Lietuvos prezidentai jau dešimtmetį ieško Europos Sąjungos, JAV ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovų paramos dėl nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės mūsų valstybės pašonėje. Deja, visi tik užjaučia, supranta Lietuvos baimę ir žada padėti, kad atominė atitiktų tarptautinius standartus.
Kitaip tariant, kalbama tik apie saugią eksploataciją, o ne apie projekto nutraukimą. Taip yra dėl to, kad sprendimus statyti ar nutraukti atominės elektrinės darbą priima valstybių politiniai vadovai, o visą atsakomybę dėl saugaus darbo kontrolės prisiima įgaliota tos valstybės institucija. Baltarusijos atveju – „Gosatomnadzor“.
Negana to, TATENOS ekspertai liaupsina „Rosatomo“ statomą jėgainę, Baltarusiją vadina kitoms valstybėms sektinu pavyzdžiu. Ir tai nenuostabu, nes šioje ekspertinėje tarptautinėje organizacijoje Rusija – viena iš pagrindinių žaidėjų, o „Rosatomo“ atstovai yra nuo seno deleguojami į TATENOS vadovybę.
Kovą TATENOS misija vertino Baltarusijos atominės elektrinės pasirengimą statybų pabaigtuvėms. Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas gyrė Astrave statomus „Rosatomo“ reaktorius. Pasak M. Čudakovo, Baltarusijos atominei nėra kliūčių pradėti darbą.
„Baltarusija vykdo visus TATENOS saugumo reikalavimus, kviečia atlikti visus patikrinimus, todėl gali būti pavyzdžiu kitoms šalims“, – tikino M. Čudakovas.
Šis pareigūnas 20 metų tarnavo „Rosatome“, o nuo 2015-ųjų eina TATENOS direktoriaus pavaduotojo pareigas, taip pat vadovauja šios organizacijos Branduolinės energetikos departamentui, kuris atsakingas už branduolinės energetikos plėtrą pasaulyje.
Anot Lietuvos energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, neabejojama, kad TATENA – branduolinės energetikos lobistė, tačiau ji taip pat gali teikti rekomendacijas dėl branduolinės saugos.
„TATENA misijas dažniausiai Baltarusija naudoja propagandiniais tikslais ir čia yra vienas iš tokių pavyzdžių, kuomet sakoma, kad visi reikalavimai yra įgyvendinti, bet deja, taip nėra, – sako Ž. Vaičiūnas. – Tas pats faktas, kad daugelio misijų, 3-4 paskutinių rezultatai nėra paviešinti. Jie nėra paviešinti dėl to, kad tų rezultatų paviešinimui reikalingas Baltarusijos sutikimas.“
„Gosatomnadzor“ išdavė licenciją – leido iš Rusijos gamyklos atgabenti pirmąją branduolinio kuro siuntą. Dabar Baltarusijos priežiūros institucijai teliko išduoti leidimus pakrauti kurą į reaktorių ir po bandymų jį įjungti. Spėjama, kad tai įvyks rudenį.
Taip pat skaitykite
Buvęs ilgametis Valstybinės atominės energijos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas tikina, kad dėl visų sprendimų atsakomybės našta tenka Baltarusijos valstybinei priežiūros institucijai.
„Kiekvienos atominės elektrinės paleidimas ir jos eksploatacija yra tos valstybės, kuri ją eksploatuoja, atsakomybėje, – sako buvęs VATESI vadovas. – Aš bent nežinau, kad kokia tarptautinė organizacija galėtų priimti privalomą sprendimą, kad ta elektrinė turi būti nepaleista arba turi būti sustabdyta, jeigu ji veikia.“
Tuo metu Seime priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama panaudoti technines priemones, kurios apribotų baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą, visomis priemonėmis siekti ES ir NATO valstybių palaikymo.
Prezidentas Gitanas Nausėda raginamas inicijuoti Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos, kuri šiuo metu apriboja Lietuvos piliečių ir valstybės teises į galimos žalos atlyginimą įvykus branduolinei avarijai.
Sąjūdis prieš Astravo atominę parengė tarptautinę peticiją. Vienas iš šio sąjūdžio vadovų Herkus Gabartas tikina, kad jei nelaimė įvyktų dabar, lietuviai būtų priversti žalos atlyginimo ieškoti Minske pagal Baltarusijos įstatymus.
„Šita konvencija neleidžia nukentėjusiesiems reikalauti nuostolių atlyginimo iš elektrinės statytojų, kuro tiekėjų ir kitų subjektų – tai yra, šita konvencija suteikia „Rosatomui“ teisinį imunitetą“, – sako H. Gabartas.
Vienos konvencija leidžia jos dalyvėms šalims nusistatyti maksimalų atsakomybės už branduolinę avariją dydį.
Maksimali suma, kurią patvirtino Baltarusija, sudaro maždaug 360 mln. eurų. Palyginti, Černobylio atominės žala siekė apie 700 mlrd. dolerių, o Fukušimos – apie 250 mlrd. dolerių.
Energetikos ministras atremia, kad siūlymas nutraukti tarptautinius susitarimus tebūtų vienadienis protesto demaršas.
Lietuva taip pat yra branduolinė valstybė ir dar liks ja ilgai – prie ardomos Ignalinos atominės veikia panaudoto branduolinio kuro saugyklos.
Taip pat skaitykite
Pasitraukę iš Vienos konvencijos privalėtume suformuoti nacionalinį branduolinės žalos atlyginimo fondą, greičiausiai – energijos vartotojų sąskaita.
„Tai nėra tik (elektros) kainos klausimas Be abejo, kai yra pasitraukiama iš Vienos konvencijos, reikia sukurti nacionalinį branduolinės atsakomybės režimą. Bet tai taip pat yra tarptautinės pozicijos klausimas, kas yra labai svarbus dalykas – JAV ir kitų šalių parama, – sako Ž. Vaičiūnas. – Tai tokiu vienašališku pasitraukimu iš šios konvencijos tikrai daugiau sąjungininkų nesusikursime. Mes tiktai susikursime valstybės, kuri turi tikrai neigiamą tarptautinę reputaciją, įvaizdį.“
Karo akademijos Mokslo centro tyrėjas Justinas Juozaitis sako, kad nors Baltarusijos atominės šeimininkas formaliai yra Baltarusijos valstybė, čia Rusijos valstybinio koncerno vaidmuo yra lemiantis. Skandalai, kai statomoje Baltarusijos atominėje nukrito reaktoriaus korpusas, „Rosatomui“ ne į naudą.
„Kad ir kaip mes bijome dėl Astravo AE saugumo, mes taip pat turime suprasti, kad „Rosatomas“ nežaidžia žaidimo tik su Baltarusija, nežaidžia žaidimo tik su Lietuva. „Rosatomas“ nori įeiti kaip įmanoma giliau į Vakarus. Jisai turi parodyti, kad gali įgyvendinti sėkmingai ir saugiai atominių statybos projektus“, – teigia J. Juozaitis.
Tai, kad Astrave statoma jėgainė nėra tik Baltarusijos projektas, liudija 2011-ųjų spalį pasirašytos dvišalės sutartys. Vienas iš dokumentų numato, kad Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra turės teisę prekiauti tik specialiai įkurta bendrovė „Energokonnekt“, kurios akcijas lygiomis dalimis valdys „Belenergo“ ir „InterRaoJes“.
Vienas pagrindinių „Energokonnekt“ tikslų – elektros tilto statyba į Lenkiją, tačiau projektas žlugo. Rusiškos elektros atsisakė ir Ukraina, tad bendrai su Rusija įmonei ir čia kelias užkirstas.
Lietuva ragina Baltijos šalis dar šį mėnesį pasirašyti deklaraciją dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos, tačiau kol kas tokio susitarimo nepalaiko Latvija.
