Talino ir Rygos senamiesčiuose dar prieš gerą mėnesį buvo galima išgirsti nebent vėjo gūsius, nors įprastai tokiu metu čia minios turistų ganydavo akis po įspūdingą architektūrą. Smogusi pandemija privertė visas Baltijos šalis imtis atsargumo priemonių, tačiau savo ginklus kovoje su pandemijos sukelta ekonomikos krize kiekviena galanda skirtingai. Pavyzdžiui, estų valdžia, kitaip nei latvių ar lietuvių, visiškai užgniaužti smulkiojo verslo neleido.
Estijoje restoranai, kavinės, barai laikydamiesi saugumo reikalavimų galėjo dirbti iki 22 valandos ir šie ribojimai pamažu laisvėja. Kai kuriose kavinėse kainos smuktelėjo, o Talino gyventojai dabar jau vis drąsiau laiką leidžia dar visai neseniai tuščiame buvusiame senamiestyje.
Latviams, kaip ir lietuviams, be kavinių, restoranų, įvairių kultūros įstaigų teko pakentėti kone du mėnesius. Tiesa, nuo praėjusios savaitės lankytis kavinėse galima iki vidurnakčio – pora valandų ilgiau nei lietuviams.
„Kavinėje turiu keturis staliukus. Pernai terasoje buvo dar du, bet dabar galiu turėti tik vieną. Darbo mažoka“, – sako kavinės Rygoje savininkas Guntis Jirgensons.
Latvijos sveikatos ministrė Ilze Vinkele pastebi, kad pandemija nesibaigė, o karantino švelninimas yra testas visuomenei.
Taip pat skaitykite
„Pandemija nesibaigia. Ribojimų švelninimas tam tikra prasme yra testas mūsų visuomenei – kaip mes gebame mokytis ir prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo šalia nenugalėto viruso“, – pastebi ministrė.
Didžiausios išmokos už prastovas – Estijoje
Latvių ir estų pasirinkti ginklai kovoje su pandemijos sukelta ekonomine krize yra panašūs, tačiau, bent iš pirmo žvilgsnio, aštresni nei lietuvių. „Deloitte Lietuva“ mokesčių departamento direktorė Lina Minkė pasakoja, kad didžiausias išmokas už prastovas yra numačiusi Estija.
Latvijoje darbdaviams skiriamos išmokos dydis sudaro 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius, bet negali viršyti 700 eurų per kalendorinį mėnesį ribos.
Estijoje išmoka už prastovą darbdaviams sudaro taip pat 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius, o maksimali išmokos suma yra 1 tūkst. eurų popieriuje. Be to, Estijoje yra nustatyta ir apatinė išmokų riba – išmoka negali būti mažesnė nei 584 eurai.
Estijos valdžia dar įpareigojo darbdavius mokėti ir 150 eurų atlyginimą tiems, kurie yra išsiųsti į prastovas.
Lietuvoje, jeigu darbdavys nusprendžia mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisideda ir valstybė.
Galimi du paramos variantai. Pirmas – kad valstybė dengia 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 (1,5 MMA) eurų popieriuje. Tokiu atveju darbdavio pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius, o 30 proc. darbuotojo algos jis turi sumokėti pats.
Antras – 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus popieriuje kompensuoja valstybė. Likusius 10 procentų darbuotojui turi sumokėti darbdavys, be to, jis įsipareigoja išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.
Pagal skiriamą BVP dalį lyderė – Latvija
Latvijos Vyriausybė, siekdama atgaivinti ekonomiką, išskyrė tris prioritetines kryptis, kurioms skiriamas papildomas finansavimas. Pasak latvių premjero Arturo Krišjanio Karinio, krizė ir toliau tęsis, todėl norima sukurti naujų darbo vietų tiems, kurie jų gali netekti.
„Pirmoji kryptis – šalpos programa. Mes nuolat prisitaikome prie aplinkybių ir toliau ketiname tobulėti. Kita kryptis – infrastruktūra. Jau investavome papildomus 75 milijonus eurų kelių rekonstrukcijai. Trečioji kryptis – modernizacija. Mąstome, kaip per krizę ir pakeliui iš jos galėtume restruktūrizuoti ekonomiką: kalbu apie eksportą ir į ateitį orientuotą pramonę“, – teigia Latvijos premjeras.
Net 13 procentų BVP kovai su pandemija skiriantys latviai lenkia ir lietuvius, ir estus. Pasak analitikų, taip greičiausiai yra todėl, kad latviai labiausiai nukentėjo per 2008-ųjų krizę.
Net 13 procentų BVP kovai su pandemija skiriantys latviai lenkia ir lietuvius, ir estus. Pasak analitikų, taip greičiausiai yra todėl, kad latviai labiausiai nukentėjo per 2008-ųjų krizę. Pasak Latvijos banko prezidento Martinio Kazako, finansiniai ištekliai riboti, todėl būtina ieškoti būdų, kad ekonomika ir pati galėtų judėti.
„Per krizę valstybės skola gali pasiekti 50–55 proc. BVP, bet per kokius 6–8 metus skola turi sumažėti iki maždaug 40 procentų. Svarbu ne tik išgyventi šią krizę, bet ir būti pasirengusiems kitai. Negalime iššauti visų šovinių tą pačią akimirką“, – tikina M. Kazaks.
Dar balandį Estija patvirtino papildomą 2 milijardų 600 milijonų eurų biudžetą, taigi iš viso Estija kovai su pandemija skiria 7 procentus BVP.
Ekonominės priemonės skirtos palaikyti draudimo nuo bedarbystės fondą, mokestines lengvatas – mokesčių atidėjimą, laikiną įmokų į antrąją pensijų pakopą atidėjimą, akcizų mažinimą, tiesioginių išlaidų kompensavimui už kultūrinių ir sporto renginių organizavimą bei negautą pelną. Taip pat numatyta parama savivaldybėms, statybų sektoriui, kelių tiesimui, informacinių technologijų sektoriui, švietimui ir mokslui. Estijos tyrėjai prognozuoja niūrią ateitį.
„Maždaug 80 procentų žmonių mano, kad po metų Estijos ekonominė situacija bus kur kas prastesnė. Daug kompanijų per artimiausius tris mėnesius planuoja mažinti darbuotojų skaičių. Ir patys gyventojai baiminasi, kad bedarbystė tik didės. Baiminamasi, kad per artimiausią pusmetį ateis sunkūs laikai“, – sako Estijos ekonomikos tyrimų instituto direktorė Marje Josing.
Estų ekonomistai tikina pasigendantys nuoseklesnio požiūrio į ateitį ir kaip gali tęstis krizė.
„Kaip valstybė priima tokius sprendimus? Ko trūksta Estijai šiandien, tai pagalvoti apie valstybinį gerovės fondą. Mes turime profesionalią komandą, nuolat svarstančią, kur geriausia dabar investuoti. Akivaizdu, kad valstybė galėtų ne tik suteikti pagalbą, bet ir pati investuoti rinkose“, – pastebi ekonomikos ekspertas Kristjanas Lepikas.
Lietuva geriau atrodo mokesčių išdėstymo atžvilgiu
„Deloitte Lietuva“ mokesčių departamento direktorė Lina Minkė sako, kad nors prastovų finansavimo mechanizmas geriau suveikė ir Estijoje, ir Latvijoje, bet Lietuva geriau atrodo mokesčių išdėstymo atžvilgiu. Latvija nosis kaimynėms nušluostė dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo.
„Latvija padarė pakeitimus būtent pandemijos metu. Buvo supaprastinta, pagreitinta tvarka. Nereikia teikti jokių prašymų, jeigu pateiki PVM deklaraciją, joje yra grąžintina PVM suma, tuomet nebereikia jokių papildomų priemonių. Mokesčių administratorius grąžina permoką per 30 dienų. Lietuvoje ir Estijoje nebuvo jokių pakeitimų įstatyme, bet ką matome praktikoje, Lietuva irgi pagreitino šiuos terminus ir jeigu yra pateikta deklaracija, pateiktas prašymas ir tai buvo padaryta balandžio pabaigoje, gegužę, per 2–3 dienas mokesčių mokėtojai gavo pinigus į sąskaitas. Tai išties labai greiti terminai“, – teigia L. Minkė.
Tačiau L. Minkė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje sunkiausiai įsisavinamos lėšos.
„Jeigu lygintume Baltijos valstybes, tai šioje vietoje gerąja prasme pirmauja Latvija. Ten daugiausia pinigų jau yra pasiekę verslą. Lietuvoje šie procesai stringa, na bet, kaip žinia, kiekvieną dieną ta situacija keičiasi, situacija gerėja, manau, Lietuva irgi greitai pasivys Latviją šioje srityje. Estijoje labai gerai veikia mechanizmas dėl darbo užmokesčio kompensavimo – gana efektyviai, greitai ir iš tikrųjų verslas jaučia didelę paramą šitoje srityje“, – sako ji.
Koronaviruso pandemijos pirmąją bangą Baltijos sesės atrėmė skirtingais metodais, o ar jie buvo efektyvūs – parodys laikas.
