Verslas

2020.05.24 14:55

Grįžtant į biurus, griežtos taisyklės išlieka: jų nesilaikant gresia sankcijos tiek įmonei, tiek darbuotojams

Po dviejų mėnesių karantino ir nuotolinio darbo nemaža dalis žmonių jau grįžta į įprastines darbovietes. Anot LRT RADIJO pašnekovų, saugumo apribojimai, kurių buvo imtasi per karantiną, darbovietėse išliks, tad už jų nepaisymą ir to sukeltus padarinius darbdaviams gali grėsti didelės bausmės.

Nuo pirmadienio privačiam sektoriui nėra taikoma rekomendacija darbą organizuoti nuotoliniu būdu, jei bus galima užtikrinti reikiamas saugos priemones dirbant darbovietėje. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi sąlygas, kaip organizuoti darbą ir valstybės bei savivaldybių institucijose, įstaigose bei jų valdomose įmonėse.


Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius sako, kad grįžusiems į darbovietes darbuotojams būtina laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugines kaukes, rūpintis asmenine higiena, vėdinti patalpas, o prieš einant į darbą rekomenduojama pasimatuoti temperatūrą.

Nežino, kaip elgtis

Tačiau, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, klausimų dėl elgesio darbovietėse vis tiek kyla.

„Karantinas buvo įvestas staiga, paskelbti aiškūs apribojimai ir jis pradėtas po truputį švelninti. [...] Tačiau yra gana sudėtinga susivokti, kokioje stadijoje esame ir kaip reikėtų elgtis šiandien“, – akcentuoja V. Sutkus.

Anot advokatės Agnietės Venckienės, darbdavys turi pareigą imtis priemonių tam, kad užtikrintų darbuotojų saugą, informuotų juos apie galimas rizikas, tačiau ir patys darbuotojai privalo bendradarbiauti bei laikytis darbdavio nustatytų taisyklių, sako ji.

„Jeigu darbuotojai patenka į rizikos grupes ir jiems gali būti nesaugu dirbti, arba tie, kurie turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu, turi izoliuotis“, – komentuoja advokatė.

Gresia ir baudžiamoji atsakomybė

A. Venckienės aiškinimu, darbdavių atsakomybė minėtu klausimu yra įvairi ir priklauso nuo to, kokių reikalavimų nesilaikoma.

„Jei nesilaikoma bendrų darbų saugos reikalavimų, darbuotojams galioja ta pati drausminė atsakomybė – galima gauti įspėjimą ar net atleidimą iš darbo. [...] Jeigu darbovietėje išplinta pavojinga liga, darbdaviams gali būti skiriama ir iki 6 tūkst. eurų bauda, o tam tikrais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė su rizika netekti laisvės“, – perspėja advokatė.

Net jei ir grįžtama į darbus, A. Venckienės akcentavimu, viskas turi vykti kitaip: „Reikia imtis papildomų saugos priemonių tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šį supratimą reikės turėti kurį laiką.“

V. Sutkaus manymu, per karantiną susiklosčiusi situacija privers apsvarstyti nuotolinio darbo galimybę kai kuriose srityse.

„Kai kurie apribojimai lieka ir jų reikės kasdien laikytis. [...] Vėlgi, tai bus dar vienas motyvas pagalvoti, ar verta grįžti į biurus, ar galima tęsti darbą iš namų toms įmonėms ir įstaigoms, kurios gali organizuoti tokį darbą. Manau, kad bus mišrus variantas ir nebus visuotino grįžimo į biurus“, – pažymi V. Sutkus.

Jeigu darbovietėje nėra užtikrinamas saugumas, pasak A. Venckienės, darbuotojas turi teisę atsisakyti eiti į darbą.

„Žinoma, tai, ar darbo sąlygos yra saugios, nėra subjektyvios nuomonės klausimas, todėl reikėtų įsitikinti, ar tai tikrai nėra tiesiog pagrįstos žmogiškos baimės, o darbdavio pareigų nevykdymas“, – priduria advokatė.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.