Verslas

2020.05.19 10:20

Šalies ekonomikai – dar 6,3 mlrd. eurų injekcija: kam nuo liepos bus skirti pinigai

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.05.19 10:20

Finansų ministerija parengė naują ekonomikos skatinimo ir transformavimo planą. Nuo liepos 1 d. per pusantrų metų įvairioms ekonominėms sritims žadama skirti apie 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau, nei buvo planuota.

„Pagrindinis plano tikslas yra investuoti į šalies ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant investuoti į tvarią ir pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje planą pristatė finansų ministras Vilius Šapoka.

Plane numatytos lėšos ekonomikai skatinti bus pradėtos naudoti nuo liepos 1 d.

V. Šapokos teigimu, investuoti žadama į 5 sritis: žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas, ekonominę infrastruktūrą, klimato kaitą ir energetiką.

„Nuo liepos 1 dienos per pusantrų metų numatyta investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos siekia 4,5 mlrd. eurų, o papildomai žadama skirti dar 1,8 mlrd. Tai bus naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų“, – investicijų planą pristatė V. Šapoka.

Investicijoms į žmogiškąjį kapitalą iš viso bus skirta 610 mln. eurų, ekonomikos skaitmeninimui ir verslui – 1,896 mlrd. eurų, inovacijoms ir moksliniams tyrimams – 711 mln. eurų, ekonominei infrastruktūrai – 1,931 mlrd., klimato kaitai ir energetikai – 932 mln. eurų, papildomai rezervui – 190 mln. eurų.

Finansų ministro teigimu, vienas investuotas euras Lietuvai atneš beveik 2 eurų grąžą.

„Tai yra ypač efektyvios investicijos. Kada buvo diskutuojama dėl plano su įvairiomis ministerijomis, buvo prašoma pateikti daug alternatyvų ir projektų, todėl buvo atsižvelgta į jų generuojamą grąžą šaliai. Ši grąža reiškia daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kada yra sukuriama daugiau pridėtinės vertės, visuomenei yra daug lengviau ja dalintis“, – pažymi V. Šapoka.

Jo teigimu, svarbu, kad 6,3 mlrd. būtų panaudoti tikslingai, todėl Finansų ministerija skirs didelį dėmesį projektų stebėjimui: „Kiekvienas ministras bus atsakingas už savo sritį ir kiekvieną mėnesį pateiks atskaitą tiek Vyriausybei, tiek ir visuomenei“, – sako finansų ministras.

Investicijos į žmogiškąjį kapitalą

Kaip prioritetą siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės: skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Numatomos skirti lėšos:

– inovatyvūs ugdymo metodai ir ekonomikai svarbių specialistų rengimas, 96 mln. eurų;

– dirbančiųjų ir bedarbių perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, 72,7 mln. eurų;

– Horizon Europe programa ir moksliniai tyrimai, 82 mln. eurų.

Skaitmeninė ekonomika ir verslas

Investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e. verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių įmonių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Numatomos skirti lėšos:

– pramonės skaitmeninimas ir žiedinė ekonomika, 69,5 mln. eurų;

– nauji e-verslo, dizaino produktai, 68,5 mln. eurų;

– eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI investicijos), 24,6 mln. eurų;

– Sandbox, Žmogus mašina, 14,7 mln. eurų;

– pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai

Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatytos tokios priemonės: kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Numatomos skirti lėšos:

– COVID produktai, Startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai 212,5 mln. eurų;

– žemės ūkio atsparumas krizėms, 10 mln. eurų;

– gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai, 7 mln. eurų;

– kompetencijos centrai: gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, Fintech, 25 mln. eurų.

– Skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, reikalingų vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai sukūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas, 28 mln. eurų.

Investicijos į infrastruktūrą

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skrydžių atkūrimas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Numatomos skirti lėšos:

– skrydžių atkūrimas ir oro uostų plėtra, 47 mln. eurų;

– LEZ ir pramoniniai parkai, 86 mln. eurų;

– modernus konferencijų centas (Vilniaus sporto rūmai), 29 mln. eurų;

– jūrų uostas, laivyba, Via Baltica, geležinkeliai ir kt., 164 mln. eurų.

Klimato kaita ir energetika

Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Numatomos skirti lėšos:

– energijos efektyvumas pastatuose, 87 mln. eurų;

– atsinaujinantys energijos ištekliai, 214 mln. eurų;

– elektros generacija, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale, 10 mln. eurų.