Verslas

2020.05.18 12:24

Ministerija skelbia apie pirmuosius liberalesnės elektros rinkos žingsnius: ką tai reiškia vartotojams

atnaujinta 16.57

Įsigaliojus Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungs prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių gyventojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Nors pirmasis šio proceso etapas prasidės tik kitąmet, anot energetikos ministro, kaip tik dabar svarbu apie tai informuoti vartotojus, kurie ir pajus šio proceso poveikį. Vis dėlto, kaip tiksliai pasikeis elektros kaina, pasakyti kol kas sunku.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Seimas elektros rinkos liberalizavimui pritarė gegužės 7-ąją, todėl jau dabar pradedama informacijos kampanija apie tai, ko turėtų tikėtis vartotojai.

„Šiandien pristatome svarbų pokytį, kuris Lietuvoje bus įgyvendinamas per keletą etapų. Iš esmės kalbame ir įgyvendiname žingsnius, kad būtų galima užtikrinti liberalų elektros rinkos veikimą Lietuvoje. Šis pokytis labai svarbus tiek visiems elektros vartotojams, tiek elektros tiekėjams, nes tai užtikrins konkurencingesnę elektros rinką ir daug daugiau įvairesnių paslaugų elektros vartotojams“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

Ministras priminė, kad pirmasis etapas prasidės 2021 m. sausio 1 d.

Pirmieji žingsniai liberalesnės elektros rinkos link: ką tai reiškia vartotojams

„Kaip tik šiandien startuojame su šia informacine kampanija, nes informuotas vartotojas yra vienas iš pagrindinių šio pokyčio sėkmės laidininkų, jeigu taip galima pasakyti. Elektros rinkos liberalizavimas yra tas procesas, kuris vyksta visoje ES“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Ministras patikslino, kad elektros energijos rinka liberalizavusios yra jau daugiau nei pusės ES valstybių narių.

Kaip teigė Ž. Vaičiūnas, esminis pokytis vartotojams bus susijęs su tuo, kad elektros kaina nebebus reguliuojama ir vartotojai patys galės pasirinkti tiekėją, kuris siūlys geriausias paslaugas, geriausią kainą ir atitiks paties vartotojo lūkesčius.

ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris atkreipė dėmesį, kad norimą elektros energijos tiekėją galima pasirinkti jau dabar, tačiau monopolizacijos nevaržoma rinka visiškai susiformuos iki 2023 m., kai bus įgyvendintas trečiasis pokyčių etapas.

„Toks modelis pasiteisino ir kitose ES šalyse, kurių patirtį teko vertinti. Svarbu ir tai, kad socialiai jautrios visuomenės turės atskirą reguliavimą“, – atkreipė dėmesį M. Keizeris.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė taip pat tvirtino, kad kitų šalių patirtis, liberalizuojant elektros energijos rinką, yra teigiama. Tačiau pridūrė, kad elektros kaina nebus palikta be priežiūros – kai kurie kainos aspektai ir toliau bus reguliuojami.

„Didžioji dalis kainos dedamosios yra elektros biržoje susiformavusi elektros, kaip produkto, kaina. Ji sudaro apie 45–48 proc. visos kainos dedamosios. Žinoma, kyla klausimų, kokia ta kaina bus liberalizavus rinką, t. y. dereguliavus. Iš tiesų reguliuotojas ir toliau nustatys visas monopolinių paslaugų kainas, t. y. infrastruktūrinių paslaugų kainas“, – tikino I. Žilienė.

Ji pridūrė, kad VERT ir toliau stebės, kad tiekėjai teisingai ir sąžiningai taikytų kainos dedamąsias dalis. Taip pat visi reguliuotojai prižiūri ir kainą biržoje.

Dabar visiems buitiniams elektros energijos vartotojams kasmet elektros kainą perskaičiuoja ir nustato VERT. Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuos tik apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems „Nord Pool“ elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis.

„VERT reguliuos tik monopolinių elektros tinklų išlaikymo kainos dedamąsias. Visą kitą kainos dalį nustatys konkurencinga elektros tiekėjų rinka. Vartotojai galės laisvai planuoti savo išlaidas, pasirinkdami jų poreikius atitinkančias tiekėjų paslaugas. Stebėsime, kad nuoseklus perėjimas nuo monopolinių sąlygų, pradedant daugiausiai elektros suvartojančiais gyventojais, nekeltų rūpesčių socialiai jautrioms visuomenės grupėms“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojama I. Žilienė.

Atkreipus dėmesį, kad ne visoms ES valstybėms narėms rinkos liberalizavimas pasiteisino, nes buvo stebimas kainų augimas. I. Žilienė svarsto, kad tai galėjo lemti sektoriui iki tol valstybės mokėtos subsidijos.

„Tai gali būti susiję su vienu esminiu aspektu – Vyriausybės tose šalyse greičiausiai taikė subsidijas iš valstybės biudžeto ir tokiu būdu, jau dereguliavus rinką, subsidijos nebebuvo teikiamos. Tai yra vienas iš aspektų. Kaip aš minėjau, yra daug dedamųjų: indrastrutūriniai kaštai, atsinaujinančios energetikos plėtra. Visa tai iš tikrųjų atsispindi kainoje“, – sakė I. Žilienė.

„Gyventojai per įvairių planų gavimą ir taip pat įdiegus efektyvumo priemones savo namuose, įdiegus išmanius energijos taupymo sprendimus, iš tiesų gali ir sutaupyti. Iš tiesų labai svarbus bus, prieš gyventojams pasirenkant planą, labai atidžiai išnagrinėti pasiūlymus. Kad sakytume, kad tos kainos augo, tai, kaip minėjau, yra daug dedamųjų“, – pridūrė I. Žilienė.

Ž. Vaičiūnas antrino, kad pakankamai didelę konurenciją tarp tiekėjų turėtų užtikrinti loneralizavimo etapiškumas.

Paklausus, kokios konkrečiai kainos galėtų būti, rinką liberalizavus, I. Žilienė teigė, kad elektros energijos kaina biržoje smarkiai svyruoja kasmet, todėl dabar sudėtinga pasakyti, kokia ji galėtų būti ateityje.

„Tai labai susiję su biržos kaina, o biržos kaina priklauso nuo daugybės aspektų. Tai ir klimatinės sąlygos, ir gamintojų skaičius, kiek tuo metu yra veikiančių biržoje. Tam įtakos turi ir jungčių tinklo remontai“, – aiškino I. Žilienė.

Antrajam šių metų pusmečiui VERT prognozuoja 37 EUR/MWh kaina. Tačiau, kokia kaina bus kitais metais, nėra aišku.

Ž. Vaičiūnas tikisi, kad rinkos liberalizavimo procesas paskatins prie rinkos prisijungti daugiau tiekėjų ir tokiu būdu bus didinama konkurencija.

Daugiau informacijos apie rinkos liberalizavimą vartotojai gali rasti čia.

Vyriausybė pritarė dar praėjusiais metais

LRT.lt primena, kad Vyriausybė dar praėjusių metų pabaigoje posėdyje pritarė siūlymui palaipsniui iki 2023 metų liberalizuoti elektros tiekimo rinką ir atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo buitiniams vartotojams.

Projekto iniciatorė – Energetikos ministerija – tada nurodė, kad iki šiol galiojusi tvarka nesudarė tinkamų sąlygų elektros tiekimo paslaugų rinkos vystymui.

„Numatomos naudos vartotojams: pirmiausia tai, kad yra panaikinamas tiekimo monopolis, antra, kuriamos rinkos sąlygos, tai yra, reali tiekėjų konkurencija ir prielaidos konkurencingoms kainoms susiformuoti, galimybė gauti geresnį aptarnavimą ir paslaugų kokybę, keičiant ir renkantis elektros tiekėją“, – praėjusiais metais Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kartu su elektros kainos reguliavimo buitiniams vartotojam atsisakymu, tada nurodė Ž. Vaičiūnas, turėtų vykti ir išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimas.

Visas rinkos liberalizavimas turėtų vykti trimis etapais.

Pirmasis etapas.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros kainos reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų, atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Taip pat tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 MWh.

Tokių vartotojų Lietuvoje yra 5 proc. arba 90 tūkst. vartotojų.

Antrasis etapas

Nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros kainos reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus – daugiau nei 1MWh.

Tokių vartotojų yra apie 43 proc. arba 720 tūkst.

Trečiasis etapas

Nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros kainos reguliavimo būtų atsisakyta tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 1 MWh.

Tokių vartotojų yra apie 52 proc. arba 870 tūkst.

Vartotojai turėtų pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ir sudaryti su jais elektros energijos tiekimo sutartis. Vartotojui, nesudariusiam tokios sutarties, elektros tiekimas bus užtikrinamas garantiniu tiekimu, kurio kaina bus apskaičiuojama vidutinę elektros biržos kainą padauginus iš koeficiento 1,25.

Siekiant apsaugoti pažeidžiamus elektros energijos vartotojus, projektu taip pat siūloma nustatyti, kad pažeidžiamiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, bus taikoma atskira elektros energijos garantinio tiekimo kaina, kurią nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Šiuo metu elektros tiekėjus jau gali pasirinkti verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“, kainą jiems kas pusę metų nustato VERT.

Įgyvendinus mažmeninės elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, elektros įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.

Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Estijoje elektros energijos tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje 2015 metais, Švedijoje 1996 metais, Suomijoje 1997 metais.