Verslas

2020.05.19 14:39

Vasiliauskas: ekonomika atsigauti turėtų jau kitąmet, bet priešpandeminio augimo nepasieksime

atnaujinta 16.21

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, Lietuva jau kitąmet turėtų atsigauti nuo šiemet patirtos krizės, tačiau augimas nepasieks 2019 m. lygio, Seime antradienį teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad itin didelės įtakos Lietuvai turės ir kitos valstybės, kuriose šiuo metu stebimas didesnis susitraukimas nei 2008 m.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas banko ataskaitą ir aptardamas Lietuvos finansų būklę, teigė, kad praėję metai, vertinant ekonominio vystymosi prasme, buvo neblogi.

„Augimas tikrai akivaizdus ir šiems metams taip pat planavome teigiamą augimą. Deja, viską pakoregavo tai, kas pakoregavo. Kalbant apie kredito įstaigų situaciją, kredito srautas augo kartu su ekonomika, t. y. atitiko ekonominę raidą. Ypač augo namų ūkių paskolų portfelis“, – teigė V. Vasiliauskas.

Anot jo, buvo pastebimas verslo paskolų portfelis sumažėjimas, tačiau, Lietuvos banko vadovo tvirtinimu, tai lėmė kitos priemonės, pavyzdžiui, tarpusavio skolinimas.

„Praėję metai grąžos požiūriu buvo tikrai išskirtiniai. Būtent grąža arba mūsų investicijų pelningumas buvo aukščiausias per aštuonerius metus. Lygiai taip pat atsispindėjo mūsų pelnas ir įmokos į biudžetą“, – sakė V. Vasiliauskas.

Vis dėlto jis teigė, kad jau dabar finansų rinkose matomos neigiamos korekcijos pirmąjį šių metų ketvirtį.

V. Vasiliausko tvirtinimu, šiuo metu Lietuvai projektuojami trys galimi ekonominės raidos scenarijai.

„Pirmasis vadinamasis švelnusis scenarijus, kur ekonomika trauktųsi tarp 3–4 proc. Bazinis arba pagrindinis scenarijus, kur ekonomikos traukimasis yra daugiau nei 11 proc. ir tas nepalankiausias scenarijus, kur ekonomikos traukimasis yra beveik 21 proc.“, – nurodė V. Vasiliauskas.

Jo tvirtinimu, visi scenarijai paremti prielaidomis, kurių pagrindinės yra susijusios su karantinu bei ekonomikų užsidarymu ne tik Lietuvoje, bet kitose valstybėse, kurios yra pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės.

„Pagrindinis arba bazinis scenarijus yra „U“ formos scenarijus, kuris reiškia, kad ekonomikos traukimasis šiems metams būtų didesnis nei dešimtadalis. Atitinkamai trauktųsi darbo užmokestis ir augtų nedarbo lygis – 12–13 proc.

Vėlgi, remiantis šiuo scenarijumi, 2021 m. ekonomika pradėtų grįžti į prieškrizinį lygį – augimas būtų beveik 10 proc. Bet vis dėlto, pagal tokį scenarijų, augimas dar negrįžtų į 2019 m., t. y. į priešpandeminį lygį“, – teigė V. Vasiliauskas.

Kaip minėta, Lietuvai didelės įtakos turės ir kitų valstybių ekonominė padėtis. Šiuo metu pagrindinėse prekybos rinkose stebimas akivaizdus susitraukimas, kuris yra didesnis nei 2008 m. Kitokios tendencijos fiksuojamos tik JAV.

„JAV skaičiai yra tokie, nes, sakyčiau, ten viskas dar tik įsivažiuoja ir, sakyčiau, kad tie skaičiai turėtų potencialo didėti. Kalbant apie pasitikėjimo indeksus, tai vėlgi matome, kad jie yra žemumose ir bent jau pirmojo ketvirčio duomenys netrykšta optimizmu“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, kasdien stebimi indikatoriai taip pat rodo ekonominio aktyvumo susitraukimą. Pavyzdžiui, mažėja elektros energijos suvartojimas. Judėjimo intensyvumas sumažėjęs 40 proc. Mažmeninėje prekyboje stebimas 6 proc. susitraukimas.

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad kovą buvo fiksuojamas net 70 proc. sumažėjęs judėjimo intensyvumas, tad kol kas ši tendencija gana pozityvi. Be to, mažmeninėje prekyboje susitraukimas daugiausia stebimas ne maisto produktų rinkoje.

„Maisto produktų prekyboje kaip tik matome didesnius pardavimus, bet apskritai kalbant apie prekybą, susitraukimas yra toks“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Jo tvirtinimu, taip pat nedžiugina ir darbo rinkos tendencijos, nors paskutiniai skaičiai ir rodo nedarbo augimo tempo lėtėjimą.

„Kalbant apie atlyginimų augimo prognozę, be jokios abejonės, labiausiai atlyginimai susitraukė apgyvendinimo ir maitinimo srityje. Vietoje prognozuoto pernai maždaug 11 proc. augimo šioje srityje, šioje verslo šakoje, stebima 11 proc. atlyginimų mažėjimas. Natūralu, kadangi didžioji dalis šioje srityje dirbančių žmonių yra prastovose“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Prekybos srityje, anot jo, atlyginimų augimas vietoje planuotų 10 proc. siekia 3 proc. Pramogų ir poilsio srityje buvo prognozuojamas 12 proc. augimas, tačiau šiuo metu jis siekia 3 proc.

Šiuo metu fiksuojamas ir infliacijos mažėjimas. Pagrindine to priežastimi V. Vasiliauskas nurodo naftos kainas, kurios šiuo metu yra žemos. „Tas poveikis bus jaučiamas ilgesnį laiką“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

„Kalbant apie signalus iš bankų sektoriaus, bankų sektoriui, kaip minėjau, rekomendavo nemokėti dividendų. Visas finansų sektorius į tai atsižvelgė ir dividendai bus aplikti Lietuvoje kaip pagalvė, jeigu kažkas atsitiktų. Galima sakyti, kad bankų sektorius yra pasirengęs amortizuoti įvairiausius šokus, kurie galėtų būti“, – teigė Lietuvos banko vadovas.

Jo teigimu, po karantino paskelbimo kreditų rinkoje buvo pastebimas prislopimas.

„Jeigu dar kovo mėnesį iš seniau priimtų sprendimų portfelis didėjo, dabar, lyginant aštuonias savaites iki karantino ir aštuonias savaites po karantino [paskelbimo], per visas paskolų rūšis, paskolū portfelis susitraukė. Naujų paskolų įmonėms srautas krito 30 proc. Būsto įsigijimui, taip pat 30 proc.“, – sakė V. Vasiliauskas.

Vartojimo ir kitų paslaugų portfelis susitraukė beveik perpus.

Galimybe atidėti paskolas naudojasi mažiau verslų ir gyventojų, nei tikėtasi

Kalbėdamas apie susiklosčiusioje situacijoje taikytas priemones, V. Vasiliauskas teigė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio dalimi yra ir LB, paskelbė specialią pandeminę programą bei priemones, kurios galėtų atpiginti bankų skolinimosi galimybes.

Vis dėlto, atkreipė dėmesį V. Vasiliauskas, kaip buvo minėta, skolinimasis šiuo metu yra sumenkęs.

„Mes, kaip ECB dalis, suintensyvinimo Vyriausybės vertybinių popierių pirkimus ir iki metų pabaigos planuojame supirkti maždaug po 500 mln. eurų vertybinių popierių kiekvieną mėnesį. Manome, kad iš dalies dėl suaktyvintų pirkimų Vyriausybinių popierių pajamingumas stabilizavosi, nes pradžioje, kai tik po kovo 15-osios prasidėjo šie nepalankūs reiškiniai, kreditorių rizikos apetitas buvo iš tikrųjų susvyravęs“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Jo vertinimu, kadangi buvo padvigubintas aukcionų skaičius, pavyko pasiskolinti už mažesnes kainas nei 1 procentinis punktas.

V. Vasiliauskas taip pat priminė, kad, pakeitus įstatymus, finansų įstaigoms, susidūrusioms su likvidumo rizika, gali būti suteikta likvidumo pagalba.

Iki šiol dėl to bankas yra gavęs vieną paraišką, tačiau ji neatitiko reikalavimų, todėl prašymas nebuvo patenkintas.

Kalbėdamas apie bankų paskolų moratoriumą, kuris paskolų mokėjimą leidžia atidėti tiek verslui, tiek gyventojams, V. Vasiliauskas teigė, kad, bankų vertinimu, dėl atidėjimo galėtų kreiptis trečdalis pasiskolinusių bendrovių ir apie pusė paskolas turinčių gyventojų.

„Faktiniai skaičiai yra gerokai mažesni. T. y. dėl pertvarkymo, dėl atidėjimų kreipėsi iki 10 proc. gyventojų dėl savo turimų paskolų, pagrinde tai būsto paskolos, ir įmonių iki 30 proc. Tas faktas yra mažesnis. Paklausa savaitę iš savaitės yra mažėjanti“, – teigė V. Vasiliauskas.

Nedidelėms įmonės, prasidėjus karantinui, buvo pasiūlytos ir „Invegos“ priemonės, kurių bendras paketas siekia 50 mln. eurų. Iš jų šiuo metu panaudoti 6 mln. eurų.

„Pradžioje buvo iškilę daug klausimų dėl reikalavimų, kad jie pertekliniai, bet dabar reikalavimai yra sumažinti. Matome, kad priemonės panaudojimas yra šiek tiek didesnis nei 10 proc.“, – teigė V. Vasiliauskas.

Ragina dėl karantino taikomas priemones perkelti į biudžetą

Po pristatymo Seime, atsakydamas į Seimo narių klausimus, V. Vasiliauskas teigė, kad gyventojams ir verslui teikiama parama vis dėlto turėtų atsispindėti biudžete. Be to, jo vertinimu, kai kurios taikomos priemonės yra „švelnios“.

„Būtina visas priemones sukelti į biudžetą, kitaip sakant, be biudžeto pakeitimo, taip vadinamo papildomo biudžeto, šiems metams, mūsų nuomone, sunku būtų judėti į priekį“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jo vertinimu, biudžeto projekte turėtų būti atspindėtos tiek pajamos, tiek išlaidos, atsiradusios dėl koronaviruso ir karantino.

Jis vėliau BNS pabrėžė, kad būtų buvę korektiška biudžetą taisyti kovo mėnesį, Seime tvirtinant 5 mlrd. eurų skolinimosi limitą ekonomikos skatinimui.

„Jeigu vyksta didelės korekcijos, o sutikime 5 mlrd eurų tikrai didelės korekcijos, tai būtų labai korektiška, jei tai atsispindėtų biudžete“, – teigė V. Vasiliauskas.

Tačiau, anot jo, patikslinti biudžetą dar nevėlu.

„Kada kalbame apie tokius priemonių paketus ir atitinkami matome mažėjimo tendencijas pajamų srityje, tai žingsnis dėl biudžeto peržiūrėjimo būtų labai natūralus. Sakyčiau, kad jis galėtų būti žengiamas ir dabar“, – BNS sakė V. Vasiliauskas.