Verslas

2020.05.21 15:57

Nausėda: būtų apmaudu, jei Seimas nepatvirtintų GPM tarifo sumažinimo

atnaujinta 16.33
Lukas Blekaitis, ELTA 2020.05.21 15:57

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtų apmaudu, jei Seimas nepritartų Prezidentūros siūlymui sumažinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

„Būtų apmaudu, jei GPM tarifo sumažinimas nebūtų patvirtintas, nes, mūsų manymu, tai yra gerokai efektyvesnis, platesnis ir gerokai labiau ekonomiką teigiamai paveiksiantis kelias. Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas taip pat sumažintų darbo mokesčių naštą, tačiau tai padarytų gerokai mažesniu mastu ir netgi gyventojų, kuriuos jis pasiektų, būtų gerokai mažiau. Tai jis duotų tam tikrą rezultatą, to neigti negaliu. Pats esu sakęs, kad galime pasiekti tą patį indą ir kaire, ir dešine ranka, tačiau GPM tarifo sumažinimas leistų indą pasiekti dešine ranka, tvirčiau“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.

„Tai turbūt būtų galima sakyti, kad palaikome kombinuotą sprendimą, kuriame mažinamas GPM ir NPD didinimas derinamas. Tai suteiktų tikrai reikšmingą postūmį Lietuvos ekonomikai šiuo kritiniu artimiausiu pusės metų laikotarpiu“, – tęsė G. Nausėda.

Vis dėlto prezidentas tiesiogiai neatsakė, ar siūlymas dėl GPM tarifo, jei jam nepritars Seimas, bus koreguojamas.

„Visada esame pasirengę kalbėtis, bet pirmiausia reikia kalbėtis argumentuojant, kodėl mūsų pasiūlymas yra geresnis. O jei bus kiti pasiūlymai, tada ir žiūrėsime“, – sakė G. Nausėda.

Kitą savaitę Seime turėtų būti pristatytas prezidento G. Nausėdos siūlymas laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių lygio (iki 4000 eurų „popieriuje”).

Šalies vadovas taip pat siūlo ankstinti numatytą NPD didinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais, primena ELTA.

Teigia, kad pirmiausia bus siekiama tokio finansavimo modelio, kuris Lietuvai bus naudingiausias

G. Nausėda sako, kad Europos lygmeniu laukia daug diskusijų dėl ES pagalbos paketo panaudojimo. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Lietuva sieks jai naudingiausio finansavimo modelio.

„Bus labai daug diskusijų tiek apie daugiašalės finansinės perspektyvos dydį, tiek apie jo panaudojimą, tiek apie lėšų formavimo šaltinius. Iš esmės tai pabrėžiau pirmadienį kalbėdamas su Charlesu Micheliu, kad esame atviri diskusijoms, bet pirmiausia norėtume matyti detales. Ir, žinoma, pirmiausia sieksime tokio finansavimo modelio, kuris bus Lietuvai naudingiausias.

Jeigu platesni finansavimo šaltiniai leis suformuoti tą didesnį, ambicingesnį, daugiašalės finansinės perspektyvos paketą bei Atgaivinimo fondo paketą, tai, žinoma, reikš, kad ir sanglaudos fondų lėšos, ir bendroji žemės ūkio politika bus finansuojama adekvačiau nei buvo siūloma iki šiol“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad į ES pagalbos paketą bus žiūrima per Lietuvos interesų prizmę, nepamirštant ES tikslų svarbos.

„Čia turėsime balansuoti tarp dviejų dalykų. Viena vertus, moralinės atsakomybės problemos, kai kalbama apie tai, kad šalys turi didžiąja dalimi prisiimti problemų sprendimą ir pasekmes, bet, kita vertus, ar sprendimai nepakenks euro zonos tvirtumui ir stabilumui. Šiandien visi klausimai tebėra atviri ir dėl to reikalinga labai didelė atsakomybė tiek nacionaliniu, tiek bendru europiniu lygiu priimti optimalius sprendimus“, – teigė šalies vadovas.

„Bet optimalumas šiuo atveju, kai kalbame apie beveik 30 valstybių ES, tikrai yra sunkiai pasiekiamas. Tuo įsitikinau asmeniniu pavyzdžiu ir tikrai suprantu, kad dar laukia daug ilgų derybinių dienų ir naktų, kol pasieksime rezultatą“, – pridūrė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vokietija ir Prancūzija siūlo įsteigti ES ekonomikos atkūrimo fondą, kurį sudarytų 500 milijardų eurų. Tai pirmadienį po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.