Verslas

2020.05.17 07:00

Pandemija ir dėl jos kylanti nežinomybė išgąsdino lietuvius – beveik 50 proc. sako šiemet neatostogausiantys

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.05.17 07:00

Net 46 proc. apklaustųjų šiais metais neatostogaus, o tie, kurie atostogaus, – tai žada daryti namuose, rodo LRT.lt užsakymu atliktas tyrimas. Ekspertų nuomone, dalis žmonių neatostogaus bandydami užsidirbti prarastus pinigus dėl karantino, tačiau psichologė įspėja – poilsis būtinas psichinei ir fizinei sveikatai palaikyti. 

LRT.lt užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio pabaigoje vykusi reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad net 46 proc. šalies gyventojų šiais metais neplanuoja atostogauti, 47 proc. respondentų teigė, kad ruošiasi atostogoms, o likę 7 proc. – neatostogaus, nes šiais metais jau atostogavo.

Atostogauti šiais metais labiausiai nelinkę tie, kurių pajamos karantino metu sumažėjo – tai 63 proc. apklaustųjų. Tie, kurių pajamos per karantiną nesumažėjo, – žada atostogauti dažniau (62 proc. apklaustųjų).

Bene mažiausiai žada ilsėtis gaunantys žemiausiais pajamas. Iš tų šeimų, kurių pajamos siekia iki 700 eurų, atostogauti žada vos 19 proc. respondentų, o 76 proc. to daryti neketinta. Iš šeimų, kurių pajamos viršija 1200 eurų, – 65 proc. atostogauti žada, o 28 proc. – ne.

Dėl kelionių suvaržymo didžioji dalis respondentų teigė atostogausiantys namuose ar sodyboje – 57 proc. respondentų. Atostogas praleisti Lietuvoje prie jūros ar kituose kurortiniuose miestuose žada – 43 proc. apklaustųjų, o 31 proc. respondentų teigė vis dar planuojantys 2020 m. atostogas praleisti užsienyje.

Atostogauti namuose labiausiai yra linkę vyresnio amžiaus – 50–74 metų asmenys (61 proc. respondentų). Ilsėtis šalies paplūdimiuose arba kituose kurortiniuose miestuose daugiausiai žada 18–29 metų jaunimas (60 proc. respondentų).

Taip pat poilsį namuose daugiausiai žada pasirinkti tie, kurių pajamos siekia iki 700 eurų – 64 proc., o uždirbantys virš 1200 eurų – labiausiai linkę vykti atostogų į užsienį – 35 proc. apklaustųjų.

Bandys atsigriebti už priverstines atostogas ar prastovas

LRT.lt kalbinti ekspertai pateikia skirtingas priežastis, kodėl net 46 proc. respondentų šiais metais atostogų neplanuoja iš viso.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė pasakoja, kad dalis šalyje veikiančių įmonių planuoja dirbti trumpiau, galbūt tik 4 dienas per savaitę. „Todėl tie, kurie sako, kad šiais metais neatostogaus, tikina, kad jiems užteks savaitgalių, kurie galės trukti 3 dienas. Pasakymas, kad neatostogaus, dar nereiškia, kad žmonės niekur nevyks“, – tikina Ž. Gavelienė.

Ji taip pažymi, kad, remiantis kitu tyrimu, iš viso neatostogauti Lietuvoje žada tik 17 proc. Dalis dėl to, kad buvo prastovose, o kita dalis – dėl sumažėjusių pajamų.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad lietuvių nenorą atostogauti galėjo lemti prastovose išbūtas laikas: „Karantino metu apie 2 mėnesius nemažai savarankiškai dirbančių asmenų, samdomų darbuotojų buvo priverstinėse atostogose. Jie negalėjo dirbti, negavo pajamų arba gavo labai mažas pajamas. Natūralu, kad tie žmonės likusius metus planuoja atsigriebti ir dirbti“, – aiškina N. Mačiulis.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė taip pat priduria, kad nors skaičiai ir atrodo bauginantys, dar praėjusiais metais 40 proc. respondentų taip pat neplanavo niekur keliauti, todėl padidėjimas nėra didelis.

Renesansas šalies turizmui?

Atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis respondentų, kurie vis dėlto planuoja šiais metais ilsėtis, tai darys namuose arba vyks į šalies kurortus.

Ekonomisto N. Mačiulio teigimu, tokia tendencija gali tapti renesansu šalies turizmui, tačiau Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Ž. Gavelienė pastebi, kad suklestėti šalies turizmui trukdo karantino draudimai ir nežinia dėl ateities.

„Žmonės rinktųsi šalies kurortus, jei tokia galimybė būtų. Tačiau matome, kad dalis paslaugas teikiančių įmonių gali neatsidaryti, nes neišgyvens krizės. Jie pajamų negavo balandį, gegužę. Tai gali juos pasmerkti, todėl paslaugų pasiūla mažėja“, – pasakoja Ž. Gavelienė.

Kitas pavojus – vis dar nežinia, kada galės atsidaryti pramogų parkai šalia didžiųjų šalies SPA. Nors jau nuo gegužės 30 d. leista veikti sveikatinimo paslaugų centrams, kol kas nėra kalbama, kada bus leista atidaryti baseinus, pirtis.

„Todėl didieji šalies viešbučiai ir SPA, kol nebus panaikinti apribojimai vandeniui, atsidaryti neplanuoja. Viešbučiai uždirba daugiausiai ne iš kambario nuomos, o iš paslaugų. Jeigu negali viduje turėtų restorano, paleisti baseino ar daryti veido procedūrų, tuomet esi paralyžiuotas. Keliautojai dar nesupranta, kad dalies paslaugų jie gauti negalės (...) Jeigu reguliacijos nebus pakeistos – renesanso nepamatysime“, – įspėja Ž. Gavelienė.

Jos teigimu, dalį turistų iš Lietuvos gali nuvilioti Latvija, kurioje karantino švelninimas vyksta sparčiau.

Yra tikimybė, kad kai kurie lėks į užsienį dar šiemet

Ž. Gavelienė įsitikinusi, kad dar šiais metais lietuviai galės ilsėtis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Jau kitą savaitę bus galima skristi iki Rygos, o Latvija tariasi su Graikija, kad tiek latviai, tiek ir estai galėtų keliauti į Graikiją be privalomojo karantino. Jeigu Lietuva to nepasiūlys, tai keliausime į užsienį per Latviją ar Lenkiją“, – pastebi Ž. Gavelienė.

Jos teigimu, žmonės vis aktyviau domisi dėl galimybių keliauti į užsienį, o dalis ypač domisi, kada bus galima skristi į Sakartvelą.

„Sulaukiame labai daug skambučių. Mūsų klausia, kada bus panaikinti apribojimai ir kada bus galima vykti į Sakartvelą kadangi šalis jau nuo liepos 1 dienos atveria savo sienas“, – tikina Ž. Gavelienė.

Kelionių agentūrai vadovaujanti Ž. Gavelienė sako, kad žmonės netgi pradėjo pirkti keliones į užsienį, tačiau pasirenkamos kelionės, kur galioja lanksčios pinigų grąžinimo sąlygos. Taip daroma siekiant apsidrausti – neįvykus kelionei atgauti pinigus.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė M. Plepytė-Rainienė pasakoja, kad apie atostogas tolimesnėse užsienio šalyse kol kas galvoti nevertėtų, kadangi pagal Europos Komisijos rekomendacijas, keliauti į užsienį nerekomenduojama bent jau iki birželio 15 dienos.

Tačiau M. Plepytė-Rainienė tikina pastebinti vis didesnį domėjimąsį užsienio kelionėmis rudenį bei žiemą: „Jau galima įsigyti keliones žiemos sezonui bei 2021 metų sezonui. Šalys yra įvairios, pavyzdžiui, rudenį žmonės domisi dėl kelionių į Egiptą“, – vardija Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė.

Nors užklausų dėl kelionių labai daug, parduodamas vos vienas kitas kelialapis, todėl M. Plepytės-Rainienės pateiktais duomenimis, kelionių agentūrų apyvartos yra smukusios 93-95 proc.

Atostogos reikalingos psichinei ir fizinei sveikatai palaikyti

Vilniaus universiteto profesorė Laima Bulotaitė tikina, kad atostogos yra būtinos, nors anksčiau ir buvo galvojama, kad tai prabanga, o kai kurie netgi girdavosi, kad jau 5 metus neatostogavo.

„Tačiau ne veltui atostogos kai kuriose šalyse yra netgi privalomos. Per atostogas žmogus privalo atitrūkti nuo buities ir rutinos. Nepailsėjus sumažėja produktyvumas, didėja stresas, nerimas ir įtampa. Tai atsiliepia tiek psichinei, tiek ir fizinei sveikatai“, – atostogų trūkumo poveikį organizmui pasakoja profesorė.

Jos teigimu, norint pailsėti, nebūtina vykti į tolimiausias šalis, tačiau pakeisti aplinką – privaloma.

„Per atostogas žmogus negali likti namuose, nors daugelis žmonių sako, kad per atostogas susiremontavo butą, nuplovė langus ir panašiai. Tai tikrai nėra atostogos. Per atostogas svarbu atitrūkti nuo kasdienybės. Geriausia visiškai pakeisti aplinką, o nesant galimybių išvykti, žmogus turi planuoti veiklas už namų ribų. Reikėtų eiti į muziejus, parkus, nes kitaip – nepailsės“, – įspėja L. Bulotaitė.

Kiek laiko reikia skirti atostogoms, priklauso nuo žmogaus. L. Bulotaitė sako, kad per metus poilsiui reikia skirti mėnesį, tą numato ir Darbo kodeksas. Tačiau ar atostogauti mėnesį nepertraukiamai, ar keletą kartų po kelias savaites – priklauso nuo paties žmogaus.