akivaizdoje, todėl šiuo metu verslai, šalies gyventojai ir valdžia privalo išlaikyti aukščiausius skaidrumo standartus.

„Šešėlio pagunda kyla labai dažnai. Ypač kada atsiranda galimybė skolintis, dalinti, o dar ir rinkimai ateina. Todėl ta atsakomybė turi būti ne tik verslo, tačiau ir kiekvieno žmogaus ir valdžios“, – įsitikinusi šalies prezidentė.

D. Grybauskaitė mano, kad, prasidėjus pandemijai, šalies verslai elgėsi atsakingai, todėl tikisi, kad ši atsakomybė niekur nedings.

„Net tokiu sunkiu metu verslas sugeba išlikti atsakingas, sugeba aukoti, savanoriauti ir padėti tiems, kam labai reikia, tikslingai. Tai yra gydytojai, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės – tie, kurie tiesiogiai buvo paveikti pandemijos. Ateityje matysime daugiau tos įtakos, nes ekonominė pandemija, kuri prasideda, išryškės savo visu gražumu ir smūgiu šių metų gale arba kitų metų pradžioje“, – įsitikinusi D. Grybauskaitė.

Šalies prezidentė taip pat tikisi, kad finansų ministrui „užteks proto“ atsisakyti kai kurių netikslingų pasiūlymų, kada siūloma dalinti pinigus ir varžomasi, kas išleis daugiau: „Reikės sugebėti atmušti kai kuriuos pasiūlymus, kurie atsiranda tarsi grybai po lietaus, jie netikslingi ir, net sakyčiau, neatsakingi, kada bandoma konkuruoti, kas išleis daugiau. Kada yra nutaikyti ne į tas sritis ir ne į tuos socialinius sluoksnius, kurie nukentėjo nuo ekonominės krizės ir pandemijos“, – įspėja D. Grybauskaitė.

Vertindama Vyriausybės darbą, šalies prezidentė teigia, kad, išskyrus keletą „niuansų“, ji elgiasi atsakingai. „Labai palaikau tuos atsakingus veiksmus. Na ir, aišku, nepasiduoti politiniam populizmui yra sunku, ypač prieš rinkimus, tačiau dalis profesionalų, kurie yra Vyriausybėje, tikiuosi, supranta savo atsakomybės mastą“, – teigia D. Grybauskaitė.

Šapoka: yra rizika, kad šešėlis sugrįš

Finansų ministras V. Šapoka įsitikinęs – šešėlis Lietuvoje traukiasi, tačiau gali sugrįžti.

„Jei pažiūrėsime į pastaruosius keletą metų, tai niekam nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia ne mano nuopelnas, o čia visos Lietuvos žmonių nuopelnas, kadangi per keletą metų tas šešėlis susitraukė daugiau nei 10 proc. punktų“, – sako V. Šapoka bei priduria, kad tai lėmė gyventojų besiformuojančios naujos vertybės.

Vis dėlto finansų ministras įsitikinęs, kad, ekonomikai lėtėjant, didėja rizika, kad šešėlis gali sugrįžti, tačiau V. Šapoka tikisi, kad taip nebus. Jo nuomone, prie šešėlio mažinimo prisidės praėjusią savaitę paskelbtas Vyriausybės investavimo planas, kada per 1,5 metų žadama įvairiems projektams skirti apie 6,3 mlrd. eurų.

„Ar yra grėsmė, kad sugrįš šešėlis? Taip, tokia grėsmė yra. Tačiau labai noriu tikėti, kad tų vertybių šitas sunkmetis nenubrauks. (...) Turime investuoti į aukštą pridėtinę vertę. Kada yra kuriama aukšta pridėtinė vertė, o uždirbama daugiau, klausimų dėl šešėlio kyla daug daug mažiau“, – tikina V. Šapoka.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo savaitę truksianti kasmetinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams.

Akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizuoja asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.

Rojaka: vienas pagrindinių skaudulių krizės metu – nėra greito duomenų judėjimo tarp institucijų

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sako, kad koronaviruso krizės metu paaiškėjo, jog vienas pagrindinių dalykų, kuriam nebuvo pasiruošta, yra valdžios sektoriaus skaitmeninimas ir duomenų judėjimas tarp institucijų.

„Viskas atėjo gana netikėtai ir netikėtumas parodė visus mūsų skaudulius. Iš valdžios sektoriaus pagrindinis dalykas, kuriam mes nebuvome pasiruošę, yra valdžios sektoriaus skaitmeninimas“, – pirmadienį renginyje, skirtame aptarti dėl koronaviruso krizės nukentėjusių verslų situaciją, sakė J. Rojaka.

„Mes daug kalbėjome ir apie duomenų atvėrimą, kad tai yra svarbu, bet iš esmės mes neturime svarbiausios grandies – tai yra duomenų judėjimo tarp įvairių institucijų – greito ir atsakingo“, – pridūrė ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Ji taip pat sakė, kad duomenys neretai yra pildomi neatsakingai.

„Ir net tik iš valdžios sektoriaus (pusės. – ELTA). Kalbant ir apie verslą, jeigu yra finansinė atskaitomybė – privalo pateikti apie 190 tūkst. įmonių, tik pusė įmonių už 2018 metus pateikė, už 2019 dar mažiau – maždaug ketvirtadalis tų įmonių, kurios privalėjo pateikti. Kalbant apie valstybės pagalbą, neįmanoma jos skirti, jeigu nėra finansinės atskaitomybės“, – tikino viceministrė.