Kol Lietuvos Vyriausybės parama verslui buksuoja, lietuvių emigrantų pamėgtoje Jungtinėje Karalystėje ji dalijama dosniai ir be didelių trikdžių.
„Priemonės taikytos su minimaliais biurokratiniais reikalavimais, kad pinigai galėtų kuo greičiau pasiekti į juos galinčius pretenduoti žmones. <...> galbūt ir labiau pasitikint žmonėmis, kurie gauna paramą. Būtent tai galėtų būti tos vertingos pamokos, žiūrint, kaip JK tvarkosi su krize“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
80 proc. algos gali kompensuoti valstybė, o dėl likusių 20 proc. sprendžia darbdavys
Prieš pusmetį Mažąja Lietuva vadinamame Anglijos mieste Piterbore nedideliame biure LRT RADIJO žurnalistai susitiko su Snieguole Maliavskaja – savo renginių organizavimo įmonę įkūrusia lietuve, kuri taip pat yra viena iš lietuvių bendruomenės lyderių.
„Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu planuoju vestuves, – tuomet sakė ji ir tvirtino norinti didelių lietuviškų vestuvių. – Tokios jos ir bus. Su visomis tradicijomis, bus ir piršlio kartuvės. Man tai pačios įdomiausios ir daugiausia darbo reikalaujančios vestuvės.“
Tačiau šiandien bendraujant su Snieguole – nuotaikos visai kitos. Pasak jos, renginių organizavimo įmonės veikla visiškai sustojo.
„Viskas dėl COVID-19 pandemijos. Mano veikla šiuo metu yra neįmanoma“, – nuogąstauja Anglijos lietuvė.
Be kitų veiklų, Snieguolė dirba vertėja. Ji neseniai gavo užsakymą į lietuvių kalbą išversti oficialią Jungtinės Karalystės (JK) valdžios informaciją vietos gyventojams, kokios pagalbos jie gali kreiptis, jei nukentėjo dėl COVID-19.
Pasak Snieguolės, schema veikia taip, kad jeigu darbo nėra ar jo mažai – darbdavys žmones išleidžia į prastovas.
Tuomet valstybė darbdaviui kompensuoja 80 procentų jų algos, o darbdavys gali pats spręsti, ar padengti jam likusią 20 proc. algos dalį.
„Kai kurie darbuotojai, išleisti priverstinių atostogų, gauna 80 proc. buvusio atlyginimo, o kai kurie ir visą šimtą procentų, – sako S. Maliavskaja. – Kuomet esi išleistas atostogų, negali dirbti toje bendrovėje, tačiau gali dirbti kitur arba savanoriauti. Tačiau darbo laikas negali būti tas pats, per kurį dirbtum pirmoje darbovietėje.“
Tie, kas JK patys susikūrė darbo vietą sau, irgi gali gauti 80-ies procentų buvusio pelno išmokas. Pati Snieguolė sako, kad nors savo veiklas buvo įregistravusi per trumpai, kad jai priklausytų ši parama, sustojus renginių verslui ji, kaip ir kiti panašių verslų savininkai, gavo vienkartinę subsidiją.
„Sistema yra labai paprasta. Yra dvi sumos. Priklausomai nuo įmonės dydžio, nuo įdarbintų žmonių ir nuo to, ar turi ir naudoji savo įmonės veiklai patalpas. Šiuo atveju aš jas nuomoju, tai mano įmonė pagal įmonės vertę ir patalpas priklausė prie tų, kurios gavo 10 tūkst. svarų (apie 11 tūkst. eurų – LRT.lt) subsidiją“, – pasakoja S. Maliavskaja.
Pasak Piterbore gyvenančios ir dirbančios emigrantės, yra žmonių, kurie nukentėjo dėl COVID-19 ir paramos negauna, tačiau tokių – nedaug. Kaip pavyzdį ji paminėjo nedideles taksi bendroves įkūrusius vairuotojus, kurie patys yra ir vairuotojai, ir direktoriai. Jei jie nori gauti paramą, turi visiškai nedirbti, o jei dirba mažesniu krūviu – tada pinigų atlyginimui sau nebeužtenka, nes turi mokėti atlyginimus darbuotojams.
„Bernelių užeigos“ vadovė: dirba dvi virėjos, visi kiti – prastovose
Dar viena Anglijoje, Piterbore, gyvenanti verslininkė, su kuria LRT RADIJAS kalbėjo apie Britanijos paramą nukentėjusiesiems dėl koronaviruso, – tai įdarbinimo agentūros žemės ūkio srityje vadovė ir lietuviškų patiekalų restorano „Bernelių užeiga“ Piterbore bendraturtė Vita Miškinienė. Restorane dirba septynios darbuotojos: keturios padavėjos ir trys virėjos.
„Šiuo metu maistą išvežiojame po namus. Savaitgaliais dirba dvi virėjos, o visos kitos darbuotojos sėdi namuose ir gauna 80 proc. atlyginimą, kol vėl pradės veikti restoranas“, – situaciją komentuoja V. Miškinienė.
Verslininkė sako iš valstybės gavusi paskolą šešeriems metams.
„Pirmus metus nieko nereikia mokėti: jokių mokesčių, jokių palūkanų. Po metų reikės pradėti grąžinti su labai mažais mokesčiais – vos puse procento, – valstybės paramą pristato pašnekovė. – Verslas gauna 25 proc. nuo apyvartos metinės, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. svarų. Tokia štai ta paskola būtų.“
Anot jos, galima pretenduoti ir į kitą valstybės duodamą paskolą. „Jei apyvarta yra iki 45 mln. svarų per metus, galima gauti iki 5 mln. svarų paskolą. Tuomet pirmus metus palūkanas sumoka valstybė, o vėliau jau patiems teks susimokėti“, – komentuoja V. Miškinienė.
Tiesiog užpildai prašymą internete ir per dvi dienas į tavo sąskaitą įkrenta pinigai. Valstybė yra garantas. Tau pačiam nieko garantuoti nereikia.
Lietuviškų patiekalų restorano bendraturtė pabrėžia, kad jokių sutarčių gauti paramai pasirašyti nereikėjo. „Tiesiog užpildai prašymą internete ir per dvi dienas į tavo sąskaitą įkrenta pinigai. Valstybė yra garantas. Tau pačiam nieko garantuoti nereikia, – tikina verslininkė. – Jokio užstato. Nieko.“
Anglijos lietuvė atvirauja, kad tokia valstybės parama „akmenį nuo širdies numetė“. „Kuomet prasidėjo karantinas, buvo baisi panika – žmonės dvi savaites nežinojo, ką daryti, – sako ji. Darbuotojai taip pat buvo nežinioje. Žmogus buvo kaip ant ledo – be pajamų, be nieko.“
Kai valstybė ištiesė pagalbos ranką, pasak pašnekovės, panika nuslūgo, o ir patys žmonės pradėjo į viską žvelgti optimistiškiau ir drąsiau.
V. Miškinienė, kuri taip pat yra ir įdarbinimo agentūros žemės ūkio srityje vadovė, sako, kad žemės ūkio srityje JK darbo jau ir dabar yra daug, tik trūksta darbuotojų – iš Lietuvos taip pat.
„Labai laukiu, kada atidarys tas sienas, nes labai daug žmonių, kurie dirba mūsų agentūroje, yra įstrigę Lietuvoje. Dauguma jų buvo nuvažiavę į Lietuvą tik paatostogauti, o dabar negali sugrįžti. Darbai laukia. Darbo vietos stovi. Jei trūksta žmonių, tenka samdyti laikinai visai kitus žmones. Pasirašome laikinas darbo sutartis. Duodame žmonėms darbo. Tai ir jiems gerai, ir mums neblogai išeina“, – sako ir įdarbinimo agentūrai vadovaujanti V. Miškinienė.
Dėl sočios paramos kai kurie net nenori grįžti į darbą
Didžiosios Britanijos Darbo vietų išsaugojimo schema – pasaulyje pirmaujanti ekonominė schema, kurią naudodama, tebesitęsiant koronaviruso krizei, šalis stengiasi palaikyti ir skatinti ekonomiką. Bent taip ją pristato Jungtinės Karalystės iždo kancleris Rishi Sunakas.
O Kembridžo universiteto docentas Christopheris Rauh pabrėžia, kad schema pagrindinį savo tikslą bent jau šiuo metu pasiekia.
Darbo vietų išsaugojimo programa bent jau iš dalies mažina neužtikrintumą.
„Kas tikrai veikia, tai, kad ši programa meta gelbėjimo ratą darbuotojams ir įmonėms. Žmonėms reikia valgyti, jie turi išlaikyti savo bendroves. Manau, programa šiuo metu iš dalies tikrai geba tai užtikrinti. Ypač tai gali padėti, kai aplink daug netikrumo. Iš ankstesnių ekonominių nuosmukių žinome, kad jei yra labai neužtikrinti dėl pajamų ateityje, žmonės vartos mažiau. Ši programa bent jau iš dalies mažina neužtikrintumą“, – sako Ch. Rauh.
Vyriausybės duomenimis, nuo kovo mėnesio prastovų mechanizmu, ar, kaip vadina patys britai, priverstinėmis atostogomis, JK iš viso pasinaudojo ketvirtadalis darbuotojų – per septynis milijonus žmonių.
Dauguma ekonomistų sutinka, kad šiuo metu išsaugoti darbo vietas programa padeda, tačiau, kalbėdami apie ateitį, schemos efektyvumą jie vertina gerokai atsargiau. Ypač kai publikuojamos įvairios smulkių įmonių apklausos, skelbiančios, kad viena iš trijų bendrovių gali taip ir nebeatsidaryti. Trečdalis darbdavių teigia ketinantys mažinti darbuotojų skaičių.
„Kai kurios įmonės vėl atsidarys, darbuotojai grįš į darbus. Tačiau jos gali veikti ne visa apimtimi, mažinti darbuotojų skaičių, – nuogąstauja Kembridžo universiteto docentas. – Taigi, jei šiuo metu esi priverstas atostogauti, turėtum būti labiau susirūpinęs dėl to, ar turėsi, kur dirbti ateityje, kai programa baigsis.“
Nors Darbo vietų išsaugojimo programa pratęsta iki spalio, kol kas nėra aišku, kaip ir kiek nuo rugpjūčio įmonės turės pačios prisidėti prie savo darbuotojų išlaikymo.
Ch. Rauh taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl tolesnio programos veikimo išlieka neaiškumų. Nors ji pratęsta iki spalio, kol kas nėra aišku, kaip ir kiek nuo rugpjūčio įmonės turės pačios prisidėti prie savo darbuotojų išlaikymo.
Kai kurie ekonomistai svarsto, kad schema gali savotiškai išlepinti darbuotojus. LRT.lt primena, kad valstybė padengia 80 procentų jų algos, tiesa, neviršijant maždaug 2 800 eurų, – ši suma panaši į vidutinį darbo užmokestį D. Britanijoje. Yra atvejų, kai, švelnėjant karantinui, į įmones sugrįžti kviečiami darbuotojai išsisukinėja, kad prasitęstų priverstines atostogas.
Yra atvejų, kai, švelnėjant karantinui, į įmones sugrįžti kviečiami darbuotojai išsisukinėja, kad prasitęstų priverstines atostogas.
Ekspertams nerimą kelia ir tai, kad tokio skaičiaus darbuotojų išlaikymas valstybei labai brangiai kainuoja.
„Tarptautiniame kontekste ši programa gana dosni. Bet kas už tai sumokės – labai sunkus klausimas. Atrodo, politikos formuotojai visame pasaulyje kol kas nenoriai diskutuoja šia tema. Iš vienos pusės, tai suprantama, nes yra skubesnių klausimų, bet, be jokios abejonės, kada nors ši tema bus iškelta. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip skola bus apmokama ilguoju laikotarpiu“, – svarsto Kembridžo universiteto docentas Ch. Rauh.
Biurokratinis mechanizmas sumažintas iki minimumo
Valstybei brangiai kainuoja ne tik darbo išsaugojimo schema. Smarkiai išaugo besikreipiančiųjų vadinamojo universalaus kredito. Gauti pašalpą per karantiną panoro maždaug 2 milijonai šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad dėl negautų pajamų ir patirtų išlaidų JK šiemet turėtų pasiskolinti maždaug tris šimtus milijardų svarų.
Pasak VU TSPMI profesoriaus R. Vilpišausko, šaliai reikės ieškoti būdų, kaip padengti augančią skolą. Vienas iš galimų būdų – mokesčių didinimas.
Šaliai reikės ieškoti būdų, kaip padengti augančią skolą. Vienas iš galimų būdų – mokesčių didinimas.
„Manau, kad visoms šalims tai taps didele problema, nes tokio masto išlaidų didinimas, koks yra ir JK, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), ir Vokietijoje, ateityje neišvengiamai reikš daug didesnes valstybių skolas. Ir tas skolas reikės grąžinti. Ir tada pagrindinis klausimas bus, kokiu būdu jos bus grąžinamos?
Ar turės būti didinami mokesčiai, ar pavyks pasiekti tokį spartų ekonomikos augimą, pasibaigus krizei, kad visgi augimas sparčiau pildytų biudžetus ir būtų galima po truputį tą skolą pradėti ateityje mažinti. Bet kad diskusijos apie valstybių įsiskolinimą stiprės, man atrodo, neturėtų kelti abejonių. Manau, kad ir Lietuvoje prie šito klausimo netrukus bus prieita“, – sako R. Vilpišauskas.
Diskusijos dėl didėjančios Jungtinės Karalystės skolos suaktyvėjo, paskelbus, kad ekonominiai rodikliai suprastėjo. Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika susitraukė dviem procentais. Toks smukimo tempas – greičiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų.
Kovą, kurio pabaigoje buvo įvestas karantinas, ekonomika smuko beveik šešiais procentais, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Karantinui tebesitęsiant, balandžio ir gegužės rodikliai prognozuojami dar prastesni.
Šiame kontekste JK taikomas priemones Ch. Rauh vertina atsargiai. „Manau, tie, kurie šias priemones laikytų itin tinkamomis, būtų nepakankamai kritiški. Juk visada yra, ką tobulinti. Ar jas taikant galiausiai pavyks išsaugoti įmones ir darbo vietas – vėliau pamatysime, nes dabar mes vis dar esame karantine, nors jis ir švelninamas, – sako jis. – Atrodo, virusas čia dar užsibus, todėl per anksti spręsti, ar priemonės tikrai puikios. Bet nuo masinio įmonių žlugimo jos apsaugojo. Finansų rinkos gana ramios.“
Virusas čia dar užsibus, todėl per anksti spręsti, ar priemonės tikrai puikios. Bet nuo masinio įmonių žlugimo jos apsaugojo. Finansų rinkos gana ramios.
Paklaustas, ar kitos šalys turėtų taikyti panašų ekonomikos skatinimo planą tęsiantis koronaviruso krizei, Kembridžo universiteto docentas pabrėžia, kad sėkmingais pavyzdžiais vertėtų sekti, bet nereikia jų aklai kopijuoti.
„Manau, tai priklauso nuo to, ar šalis turi prieigą prie finansų, ar turi išteklių finansuoti tokio masto programas. Taip pat nuo to, ar įmanoma administracinė lyderystė. Vis dėlto turėtume vertinti, kaip sekasi šalims, ir pasistengti perimti tinkamas priemones. Trumpuoju laikotarpiu Vokietijos taikoma programa atrodo gana sėkminga. Manau, šalys turėtų eiti panašiu keliu. Tačiau aklai kopijuoti priemones yra pavojinga, nes kiekvienos šalies ekonomika kitokia, valstybių galimybės skolintis taip pat skiriasi“, – įsitikinęs Ch. Rauh.
R. Vilpišauskas pabrėžia, kad JK Vyriausybė, stengdamasi suvaldyti krizę, išsiskyrė greita reakcija.
„Man atrodo, kad Vyriausybė tiesiog nusprendė greitai reaguoti ekonominėmis paramos priemonėmis: ir iš biudžeto finansuojamomis, ir atidedant įvairių mokesčių mokėjimą tiek pagal sektorius, tiek pagal verslo rūšis, tiek ir priklausomai nuo to, ar žmonės patenka į rizikos grupes darbo praradimo prasme, – sako profesorius. – Priemonės taikytos su minimaliais biurokratiniais reikalavimais, kad pinigai galėtų kuo greičiau pasiekti į juos galinčius pretenduoti žmones.“
Priemonės taikytos su minimaliais biurokratiniais reikalavimais, kad pinigai galėtų kuo greičiau pasiekti į juos galinčius pretenduoti žmones.
Kaip pagrindinę britų pamoką Lietuvai R. Vilpišauskas įvardija paprastesnes paramos teikimo procedūras.
„Reikėtų matyti, kaip JK buvo siekiama paspartinti paramos teikimą, nes Lietuvoje, mano nuomone, didžiausia problema yra ne maža paramos apimtis, o tai, kad parama verslininkus ir darbuotojus pasiekia labai lėtai ir taikomos, man atrodo, standartinės biurokratinės procedūros, kurios taikomos ir įprastais laikais. Tai, kaip supaprastinti tas procedūras, galbūt ir labiau pasitikint žmonėmis, kurie gauna paramą, būtent tai galėtų būti tos vertingos pamokos, žiūrint, kaip JK tvarkosi su krize“, – neabejoja VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas.
Parengė Vismantas Žuklevičius
