Verslas

2020.05.18 22:15

Perteklinio ūkio sklypų išpirkimo įstatymas kelia ginčus Seime

Kristina Jackūnaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.18 22:15

Seimas nustatė sąlygas, kaip iš gyvulininkystės ūkių, turinčių daugiau kaip 500 hektarų žemės, valstybė nuo šių metų liepos išpirktų perteklinius sklypus, Ūkiuose sumažėjus galvijų. Jei nepavyktų susitarti, valstybė galėtų perteklinę žemę nacionalizuoti arba tapti jos bendraturte.

Kai kurie opozicijos atstovai tikisi, kad tokias Seimo priimtas įstatymo pataisas prezidentas vetuos.

Pagal įstatymus Lietuvoje ūkininkas gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės, prieš šešerius metus išimtis padaryta tik gyvulių augintojams, jei dirbamos žemės jie įsigyja gyvulininkystei – pašarams auginti. Vienam galvijui galima turėti papildomą vieną hektarą.

Dabar Seimas pataisė įstatymus, kad jei banda sumažėja, gyvulių augintojas per tris mėnesius privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą, o ji per 20 darbo dienų – pateikti pasiūlymą dėl žemės prievartinio išpirkimo. Jei ūkininkas nesutiktų parduoti savo žemės valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę kreiptis į teismą dėl jos nacionalizavimo.

Už tokį valstiečių žaliųjų deleguoto Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pateiktą projektą balsavo ir valdantieji, ir dalis opozicijos atstovų, kurie sako, kad tokių pataisų reikia, kad nebūtų piktnaudžiavimo išimtimi.

„Aš šiandieną įsigijau, tarkim, 100 karvių, nusipirkau 100 ha žemės, čia gali iš valstybinės ar gali nuosavos žemės pirkti. O po metų aš tas karves pardaviau ir štai turiu 600 ha žemės“, – nurodo Seimo kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius.

Galvijų augintojai sako, kad pataisų saugančių nuo piktnaudžiavimo reikia, bet jų teigimu 3 mėnesiai per trumpas laikotarpis.

„Su gyvulininkyste, jeigu kalbant, kad kokybišką bandą padindinti taip greitai niekas nevyksta, o žemė irgi toks turtas, kurio greitai nepakeisi arba neatsiras daugiau. Tai tiesiog norėtųsi, kad būtų to daugiau laiko ūkininkui, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių tas gyvulių skaičius sumažėjo, kad būtų galimybė tą gyvulių skaičių atstatyti ar tą terminą prastęsti kažkaip“, – svarsto Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

Pagal įstatymų pakeitimus 500 ha ploto ribą viršijantį sklypą valstybė turės išpirkti už jo įsigijimo kainą, bet ne didesnę nei vidutinė rinkos vertė.

Taip pat skaitykite

Be to, kilus įtarimams, jog žemės savininkas neteisėtai įsigijo daugiau kaip 500 ha, žemės tarnyba galėtų tokius sandorius tikrinti. Nustačius pažeidimus, ribą viršijančią sklypo dalį valstybė išpirktų, o jei ji būtų per maža naujam sklypui suformuoti – iki 10 arų – valstybė galėtų įsigyti visą sklypą arba taptų jo bendraturte.

Seimo konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad valstybei iš tokių žemės plotelių ir biurokratinių procedūrų jokios naudos, jo teigimu pati prieš šešerius metus padaryta išimtis gyvulių augintojams kelia abejonių, ar neprieštarauja Konstitucijai.

„Šiame Seime yra suinteresuotų Seimo narių, kurie jau yra pasiekę tas žemės plotų ribas ir jiems reikia landų, kad tuos plotus pasididinti. Žinom, kad yra kai kurie koncernai, kurių valdomos bendrovės ne viena yra jau priartėjusios 500 ha ribą ir štai buvo sukurti tie mechanizmai, kurie įneša daug teisinės ir net Konstitucinės painiavos“, – pabrėžia J. Razma.

„Kas liečia Ramūno Karbauskio vadovaujamą agrokoncerną, jo plotai arba bendrovių plotai, kuriuos jis valdo, jie ne paskutiniu metu atsirado, o kur kas anksčiau. Kai įstatymas ir leido tuos plotus didesnius. Tai kur tada Razma žiūrėjo, kai formavosi?“, – klausia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas sako, kad išimtis leidžianti gyvulių augintojams įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės palikta, nes augalininkystėje, jei privačios žemės savininkas nutraukia nuomos sutartį, ūkininkas kitais metais tiesiog nebesėja, o auginantiems galvijus, netekus, kur auginti pašarų nėra kur dingti, nes bandos formuojamos penkerius ar dešimt metų.

J. Razma tikisi, kad prezidentas prieš pasirašydamas Seimo priimtus įstatymus teisinius trūkumus ištaisys, nors nė vienas opozicijos atstovas nebalsavo prieš projektą, buvo tik susilaikiusių.