Koronavirusui sujaukus atostogų planus, o iki kalendorinės vasaros likus vos vienai savaitei, žmonės vis dar bando keisti savo atostogų datas. Tačiau tai daryti reikia atidžiai, nes nuo pasirinkto atostogų mėnesio priklausys jūsų atostoginiai ir atlyginimas. Pavyzdžiui, atostogaujant liepą jie bus didesni nei birželį ar rugpjūtį.
Nors mėnesinį darbo užmokestį gaunate už dirbtą mėnesį, o ne už darbo dienas, atostogos yra skaičiuojamos darbo dienomis, todėl sprendžiant, kokio dydžio atostoginius mokėti darbuotojui, jo mėnesinį atlyginimą reikia perskaičiuoti į vidutinį uždarbį, kuris gaunamas per vieną darbo dieną. Kadangi darbo dienų skaičius per mėnesį skiriasi – kiekvieną mėnesį skirsis ir vienos jūsų darbo dienos atlygis.
Dėl to žmogui išmokama atostoginių suma gali būti didesnė arba mažesnė, negu paprastai būna mėnesinis darbo užmokestis, todėl svarbu tinkamu laiku pasiimti atostogas.
Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei atostogauti eisite birželio mėnesį, jūsų vidutinis atlyginimas bus skaičiuojamas pagal darbo užmokestį kovą, balandį ir gegužę.
Dažniausiai, skaičiuojant vidutinį dienos darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vadinasi, jei mėnesyje yra mažiau darbo dienų, jūsų vidutinis atlyginimas, skaičiuojant kiekvieną dieną, bus didesnis. Didesni bus ir atostoginiai. Todėl skaičiuojant, kada geriausia eiti atostogauti, reikia rasti prieš jūsų atostogas einančius mėnesius, kurie turi mažiausiai darbo dienų.
Arba eiti atostogauti po to, kai prieš tai buvusius 3 mėnesius gavote premiją ar dirbote viršvalandžius, nes jie taip pat įskaičiuojami į jūsų darbo užmokestį.
Labiausiai apsimokės atostogauti liepą
Tiems, kuriems dėl šalyje įvesto karantino neteko išeiti į prastovas, pasiimti nedarbingumo lapelio arba jų darbo užmokestis buvo pastovus, labiausiai vasarą apsimokės atostogauti liepos mėnesį, kiek mažiau – birželį, o mažiausiai – rugpjūtį.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad popieriuje uždirbate 1000 eurų (apie 660 eurų į rankas) ir birželio mėnesį nusprendėte atostogauti 10 dienų. Vadinasi, jūsų atostoginiai bus skaičiuojami pagal vienos dienos darbo užmokestį, kuris bus apskaičiuotas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesių atlyginimų vidurkį. Minėti mėnesiai iš viso turi 62 dienas. Jūsų 3 mėnesių atlyginimą – 3000 tūkst. eurų – padaliję iš 62, pamatysime, kad jūsų vienos dienos atostoginių dydis sieks 48,38 euro, o atlyginimo suma už birželį su atostoginiais (atostogaujant 10 d.) siektų 1007,6 euro – 7,6 euro daugiau nei jūsų faktinis atlyginimas.
Jeigu atostogautumėte liepą, jūsų vienos dienos atostoginiai siektų taip pat 48,38 euro (prieš tai buvusių 3 mėnesių darbo dienų skaičius yra 62 dienos). Tačiau, kadangi liepos mėnesis turi 22 darbo dienas, vadinasi, jūsų darbo užmokestis be atostoginių bus skaičiuojamas už 12 dienų (birželį buvo už 11 d.), todėl jūsų atlyginimas su 10 d. atostoginiais per mėnesį siektų jau 1029,25 euro.
Jeigu atostogausite rugpjūtį, vienos dienos atostoginių suma siektų mažiau – 47,61 euro, kadangi iki tol buvusių 3 mėnesių darbo dienų skaičius siektų jau 63. Rugpjūčio mėnesį nusprendus 10 dienų pailsėti, atlyginimas, kurį gautumėte už rugpjūčio mėnesį kartu su atostoginiais, bus identiškas jūsų gaunamam faktiniam darbo užmokesčiui ir sieks 1000 eurų.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad darbo užmokesčiui bei atostoginių dydžiui įtakos turi ir gautos premijos, priedai, priemokos, viršvalandinis darbas bei darbas poilsio ir švenčių dienomis. Gavus papildomų pajamų atostogauti gali labiau apsimokėti ir kitais mėnesiais.
Jei buvote prastovoje – atostoginiai skaičiuojami kitaip
Tačiau tik daliai šalies gyventojų atostoginiai bus skaičiuojami minėtu būdu. Kitiems, kurie per pastaruosius 3 mėnesius prieš savo atostogas turėjo nedarbingumo lapelį, buvo išleisti į prastovą ar dalinę prastovą (nuo karantino pradžios buvo prastovose ar turėjo nedarbingumą per 200 tūkst. šalies gyventojų), atostoginių skaičiavimo tvarka šiek tiek skirsis, todėl skirsis ir atostoginių dydžiai.
D. Čibirienė primena, kad prastovose, nedarbingume ar atostogose praleistas laikas yra nevertinamas skaičiuojant, kiek reikės išmokėti atostoginių, todėl jei nedirbote visą mėnesį, jis nebus įtrauktas į atostoginių skaičiavimą ir išmokėta suma jums gali šiek tiek keistis.
Vėl įsivaizduokime situaciją. Žmogaus darbo atlygis siekia 1000 eurų popieriuje. Kovo 16 dieną paskelbus karantiną, darbdavys jį išsiuntė į prastovą. Į darbą asmuo po prastovos grįžo tik birželio pirmąją. Jei jis norės atostogauti birželį, atostoginiai bus skaičiuojami tik už dalį kovo mėnesio, kada asmuo dirbo. Prieš paskelbiant karantiną asmuo buvo spėjęs kovo mėnesį išdirbti 10 darbo dienų, už jas jam proporcingai buvo apskaičiuotas 476 eurų darbo užmokestis. Šį skaičių padaliję iš 10 sužinosime, kad per vieną darbo dieną asmuo gavo 47,6 euro neatskaičius mokesčių, todėl jo vienos dienos atostoginiai birželį bus 47,6 euro (balandžio ir gegužės mėnesių neskaičiuosime, nes žmogus nedirbo).
„Vadinasi, toks žmogus, išėjęs atostogauti birželį, gautų šiek tiek mažesnius atostoginius negu asmuo, kuris dirbo visą kovą, balandį ir gegužę. Taip yra todėl, kad kovas turi 21 darbo dieną, o kovo, balandžio ir gegužės darbo dienų sumos vidurkis – 20,67 dienos. Kuo mažiau darbo dienų per mėnesį – tuo darbuotojo darbo dienos kaina didesnė“, – aiškina D. Čibirienė.
Jos teigimu, taip pat gali būti tokių situacijų, kada per pastaruosius 3 mėnesius prieš atostogas žmogus visai nedirbo. Pavyzdžiui, iki karantino paskelbimo kovo mėnesį asmuo turėjo nedarbingumo lapelį, o balandį ir gegužę vis dar buvo nedarbingas arba prastovoje.
Tokiu atveju, jei asmuo iki atostogų per 3 praėjusius mėnesius nedirbo nė vienos dienos, jam atostoginiai yra išmokami taikant vienos darbo dienos įkainį, nustatytą pagal vidutinį darbo dienų skaičių per tris mėnesius: minimu atveju – gegužę, balandį ir kovą. Šių mėnesių vidutinis darbo dienų skaičius – 20,67, jei darbuotojas dirba po 5 darbo dienas per savaitę.
Tačiau tokiu atveju žmogus gali netekti dalies atostoginių – įspėja D. Čibirienė. „Neretai darbo sutartyje yra nurodomas minimalus atlyginimas, o likusi darbo užmokesčio dalis išmokama kaip priedai už viršvalandžius, naktinį darbą ir panašiai. Tačiau jei asmuo nedirbo, jis negavo priedų ir kitų priemokų, todėl jo atostoginiai bus skaičiuojami tik nuo mėnesinio atlyginimo, nurodyto darbo sutartyje, kuris yra minimalus“, – sako D. Čibirienė.
Dėl spragos Darbo kodekse galima gauti perpus mažesnius atostoginius
Kiek sudėtingesnė situacija, jei darbuotojui buvo dalinė prastova. Tokiu atveju, D. Čibirienės teigimu, atostoginius reikia skaičiuoti ne pagal darbo dienų skaičių, o pagal darbo valandas. Čia atsiranda skaičiavimo klaidų tikimybė, kadangi atostoginiai dažniausiai yra skaičiuojami pagal darbo dienų skaičiaus vidurkį.
„Buhalterių laukia iššūkis. Yra aukšta rizika, kad programose atostoginių apskaičiavimo nustatymai bus dieniniai. Tačiau jei daliai darbuotojų reikės atostoginius skaičiuoti pagal darbo dienų vidurkį, o kitiems – pagal valandų, gali pasitaikyti žmogiškų klaidų“, – įspėja LBAA prezidentė.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, atostoginius skaičiuojant pagal išdirbtų valandų vidurkį, jie neturėtų keistis, kadangi asmens darbo valandos įkainis nesikeičia priklausomai nuo to, ar jis dirba 8 valandas, ar 4. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).
Vis dėlto kiek prastesnė situacija laukia tų, kurie per pastaruosius 3 mėnesius visą laiką buvo dalinėje prastovoje ir, pavyzdžiui, reguliariai dirbo po 4 valandas.
„Tuomet darbo užmokesčio vidurkį reikia skaičiuoti ne pagal išdirbtas valandas, o pagal dienas. Ir čia išeina, kad išdirbtos visos mėnesio dienos, tačiau darbo užmokestis už jas yra 50 procentų mažesnis, nes darbo užmokestis už prastovas nėra įtraukiamas į atostoginių darbo dienos užmokesčio nustatymą. Tokiu atveju skaičiuojama, kad žmogus gauna perpus mažesnį atlyginimą“, – sako D. Čibirienė.
Įsivaizduokime teorinę situaciją. Ketinate atostogauti birželio mėnesį. Tarkime, kad kovą ir balandį nedirbote, nes turėjote nedarbingumo lapelį, tačiau gegužę grįžote į darbą ir dirbote po keturias valandas, vadinasi, jūsų atostoginiai bus skaičiuojami dienomis, kadangi per paskutinius 3 mėnesius dirbote vienodą valandų skaičių.
Pavyzdžiui, per mėnesį gaunate 1000 eurų popieriuje, tačiau dėl paskelbtos dalinės prastovos jūsų atostoginiai bus skaičiuojami tik nuo tos dalies, kada dirbote, vadinasi – nuo 500 eurų. Kadangi gegužė turi 20 darbo dienų, apskaičiavus jūsų vienos dienos atlyginimą be prastovos, jis sieks vos 25 eurus, nors turėtų būti 50. Už 10 dienų atostogų darbdavys turi teisę jums sumokėti 250 eurų vietoje 500 eurų.
Anot D. Čibirienės, tai yra spraga Darbo kodekse. „Jeigu darbdavys buhalteriui pasakys: suskaičiuok, kiek darbuotojui priklauso mažiausiai, nes neturime lėšų. Jeigu suskaičiuosi daugiau – iš tavo algos išskaičiuosiu. Buhalteris tokiu atveju gali skaičiuoti dienos vidurkį, o ne valandos, o žmogus gaus mažiau“, – galimą spragą Darbo kodekse įvardija D. Čibirienė.
Valstybinė darbo inspekcija konkretaus atsakymo neturi
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus inspektorius Šarūnas Orlavičius LRT.lt aiškina, kad tokiais atvejais, kada darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, apskaičiuojant atostoginius yra skaičiuojamas vidutinis valandos darbo užmokestis. Tačiau jeigu darbuotojo darbo diena (pamaina) visada yra tokios pačios trukmės, Darbo kodeksas ir kiti darbo teisės aktai nereglamentuoja, ar turėtų būti skaičiuojamas vidutinis darbo valandos, ar vidutinis darbo dienos užmokestis.
Vadinasi, darbdavys gali rinktis, kuris atostoginių apskaičiavimo būdas jam patogesnis.
Komentuodamas situaciją dėl to, kaip turėtų būti pasielgta, jei darbuotojas per pastaruosius 3 mėnesius iki atostogų visą laiką dirbo turėdamas dalinę prastovą, Š. Orlavičius mini, kad tokiu atveju manytina, jog atostoginiai turėtų būti apskaičiuojami pagal vidutinį valandinį darbo užmokestį.
„Jūsų pavyzdyje minimu atveju darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė kinta, lyginant su darbo laiko trukme, kurią darbuotojas dirbtų, jeigu nebūtų paskelbta dalinė prastova, taigi, manytina, kad šiuo atveju turėtų būti apskaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris užtikrintų teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas“, – sako Š. Orlavičius.
Jis taip pat pažymi, kad darbdavys, įgyvendindamas sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus bei atsižvelgdamas į darbuotojui palankesnį skaičiavimo būdą, priima sprendimą skaičiuoti vidutinį valandos ar vidutinį dienos darbo užmokestį, užtikrindamas teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas.
Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys netinkamai apmokėjo jam už kasmetines atostogas ir taip, nevykdydamas darbo teisės normų ar netinkamai jas vykdydamas, pažeidė jo teises, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
