Verslas

2020.05.22 19:11

Pramogų parkai po karantino gali ir neatsiverti – dėl griežtų saugumo reikalavimų neapsimokės

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.22 19:11

Karantinui pasibaigus – pramogų gali būti mažiau nei anksčiau. Pramogų parkų atstovai svarsto, kad po karantino, galiojant griežtiems saugumo reikalavimams, gali tekti priimti mažiau lankytojų, o dėl kelių šimtų žmonių atidaryti visą parką ir samdyti darbuotojus – neapsimokės.

Su nerimu į ateitį žvelgia ir kelionių organizatoriai, parduodantys kelialapius į didžiausius pasaulyje pramogų parkus užsienyje. Lietuvos kelionių agentūrų atstovai prognozuoja, kad vasarą rengs daugiau kelionių į kaimynines šalis ir parkus, kurie pramogas siūlo gamtoje.

Griežti saugumo reikalavimai verslą ribos ir po karantino

Balandį turėjęs atsidaryti pramogų parkas šeimoms „Adventica“ dėl karantino darbo net nepradėjo. Parko bendraįkūrėjas Rolandas Valaitis sakė jau iki tol matęs artėjančios pandemijos ženklus.

„Prieš pat karantiną buvo pirmi ženklai – tiekėjai, ypač iš Italijos, pradėjo vėluoti šiek tiek su įranga, užstrigo logistinė grandinė“, – sakė R. Valaitis.

Laisvalaikis gali keistis – pramogų parkai bijo, jog dėl griežtų saugumo reikalavimų atsidaryti neapsimokės

Dėl karantino sulėtėjo parko įrengimo darbai, atšauktos visos švenčių rezervacijos, kurias R. Valaitis sako skaičiuojantis šimtais. Verslininkas teigia nebesitikintis atgauti prarasto pelno.

„Tie, kas šventė gimtadienį balandžio mėnesį, akivaizdu, pas mus gimtadienio nebešventė. Tie, kas turėjo švęsti gegužę ar birželį, greičiausiai, kad irgi nešvęs. Gegužės mėnesį – tikrai, birželį – mes irgi abejojame“, – sakė R. Valaitis.

Jis sako stebintis, kaip karantiną švelnina anksčiau nuo pandemijos nukentėjęs Singapūras, Kinija, Pietų Korėja. Dėl to daro prielaidą, kad Lietuvoje atsidaryti galėtų kažkada nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio. Anot R. Valaičio, viskas priklausys nuo saugumo reikalavimų po karantino, ypač nuo lankytojų srauto ribojimų.

„Mūsų parkas paskaičiuotas daugiau nei tūkstančiui lankytojų per dieną. Įsivaizduokite, kad mes visą finansinį modelį skaičiavome pagal tai, kokius srautus turėsime savaitgaliais, darbo dienomis, vakarais. Šiuo atveju, jeigu mes turėsime šimtą lankytojų per dieną, akivaizdu, kad tai mums nedengs net personalo kaštų, ką jau kalbėti apie komunalines ar nuomos išlaidas bei investicijas“, – svarsto R. Valaitis.

Didelių vilčių dėl darbo atnaujinimo pasibaigus karantinui nerodo ir „Vichy“ vandens parko atstovai. Jį valdančios įmonės „Vandens parkas“ generalinis direktorius Marius Šiškauskas sako, kad neįmanoma užtikrinti, jog žmonės pramogaudami, ypač vandenyje ar pirtyse, laikysis saugaus atstumo.

M. Šiškauskas sako, kad tikėtina, jog pramogos vandenyje neatsinaujins net ir po dar vieno karantino švelninimo etapo.

„Su tomis saugumo priemonėmis mūsų darbas yra praktiškai neįmanomas, mes prilyginame save masinių susibūrimų vietai. Negalime užtikrinti, kad tam tikru atstumu žmonės stovės ar kad su kauke maudysis, kas sukontroliuos, kaip bus pirty ir panašiai. O kaip gelbėtojai su kaukėmis ar specialia apranga? Mūsų manymu, tai yra neįmanoma“, – sakė M. Šiškauskas.

Anot jo, net ir sulaukus karantino pabaigos, atsidaryti gali neapsimokėti.

„Kaip lėktuvai negali su vienu ar dviem žmonėmis skraidyti, lygiai taip pat ir mes negalime savo veiklos vykdyti. Mūsų vidutinis apsilankiusiųjų skaičius per dieną yra nuo 1100 iki 1300 žmonių. Jei jų srautas bus ribojamas iki kelių šimtų, nei tiems žmonėms bus suteiktos pramogos, kokios jos privalo būti, lygiai taip pat ir mums neapsimokės tokios veiklos atnaujinti“, – sakė M. Šiškauskas.

Šanchajuje atsidaręs Disneilendas lankytojų įleidžia mažiau nei trečdalį

Lietuvos pramogų parkų atstovai dar nesiryžta prognozuoti, kokius nuostolius galėtų patirti iki karantino pabaigos.

Tačiau tai jau padarė po truputį darbą atnaujinantis Disneilendas. Šią savaitę Šanchajuje atsidaręs parkas kasdien įleidžia iki 24 tūkst. lankytojų – tai yra mažiau nei trečdalis palyginti su laikotarpiu iki koronaviruso pandemijos.

Pramogauti leidžiama lankytojams, kurie dėvi kaukes, pirštines, parke išdėlioti 300 dezinfekcinio skysčio buteliukų. Disnėjaus kompanija praneša, kad dėl pandemijos parkai nesurinko net pusės pelno, kurį generavo pernai tuo pat metu. 2019 m. skaičiuotas 1.4 milijardo eurų pelnas, šiemet – 590,8 milijonų eurų.

Organizatoriai prognozuoja ryškų kelionių į pramogų parkus sumažėjimą

Pramogautojų iš Lietuvos Disneilende ar kituose pramogų parkuose Europoje šį sezoną gali sumažėti.

Kelionėmis į pramogų parkus užsienyje prekiaujančių „Guliverio kelionių“ direktorius Algis Brazionis prognozuoja, kad šią vasarą patys klientai pirmenybę teiks kelionėms po kaimynines šalis ir tuos pramogų parkus, kurie yra ne uždari, o atvirose erdvėse. Dėl to žada siūlyti daugiau kelionių į kaimyninę Latviją.

„Tai yra parkai atvirose erdvėse, kur nesunku išlaikyti socialinį atstumą. Gamtoje, kaip visur yra deklaruojama, virusui plisti galimybės yra visiškai minimalios. Čia galime kalbėti ne tik apie parkus, bet apie gamtines keliones, kuria mes prioriteto tvarka siūlysime ir rekomenduosime mūsų keliautojams“, – sakė A. Brazionis.

Daugiau kelionių į kaimynines šalis prognozuoja ir Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė. Pasak jos, dabar žmonės daugiau domisi kelionėmis rudenį ir žiemą – jų kryptis prognozuoti esą dar anksti. Tačiau vasarą pramogų parkų entuziastai greičiausiai patrauks į Baltijos šalis.

„Mes galime daryti prielaidą, jog šį vasaros sezoną bus populiaresnės kelionės mūsų kaimyninėse valstybėse, Latvijoje ir Estijoje, iš kurių grįžus nereikia karantinuotis ir 14 dienų laikytis saviizoliacijos. Manau, kad jeigu tokių valstybių būtų daugiau, būtų galima keliauti plačiau“, – sakė M. Plepytė.

Pasak, jos neaiški ateitis dėl kelionių į pramogų parkus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, labiausiai jaukia šeimų su vaikais ir moksleivių grupių atostogų planus.