Verslas

2020.05.21 16:34

Stringant ekonomikos gaivinimui, koncentruojamasi į rinkimus – dovanėlės rinkėjams ir milijonai „pravalgymui“

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.05.21 16:34

„Tokia situacija anksčiau buvo vadinama puota maro metu. Dabar galbūt reiktų vadinti „puota pandemijos metu“. Tai Lietuva šituo puotavimu pandemijos metu, dalinant pinigus daug negalvojant, neproduktyviai, labai ryškiai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių“, – LRT RADIJUI sako Europos Parlamento (EP) narys, Politikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Andrius Kubilius.

LRT toliau domisi Europos šalių ekonomikos gaivinimo planais. Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius apibendrindamas tai, kad vyksta Senajame žemyne sakė, kad šalių priemonės beveik nesiskiria, bet „skyrėsi greitis“.

Ekonomikas gaivina skirtingai

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ekonominę situaciją Europoje apibūdinti vienu sakiniu, ir dar taikliai, būtų labai sudėtinga. Anot jos, visą Europos šalių reakciją į susidariusią situaciją galima būtų suskirstyti į du planus.

„Vyriausybės veikia dviplaniu režimu. Pirmasis planas turėjo būti staigi reakcija užšaldytą ekonomikos dalį prijungiant prie gyvybę palaikančių aparatų – tas ekonomines veiklas, kurioms įstatymu buvo uždrausta funkcionuoti, – sako ekonomistė. – Reikėjo kažkuo pamaitinti, kad tie ekonomikos audiniai neapmirtų – išlaikyti likvidumą. Tiek garantijos, tiek lengvatinės paskolos, tiek išmokos darbuotojų išlaikymui buvo tos priemonės, kurias, įvairiai interpretuodamos, šalys naudojosi.“

Turint tokią neeilinę galimybę, naudoti tokius didelius pinigus, privalome sukurti ekonomiką konkurencingą, kuri sugebėtų ilgainiui tas skolas, kurias prisiimsime šiomis neeilinėmis aplinkybėmis, ateityje grąžinti. Tai neeilinis uždavinys.

Kitas planas, anot pašnekovės, yra labiau vizionieriškas. „Smūgis, patirtas ekonomikai, nebus menkas nei vienai valstybei. Reikia naudotis susidariusiomis aplinkybėmis ir telkti tas dideles finansines lėšas, kurias mes šiomis aplinkybėmis galime naudoti. Tai yra žema palūkanų norma, Europos centrinio banko vykdoma pinigų politika, kuri šalims suteikia galimybę pigiau skolintis ir suteikia galimybę sušvelninti tą makroekonominį smūgį“, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Tad kitas vyriausybių planas yra labai efektyviai panaudoti tą pasitaikiusią galimybę ir tas lėšas įdarbinti, kad ekonomika po patirto smūgio ilgai neskendėtų stagnacijoje ir recesijoje, o kiek įmanoma operatyviau atsigautų.


Ekonomistė taip pat įsitikinusi, kad toks ilgalaikis planas turėtų būti išnaudotas ekonomikos struktūros pokyčiams. „Turint tokią neeilinę galimybę, naudoti tokius didelius pinigus, privalome sukurti ekonomiką konkurencingą, kuri sugebėtų ilgainiui tas skolas, kurias prisiimsime šiomis neeilinėmis aplinkybėmis, ateityje grąžinti. Tai neeilinis uždavinys, – konstatuoja ji. – Šalys jį rinksis spręsti skirtingai.“

Pasak I. Genytės-Pikčienės, bus tokia šalių grupė, kuri tikrai sugebės susitelkti ir pasinaudoti krizės sukeltomis aplinkybėmis.

„Netgi pagerinti situaciją, – neabejoja ekonomistė. – Štai kitos, matyt, pasinaudos susiklosčiusiomis populistinėmis situacijomis ir tas lėšas pravalgys šiandien, o ateityje vėl turės rimtų problemų dėl ekonomikos konkurencingumo ir atitinkamai dar prie viso to išaugusias valdžios sektoriaus skolas, kurias bus labai sunku tokioms nekonkurencingomis ekonomikoms aptarnauti.“

Lietuva pinigus „pravalgo“?

Europos Parlamento (EP) narys, Politikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Andrius Kubilius sutinka su ekonomistės I. Genytės-Pikčienės išsakytomis mintimis ir priduria, kad Lietuvos skirtumas nuo, pavyzdžiui, Danijos ar Vokietijos yra tas, kad parama ekonomikai, verslui, įmonėms gavėjus pasiekė iš karto, o Lietuvoje ta parama labai sunkiai pasiekė verslą.

„Iš tų žadėtų milijardų verslą pasiekė vos kelios dešimtys milijonų, – nusivylimo neslepia europarlamentaras. – Lietuva dar išsiskiria didelėmis sumomis, prasidėjo kaip ir varžybos, kas daugiau išdalins tų milijardų milijonų, čia kaip pagal lietuvišką metaforą, kur pinigai yra dalinami tiesiog žmonėms. Liaudiškai tariant – pravalgymui. Vyriausybė savo planą patvirtino. Ten yra milijardas milijonų. Dabar dar ir prezidentas įsijungė į lenktynes su 500 milijonų per pinigų dalinimą, mokestines lengvatas."

Lietuva dar išsiskiria didelėmis sumomis, prasidėjo kaip ir varžybos, kas daugiau išdalins tų milijardų milijonų, čia kaip pagal lietuvišką metaforą, kur pinigai yra dalinami tiesiog žmonėms. Liaudiškai tariant – pravalgymui.

A. Kubilius stebisi, kad vietoj to, kad būtų tiesiama pagalbos ranka produktyvios ekonomikos kūrimui, valdantieji užsiima rinkiminiais triukais.

„EK ir EP yra surinkusios sąvadas, kokias priemones taiko įvairios valstybės, padėdamos savo ekonomikoms. Tai tokio pinigų dalinimo aš nesu radęs nei vienoje valstybėje. Galbūt vienintelis panašumas, šiek tiek, yra Slovėnijos, kur buvo patvirtintos vienkartinės priemokos prie pensijų. Kuo didesnė pensija, tuo mažesnė priemoka. Bet tai buvo padaryta ir pinigai išmokėti balandžio viduryje – iš karto, kad nerimas žmonių būtų nuramintas.

Ten yra milijardas milijonų. Dabar dar ir prezidentas įsijungė į lenktynes su 500 milijonų per pinigų dalinimą, mokestines lengvatas.

O štai Lietuvoje ekstremali padėtis, pinigai dalinami labiau orientuojantis ne į karantiną, o į artėjančius rinkimus, pinigai dalinami be biudžeto, pinigai išleidžiami didinant skolą, visai neproduktyviai, kaip kad sakė ponia Pikčienė, nekuriant produktyvios ekonomikos, kuri leistų ateityje tas skolas lengviau išmokėti.

Tokia situacija anksčiau buvo vadinama puota maro metu. Dabar, galbūt, reiktų vadinti „puota pandemijos metu“. Tai Lietuva šituo puotavimu pandemijos metu, dalinant pinigus daug negalvojant, neproduktyviai, labai ryškiai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių“, – konstatuoja ilgametis TS-LKD partijos pirmininkas.

Stebisi ligos draudimu

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį į dar vieną kriterijų, pagal kurį galima būtų skirstyti šalis. Anot jo, tai yra priemonės, skiriamos verslui bei gyventojams.

„Tai neprieštarauja vienas kitam, – pabrėžia VU profesorius. – Jei yra subsidijos žmonėms, kurie yra prastovose, tai galime sakyti, kad yra gelbėjamas verslas, kad nenutruktų ryšys tarp darbdavio ir darbuotojo, kad įmonės neišsiskaidytų, kad neliktų be darbuotojų.“

Tai, kad ekonomika atsigaus, verslui yra labai svarbu, neabejoja ekonomistas. Tačiau, anot jo, labai svarbu, kad ir žmonės gautų pajamas ir turėtų iš ko vartoti.

„Svarbu, kad ir žmonių gerovė nesmuktų, – sako jis. – Tos šalys, kurios turi stiprias gerovės valstybes, tos priemonės ten automatiškai labai gerai suveikia. Parama skiriama ir bedarbiams, nes nedarbas automatiškai pradeda augti. Daugiau lėšų riekia ir skurstantiems gyventojams, nes tokių daugiau atsiranda.“

Lietuvoje pagalba vangiai teikiama ir geru metu, o šiuo metu, padaugėjus klientų, dalis žmonių tos pagalbos tiesiog negali gauti, nes yra labai dideli tikrinimai.

R. Lazutka pripažįsta, kad kai kurios taikomos priemonės Lietuvoje yra labai silpnos. „Geras to pavyzdys būtų ligos draudimas, kada yra mokama išmoka, kai žmogus suserga arba jo vaikas suserga. Šiuo atveju net nesergant vaikams, keliasdešimt tūkstančių tėvų gauna išmokas iš Sodros. Ir čia mes negirdime jokių skandalų, tiesiog tam reikia daugiau pinigų, nes labai daug tėvų liko su vaikais, užsidarius darželiams ir mokykloms“, – dėsto VU profesorius.

Koją kiša nepasitikėjimas verslu

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad nedarbo išmokų sistema taip gerai nesuveikė, kaip kad ligos draudimo atveju. Pasak jo, daugiau kaip pusė bedarbių tos pašalpos negauna dėl trumpo gavimo laiko, kuomet kitose šalyse terminai gauti bedarbio pašalpas yra prailginti.

Efektyvesniam verslo gaivinimui koją kiša ir abipusis nepasitikėjimas: tiek valdžios į verslininkus, tiek ir pastarųjų valdžia, įsitikinęs R. Lazutka.

„Lietuvoje pagalba vangiai teikiama ir geru metu, o šiuo metu, padaugėjus klientų, dalis žmonių tos pagalbos tiesiog negali gauti, nes yra labai dideli tikrinimai. Ar prasminga yra reikalauti, kad žmogus registruotųsi Užimtumo tarnyboje, kada jis ir taip yra skurstantis ir jam reikia teikti pašalpą?“, – retoriškai klausia ekonomistas.

Prezidentas irgi nenori prarasti reitingų, palyginti su premjeru ar kitais politikos lyderiais, tai irgi kažką pasiūlo. Šiandien jau ir opozicija siūlo pareigūnams tam tikrus priedus. Žodžiu, visi lenktyniauja įsiteikti rinkėjams.

Pasak jo, „mes kaip tik ir matome, kad išaugo oficialiai registruotų darbo ieškančių žmonių daugiau kaip du kartus“. „Lietuvoje dabar 400 tūkst. žmonių užsiregistravę ieško darbo. Tai tą žmogų, kurį remia, dar jį varinėja ten užsiregistruoti, – stebisi pašnekovas. – Tokių dalykų kitose šalyse netaikoma didesnių krizių metu. Ta sistema veikia automatiškai. Lietuvoje – ne.“

Ekonomistas taip pat pastebi, kad tokioje situacijoje „atsiranda ta pagunda, kaip minėjo A. Kubilius, dalinti vienkartines dovanėles“.

„Žinoma, kad tai yra susiję su rinkimais. Opozicija nedrįsta balsuoti prieš. Prezidentas irgi nenori prarasti reitingų, palyginti su premjeru ar kitais politikos lyderiais, tai irgi kažką pasiūlo. Šiandien jau ir opozicija siūlo pareigūnams tam tikrus priedus. Žodžiu, visi lenktyniauja įsiteikti rinkėjams. Tai, žinoma, yra prastas dalykas“, – nusivylimo neslepia R. Lazutka.

Platesnė diskusija – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius