Verslas

2020.05.25 11:40

Darbdaviai pasižada: jei mokesčiai bus sumažinti, daugelis jų nemažins darbuotojams algų

pažado nesilaikantieji bausmių nesulauks; atnaujinta 11.55
BNS, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.05.25 11:40

Verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigojo nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei „Sandrauga“.

Memorandumą pasirašiusių asociacijos ir konfederacijų atstovai pabrėžė, kad šis dokumentas – vertybinis. Taip pat pridūrė, kad, atsižvelgiant į tai, jokia teisinė atsakomybė memorandumą pažeidusiems verslams vis dėlto negrėstų.

Pasirašytas memorandumas, kuriuo darbdaviai įsipareigojo nemažinti darbuotojų atlyginimų

„Tai vertybinio pobūdžio dokumentas. Jį pasirašė visos didžiosios skėtinės organizacijos. Nesu pasiruošęs atsakyti, kiek tai būtų įmonių, nes nežinau kolegų duomenų, bet tai paliečia visą verslą. Supraskime, kad šis memorandumas nėra teisiškai įpareigojantis, nebus baudų, nebus baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės.

Tiesiog bent jeigu aš asmeniškai sužinosiu, kad kažkokios įmonės tuo pasinaudojo ir sumažino atlyginimą, tikrai gėda bus tokioms įmonėms ir aš tai pirmas pasakysiu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Paklaustas, ar tokio susitarimo nederėtų įtraukti į kolektyvines sutartis, nes tuomet tai turėtų tvirtesnį teisinį pamatą, jis teigė tokią mintį palaikantis, tačiau tvirtno, kad kolektyvinių sutarčių mechanizmas Lietuvoje dar nėra pakankamai išvystytas. Anot jo, reikėtų mechanizmo, kaip teisiškai įmonės būtų įpareigotos tos sutarties laikytis.

„Galima būtų eiti tuo keliu, tačiau kolektyvinių sutarčių institutas, ypač kalbant apie nacionalines kolektyvines sutartis, nėra išplėtotas. Jeigu klaustumėte manęs asmeniškai, aš esu šalininkais kolektyvinių sutarčių, ypač nacionaliniu lygmeniu, kuriose būtų galima pasisakyti už bendrus dalykus“. – sakė V. Sutkus.

Memorandumas neužtikrina, kad atlyginimai nemažės

Pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis taip pat atkreipė dėmesį, kad memorandumas – vertybinis dokumentas, susijęs su galimais GPM pakeitimais, tačiau jis dar neužtikrina, kad visiems darbuotojams atlyginimas nemažės.

„Tai nėra privalomas dalykas. (...) Tai yra geros valios aktas. Turbūt Seimo rankose yra visi sprendimai. Mes tik pritariame tai iniciatyvai“, – sakė R. Dargis.

R. Dargio teigimu, memorandumas nesusijęs su atvejais, kai bendrovė patiria sunkumus ir dėlto yra priverstos optimizuotis, atleisti darbuotojus ar mažinti jų darbo užmokestį. Kaip sako R. Dargis, memorandumas taikomas bendrovėms, kurios šiuo metu moka įprastą darbo užmokestį, mokesčius.

„Mes veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Nori ar nenori, rinka diktuos, kaip keisis atlyginimai“, – atkreipė dėmesį R. Dargis.

Kaip pavyzdį jis pateikia elektroninę prekybą vykdančias, sandėliavimo paslaugas teikiančias ar informacinių technologijų bendroves, kurių pajamos dažnai ne tik nesumažėjo, bet netgi išaugo.

Tikisi, kad memorandumas taps ženklu Seimui

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičinė spaudos konferencijoje sutiko, kad memorandumas pats savaime didelės įtakos neturės, tačiau teigė, kad tai – ženklas parlamentui.

„GPM keitimas, kaip ir NPD didinimas, viskas priklauso nuo Seimo. Seimas turi priimti įstatymą. Nei nacionaline kolektyvine sutartimi mes to negalime padaryti, nei šiuo memorandumu. Šio memorandumo pasirašymas yra mūsų žinia Seimo nariams, kad mes norime, kad būtų sumažintas GPM ir būtų padidintas NPD“, – argumentus dėstė K. Krupavičienė.

Jos aiškinimu, vien NPD didinimas turėtų įtakos mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. Ji priduria, kad NPD taikomas visoms gaunamoms pajamoms, todėl sąjunga palaiko siūlymą mažinti GPM.

„Tai turėtų įtakos kvalifikuotai darbo jėgai. Tai mūsų gydytojai, mokytojai, gamybininkai, kurie šiandien iš tikrųjų dirba labai dideliu krūviu“, – atkreipė dėmesį K. Krupavičienė.

Ji taip pat priduria, kad tai įvestų tam tikrą mokesčių progresyvumą.

„Taip, tai yra deklaracija, memorandumas, kuriuo mes kreipsimės į Seimo narius, nes tik įstatymu galime keisti mokesčius. Tai – Seimo narių prerogatyva“, – pridūrė K. Krupavičienė.

Paklausta, ar tiki, kad memorandumą pasirašę darbdaviai pažadi laikysis, K. Krupavičienė teigė, kad „niekuo niekada negalima pasitikėti“, tačiau taip pat teigė, kad negalima visų nuolat įtarinėti.

S. Krėpšta: pats laikas apie tai svarstyti

Memorandumo pasirašymą komentavęs prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad memorandumas yra įrodymas, jog gyventojai, Seimui patvirtinus GPM pakeitimus, nenukentėtų. Anot jo, anksčiau buvo kilę dėl to abejonių, tačiau patys darbdaviai pasižadėjo, kad tai atlyginimų nepaveiks.

Paklaustas, ar toks memorandumas pasirašomas ne per anksti, atsižvelgiant į tai, kad GPM ir NPD pakeitimai dėl nėra priimti Seime, S. Krėpšta nurodė, jog dabar kaip tik yra pats laikas tai daryti.

„Įstatymo projektai yra Seime. Jie bus svarstomi šią savaitę. Turbūt pats laikas atsakyti į visus klausimus. Šiandien tvirtą atsakymą padarė tiek profsąjungos ir verslo atstovai“, – nurodė S. Krėpšta.

Jo tvirtinimu, toks susitarimas į nacionalinę kolektyvinę sutartį perkeltas nebuvo būtent dėl to, kad pakeitimai dar tik svarstomi Seime.