Verslas

2020.05.20 10:10

Surplys ragina nesusivilioti skrydžių bilietais: reguliarūs skrydžiai vykdomi trimis kryptimis, kitiems leidimų nėra

atnaujinta 11.08
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.05.20 10:10

Šiuo metu reguliarūs skrydžiai vykdomi tik trimis kryptimis, o dėl ketvirtosios – į ir iš Oslo – turėtų būti nutarta artimiausiu metu. Visiems kitiems skrydžiams šiuo metu leidimai nėra išduoti. Tai trečiadienį akcentavo visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys

Anot jo, leidimai gali būti išduoti ir užsakomiesiems reisams, tačiau kol kas tokių prašymų taip pat nėra patvirtinta, todėl bilietus derėtų įsigyti tik tada, kai informacija apie skrydį pasirodo Vilniaus oro uosto tinklalapyje.

Visuomenės informavimo grupės vadovas G. Surplys spaudos konferencijoje trečiadienį atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galioja dvi skrydžių tvarkos. Viena jų taikoma reguliariems skrydžiams, kuriems leidimą išduoda Užsienio reikalų ministerija.

Kita tvarka taikoma nereguliariems skrydžiams. Pastariesiems leidimus išduoda Lietuvos transporto saugos agentūra.

„Tai šiuo metu reguliarūs skrydžiai, reisiniai skrydžiai atnaujinti trimis kryptimis: Frankfurtas–Vilnius, Ryga–Vilnius ir Talinas–Vilnius. Svarstoma dar dėl Varšuvos, tačiau šiuo metu ta kryptis nėra atnaujinta. Vyriausybei Užsienio reikalų ministerija yra pateikusi siūlymą dėl skrydžio į ir iš Oslo. Tas sprendimas turėtų būti Vyriausybės lygiu priimtas artimiausiu metu. Noriu atkreipti dėmesį, kad tie leidimai išduodami ne bendrovėms, bet kryptimis“, – akcentavo G. Surplys.

Informavimo grupės vadovo aiškinimu, jeigu išduotas leidimas vykdyti skrydžius į ir iš Frankfurto, skrydžius šia kryptimi gali vykdyti visos tai daryti norinčios oro linijos.

„Kalbant apie kitas kryptis, šiuo metu, kaip jau minėjau, jokie kiti maršrutai nėra galimi. Kol kas Užsienio reikalų ministerija nėra pateikusi tokių siūlymų. Ji prieš teikdama siūlymus, konsultuojasi su Sveikatos apsaugos ministerija, su epidemiologais ir stebi situaciją būtent tose šalyse, iš kurių reguliarius skrydžius norima atnaujinti“, – nurodo G. Surplys.

Kalbėdamas apie nereguliarius skrydžius, G. Surplys atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai bendrovės parduoda bilietus, tačiau leidimai skrydžiams dar nėra gauti. Jis ragino akylai stebėti ir įvertinti galimybes grįžti, net jeigu pastebi informaciją apie parduodamus bilietus.

Informavimo grupės vadovas ragino informaciją apie galimus skrydžius pasitikrinti Vilniaus oro uosto internetinėje svetainėje.

„Kaip jau esu minėjęs ir dar kartą noriu pakartoti, susisiekimas su užsieniu oro keliais vis dar yra išimtinė taisyklė. Dėl to, jeigu atsiranda galimybė, bilietai grįžti nereguliariu reisu į Lietuvą, tai dėl to pirmiausia reikėtų nustebti ir paskui labai atidžiai susižinoti pirmiausia Vilniaus oro uosto tinklalapyje, o paskui galbūt ir kreipiantis į Užsienio reikalų ar Susisiekimo ministeriją, ar tikrai tokiam skrydžiui yra išduoti leidimai“, – sako G. Surplys.

Kalbėdamas apie galimybę išvykti iš Lietuvos, G. Surplys priminė, kad vis dar galioja rekomendacija atsisakyti bet kokių nebūtinų kelionių. Jeigu išvykti vis dėlto privalu, G. Surplio tvirtinimu, derėtų pasitikslinti, kokia yra epidemiologinė situacija kelionės tikslo šalyje ir kokios taikomos keliavimo taisyklės.

„Kad nebūtų taip, jog išvykti išvykote, o sugrįžti jau gana sudėtinga“, – paaiškina G. Surplys.

Šią informaciją galima rasti Lietuvos užsienio ministerijos puslapyje arba internetinėje svetainėje www.keliauk.urm.lt.

G. Surplys priminė, kad išimtys taikomos kelionėms į Latviją ir Estiją.

Užsienyje esantiems šalies gyventojams sugrįžti galima pasinaudojus minėtais skrydžiais, kurie vykdomi reguliariai. Taip pat į Lietuvą galima parplaukti keltu iš Vokietijos uostų: Kylio, Rostoko ir Travemundės. Automobiliais grįžti šiuo metu galima tik iš Estijos ir Latvijos.

Geri ženklai: darbo rinkoje situacija ir toliau išlieka stabili

Spaudos konferencijoje Lietuvos ekonominę situaciją pristatęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas džiaugėsi, kad situacija ir toliau išlieka gera.

„Ekonomikos būklė, darbo rinkos situacija stabilizuojasi. Gegužės 11–15 dienos duomenimis, įdarbintų asmenų skaičius išliko didesnis nei atleistų darbuotojų skaičius. Samdomą darbą pradėjo daugiau nei 900 daugiau asmenų, nei jį baigė. Priimtųjų ir atleistųjų skaičius viršijo visuose ekonomikos sektoriuose.

Nuo mėnesio pradžios iki pat gegužės 18 d. priėmimų į darbą skaičius atleidimų skaičių viršijo daugiau nei 8 tūkst. asmenų. Nors 18 d. atleistųjų skaičius keliais šimtais viršijo įdarbintuosius, tačiau šį mėnesį tai yra tik ketvirtoji diena, kai matome daugiau atleidimų nei įdarbinimų“, – teigė L. Savickas.

Jo teigimu, pastaruoju metu akylai stebimi skelbimų portalus, kuriuose talpinami nauji darbo skelbimai.

„Matome, kad gegužės 6–12 dienomis naujai patalpintų darbo skelbimų skaičius, lyginant su praėjusia savaite, išaugo 25 proc. Ypač sparčiai skelbimų pagausėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje“, – sakė L. Savickas.

Anot vicekanclerio, registruotas darbas buvo šiek tiek – 0,2 procentinio punkto – padidėjęs gegužės 18 d., tačiau jau gegužės 19 d. vėl sumažėjo 0,1 procentinio punkto.

„Tai matoma kaip įprasta tendencija, kad bedarbių skaičius šiek tiek išauga pirmadieniais, o kitomis savaitės dienomis sumažėja“, – pridūrė L. Savickas.

„Iš esmės stabiliai laikomasi maždaug ties 11,5 procentiniais punktais“, – nurodė L. Savickas.