Verslas

2020.05.15 05:30

Niekaip nepasimokome, tačiau gal pamokys karantinas: taupyti nelinkę gyventojai jau jaučia pasekmes

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.05.15 05:30

Daugiau nei penktadalis gyventojų prieš paskelbiant karantiną neturėjo sukaupę jokių santaupų, o prasidėjus karantinui daugiau kaip ketvirtadaliui turėtos santaupos stipriai sumenko. Tai atskleidė LRT.lt užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau tokie rezultatai nė kiek nestebina LRT.lt kalbintų ekspertų.

LRT.lt užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2020 metų balandžio pabaigoje vykusi reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad ketvirtadalis (23 proc.) Lietuvos gyventojų, kurių amžius siekia nuo 18 iki 74 metų, iki karantino paskelbimo neturėjo sukaupę jokių asmeninių santaupų.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis – 27 proc. – apklaustų gyventojų atsakė, kad po karantino paskelbimo jų turimos santaupos sumažėjo.

Keturi iš dešimties arba 39 proc. teigė, kad jų santaupos per šį laikotarpį liko tokios pat, o 7 proc. respondentų teigė, kad jų asmeninės santaupos per dabartinį karantiną padidėjo, t. y. per šį priverstinės izoliacijos periodą išlaidų jie turėjo mažiau nei pajamų. 4 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Iki karantino jokių asmeninių santaupų kiek dažniau nebuvo sukaupusios moterys, vyresni nei 30 metų amžiaus žmonės, gyvenantieji kaime. Vertinant pagal išsilavinimą, santaupų dažniau neturėjo respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu. Taip pat į šią grupę dažniau pateko uždirbantieji vidutinį atlyginimą, t. y. šeimos pajamos per mėnesį siekia nuo 701 iki 1 200 eurų į rankas.

Taip santaupų neturėję nurodė asmenys, kurie iki karantino negavo pajamų: bedarbiai, namų šeimininkės, besimokantis jaunimas. Taip pat šeimos – respondentai, kurių namų ūkį sudaro trys ir daugiau žmonių.

Apie po karantino sumažėjusias santaupas dažniau pasisakė vyrai, 18–29 metų amžiaus jaunimas, gyvenantieji kaime. Tokį atsakymą pateikę respondentai dažniau turėjo vidurinį išsilavinimą ar buvo baigę kolegiją arba technikumą. Taip pat po karantino paskelbimo dažniau sumažėjo mažiausias pajamas – iki 700 eurų – uždirbančiųjų santaupos.

Į šią kategoriją taip pat pateko bedarbiai, namų šeimininkės. Taip pat dažniau tokį atsakymą pateikė dirbantieji privačiame sektoriuje, respondentai, kuriems dėl paskelbto karantino sutriko profesinė veikla, pablogėjo finansinė padėtis.

Kaip minėta, net 39 proc. respondentų nurodė, kad jų santaupos išliko nepakitusios. Taip dažniau atsakė moterys, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – viršijančiomis 1 200 eurų.

Vertinant pagal veiklas, santaupos dažniau išliko nepakitusios vadovams, specialistams ir tarnautojams. Taip pat – dirbantiesiems valstybiniame sektoriuje.

Panašiai būtų galima apibūdinti ir tuos, kurių pajamos per karantiną padidėjo. Tai dažniau buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir uždirbantys didžiausias šeimos pajamas – daugiau kaip 1 200 eurų. Tai dažniau buvo specialistai ir tarnautojai.

Taupyti nebuvome linkę ir anksčiau

Tokie apklausos rezultatai nė kiek nestebina LRT.lt kalbintų ekspertų. Jų teigimu, ir ankstesnės apklausos rodydavo, kad maždaug penktadalis gyventojų santaupų nekaupia. Be to, santaupų pokyčiai atspindi ir darbo rinkos situaciją – prastovoje esantys ar net į Užimtumo tarnybą besikreipę gyventojau turėjo atsigręžti į savo santaupas, o nuotoliniu būdu dirbti galintys miestų gyventojai savo santaupas išsaugojo ar jas net padidino.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtina, kad ankstesnės vykdytos apklausos taip pat yra parodžiusios, kad patys gyventojai neretai pripažįsta, kad iš turimų santaupų negalėtų išgyventi nė trijų mėnesių, o kartais – ir mėnesio.

Ekonomistai ir asmeninių finansų ekspertai paprastai rekomenduoja turėti 3–6 mėnesių pajamas siekiančių santaupų, kurios būtų reikalingos, užklupus finansinius sunkumams ar netekus darbo.

„Tas skaičius yra gana didelis. Jeigu žmogus teigia, kad turi santaupų mėnesiui ar dviem, tai tos santaupos labai jautrios, nes „juoda diena“ turbūt gali tęstis ilgiau. Tai parodė ir karantinas – jau du mėnesiai karantino, o dar ne visi grįžę į darbus. Tad reikia santaupų turėti ilgesniam laikui“, – įsitikinęs T. Povilauskas.

Jo tvirtinimu, tai, kad maždaug penktadalis gyventojų neturi sukaupę santaupų, galima būtų laikyti netgi istorine tąsa, nes tokia tendencija stebima jau ne pirmus metus.

Jeigu žmogus teigia, kad turi santaupų mėnesiui ar dviem, tai tos santaupos labai jautrios, nes „juoda diena“ turbūt gali tęstis ilgiau. Tai parodė ir karantinas.

„Galbūt kai kurie ir nenori įprasti prie to, kad reikia turėtų santaupų. Žinoma, tai labai siejasi ir su pajamomis – kuo pajamos didesnės, tuo didesnė dalis žmonių turi daugiau santaupų. Tai neišvengiama, nes normalu, kad uždirbantieji didesnes pajamas gali ir daugiau atsidėti“, – sako T. Povilauskas.

Jis priduria, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės paprastai pasižymi ir didesniu finansiniu raštingumu. Tačiau tai, kad penktadalis gyventojų nepasirūpina santaupomis, teigia T. Povilauskas, rodo ir mąstymą „kaip bus – taip“.

Nerimą kelia moterų padėtis

Žvelgdama į šias tendencijas, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė taip pat tvirtina, kad maždaug penktadalis gyventojų visada nurodo neturintys santaupų. Tačiau J. Cvilikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokį atsakymą dažniau pateikia moterys.

„Iš tiesų tą rezultatą vertinu labai normaliai, nes kiekvienais metais stebime ir matome tokį rezultatą. Matėme tik didėjantį vartojimą ir ypač tarp jaunesnių žmonių visiškai tokį atsipalaidavimą ir nenorą taupyti. Tokių žmonių, kurie iš santaupų galėtų pragyventi 3–6 mėnesius ar net metus Lietuvoje yra ir buvo labai nedaug.

Kas liečia moteris, tai čia tokia atskira, sakyčiau, labai skaudi tema. Iš esmės moterys Lietuvoje ir uždirbdavo mažiau nei vyrai, ir yra labiau pažeidžiamos, nes jos eina auginti vaikų ir dažniausiai ir iškrenta iš darbo rinkos, o grįžus jų atlyginimai, kad pasivytų bendradarbių ar vyrų, užtrunka“, – tvirtina J. Cvilikienė.

Anot jos, ir Statistikos departamento duomenys rodo, kad epidemija labiau paveikė moteris nei vyrus, nes dažnai būtent moterys likdavo su vaikais, kurie per karantiną negalėjo lankyti mokyklos ar darželio, namuose.

Be to, tvirtina J. Cvilikienė, sritys, kuriose dauguma darbuotojų yra vyrai, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai, karantino nebuvo paveikti arba poveikis bent jau nebuvo toks stiprus.

„Manau vertėtų suklusti, kad, ypač, jeigu moterys vienos augina vaikus, jos apskritai jau buvo skurdo rizikos grupėje. Man atrodo, kad ši pandemija tikrai išstums į užribį moteris, kurios gyvena iš savo atlyginimo ir dar turi rūpintis vaikais“, – teigia J. Cvilikienė.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos ekonomistė Ieva Bužienė, vertindama rezultatus, taip pat teigia, kad dalis gyventojų visada nurodydavo neturintys santaupų, tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais itin svarbu susitarti, kas laikoma „santaupomis“.

„Jeigu kortelėje šiandien turime kažkokį likutį, pavyzdžiui, 100 ar 200 eurų, kai kurie to nevertina kaip santaupų. Tai tik kažkokie pinigai. O prie ko juos priskirti, jeigu jie dar nėra išleisti? Kitas aspektas – arti penktadalio apklaustųjų santaupų neturėjo. Tai vėlgi panašu į tiesą. Sakyčiau, kad tokių gali būti ir daugiau“, – sako I. Bužienė.

Ji argumentuoja, kad neretai žemesnį išsilavinimą turintys gyventojai neturi ir itin gerų finansinio raštingumo žinių, todėl tai lemia ir atitinkamą požiūrį į santaupų kaupimą. Kiti gyventojai tiesiog gyvena iš, pavyzdžiui, gaunamų artimųjų pavedimų ar pašalpų, todėl taip santaupoms neatsideda.

Dauguma linkę laukti „geresnių dienų“ taupymui

Atkreipus dėmesį, kad vis dėlto neturėję santaupų dažniau pasisakė tie respondentai, kurių šeimos pajamos yra vidutinės ir siekia iki 1200 eurų, ekspertai vėlgi mini finansinį raštingumą ir gyventojų įpročius.

Kaip sako pašnekovai, neretai žmonės būna įsitikinę, kad taupyti „nėra iš ko“, todėl net ir mažų sumų į šalį neatideda. Taip pat dauguma žmonių nesivadovauja ekspertų patarimu papildomai gautas lėšas atidėti, todėl kylant atlyginimui ar gavus, pavyzdžiui, priedą darbe, tie pinigai nukeliauja vartojimui, o ne yra atidedami.

„Jeigu seniau gaudavome 1000 eurų atlyginimą, o jis dabar padidėjo iki 1200 eurų, tą pokytį siūloma atidėti santaupoms, investavimui, ne vartojimui. Dažniausiai žmogus, laukdamas to padidėjimo, ne visada suplanuoja tą likutį skirti ar bent jau praktiškai to likučio tam neskiria.

Vis dėlto reikėtų pakomentuoti ir tai, kad, kalbant apie vidutinių pajamų grupę, šių žmonių poreikiai yra augantys. Iki karantino turėjome ir augančių statistiką. Tai galėtų suvalgyti tam tikrą santaupų ar planuojamų atidėti pinigų“, – tvirtina I. Bužienė.

Argumentą „neturiu, iš ko taupyti“ galėtų sutriuškinti Lietuvos senjorai, kurie, net ir gaudami itin mažas pajamas, yra įpratę bent dalį tų pajamų atsidėti.

J. Cvilikienė neabejoja, kad argumentą „neturiu, iš ko taupyti“ galėtų sutriuškinti Lietuvos senjorai, kurie, net ir gaudami itin mažas pajamas, yra įpratę bent dalį tų pajamų atsidėti.

„Senjorai, net gaudami labai menkas pajamas, turi nemažai pasiruošę „juodai dienai“. Tai iliustruoja, kad tai yra tiesiog įgūdžių klausimas. Iš tiesų, jeigu mes nusprendžiame, kad reikia kaupti tokį rezervą ir tai yra svarbu, o šis laikotarpis dar kartą parodė, kaip tai yra svarbu, užtenka pradėti nuo labai mažai“, – sako J. Cvilikienė.

Ji priduria – iš tiesų yra dalis žmonių, kurie taupyti galimybės tiesiog neturi, tačiau dažniau tai lemia nusiteikimas, įgūdis ir įprotis.

„Prieš šią krizę, tai iš tiesų išlaidavimas buvo gana didelis: ir Kalėdoms, ir šventėms, ir gimtadieniams, ir vestuvėms, ir kelionėms, kurios buvo vis prabangesnės, viešbučiai buvo vis geresni. Mes tikrai didinome vartojimą vietoje to, kad ekonominio pakilimo laikotarpiu galvotume apie kritimą“, – tvirtino J. Cvilikienė.

Senjorai, net gaudami labai menkas pajamas, turi nemažai pasiruošę „juodai dienai“. Tai iliustruoja, kad tai yra tiesiog įgūdžių klausimas.

Labiausiai santaupos galėjo sumažėti nukentėjusių sektorių darbuotojams

Tai, kad gyventojų santaupos per karantiną sumažėjo, ekspertų taip pat nenustebino. Jie atkreipia dėmesį, kad tokį atsakymą dažniau pateikė jauni žmonės. Taip pat turintieji vidutinį išsilavinimą ir gaunantieji žemiausias pajamas.

Kaip sako LRT.lt pašnekovai, būtent jauni žmonės dažniau dirba aptarnavimo srityje, ypač restoranų, kavinių ir viešbučių sektoriuje. Būtent šie sektoriai patenka tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo koronaviruso ir karantino.

Vis dėlto T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad neįprasta tendencija yra ta, jog apie sumažėjusias pajamas dažniau pasisakė kaimo gyventojai.

„Iš Užimtumo tarnybos duomenų, kas skelbiama apie registruotus bedarbius, esu susidaręs įspūdį, kad labiau nukentėjo miestų gyventojai. Vis tiek nuo karantino labiausiai nukentėjo tos veiklos, kurios fiziškai negalėjo vykdyti veiklos.

Apgyvendinimo paslaugos vis dėlto dažniausiai teikiamos didžiuosiuose miestuose, kurortuose. Provincijos į tai neturėtų dažniausiai patekti. Maitinimo įstaigų didžioji dalis taip pat sukoncentruota didžiuosiuose miestuose. Čia provincijos mažiau patenka. Prekyba, sakyčiau, yra dažniau apima didžiuosius miestus“, – nurodo T. Povilauskas.

Prieš šią krizę, tai iš tiesų išlaidavimas buvo gana didelis: ir Kalėdoms, ir šventėms, ir gimtadieniams, ir vestuvėms, ir kelionėms, kurios buvo vis prabangesnės, viešbučiai buvo vis geresni.

J. Cvilikienė svarsto, kad tokiam atsakymui įtakos galėjo turėti tai, jog provincijoje nėra itin daug darbo vietų, todėl neretai žmonės dėl darbo vykdavo į didesniu ar net didžiuosius Lietuvos miestus.

„Galbūt žmonės vyksta į artimiausią gamyklą, siuvyklą ar kitą darbo vietą, kur irgi buvo paskelbtos prastovos. Jeigu kalbame apie didžiuosius miestus, tai čia turime ir didesnes korporacijas, ir didesnes galimybes dirbti nuotoliniu būdu, pasinaudoti technologijomis. Regionuose matome, kad ta atskirtis yra gana didelė“, – sako J. Cvilikienė.

I. Baužienė taip pat nurodo, kad tokia tendencija, jog santaupos labiausiai sumažėjo kaimo gyventojams, galėjo lemti ir paprasčiausia apklausų specifika – neretai net ir mieste gyvenantys žmonės kaip savo gyvenamąją vietą nurodo tą, kurioje jie yra registruoti.

„Tai būtų galima pavadinti kaip ir tokia statistikos paklaida. Dažniausiai jaunimas, atvažiavę mokytis į Vilnių, vis tiek save priskiria savo pradinei gyvenamajai vietai, pavyzdžiui ten, kur gyvena tėvai. Tai kyla klausimas, ką jie nurodė apklausos metus, nes gyvenantieji Vilniuje ne visada taip nurodo. Pavyzdžiui, jie gyvena Vilniuje, bendrabutyje, turi tą darbą pa paskaitų kavinėje, bet paklausti vis tiek save priskiria tai kaimiškai vietovei“, – teigia I. Baužienė.

Gali paskatinti persikvalifikuoti

LRT.lt kalbinti ekspertai daro išvadą, kad santaupos dažniausiai nepakito ar netgi padidėjo tiems žmonėms, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, kurių sektorių karantinas taip smarkiai nepaveikė ir kurie spėjo prisitaikyti prie pasikeitusių darbo aplinkybių.

T. Povilauskas taip pat pastebi, kad kai kurie gyventojai taupyti tiesiog buvo priversti – dėl karantino neveikė nei kavinės, nei kitos pramogų ar pasilinksminimo vietos, todėl tam pinigus anksčiau išleisdavę gyventojai tiesiog neturėjo galimybės to padaryti.

„Tų žmonių santaupos natūraliai padidėjo per šiuos du karantino mėnesius. Tai toks priverstinis taupymas, kuris iš dalies palieka potencialo vartojimo augimui ateityje, kai tie žmonės sugrįš su savo pinigais ir vėl juos leis“, – sako T. Povilauskas.

J. Cvilikienė svarsto, kad tokia tendencija gali paskatinti kai kuriuos gyventojus ryžtis persikvalifikavimui arba bent jau kvalifikacijos kėlimui.

„Žmonėms, kurie vis dėlto turi žinių, gebėjimų, kompetencijų ir galimybių, pavyksta ir toliau pavyks išlaikyti savo vertę darbo rinkoje, nes jie gali greitai prisitaikyti ir dirbti įvairiais būdais. Kai kalbame apie ateities darbo rinką ir tai, ką daryti, kad išliktum toje darbo rinkoje, labai dažnai kalbame, kad būtent tas gebėjimas lanksčiai, greitai prisitaikyti yra kertinis“, – sako J. Cvilikienė.

I. Bužienė vis dėlto teigia besistebinti, kad tik 7 proc. apklaustųjų nurodė, jog jų santaupos per karantiną padidėjo. Ji svarsto, kad santaupas didinti turėjo tai, jog didelė dalis paslaugų nebuvo teikiama, o dauguma pasilinksminimo vietų neveikė, todėl pinigų tiesiog turėjo atlikti daugiau.

„Atrodytų, tas vartojimas buvo kiek apribotas – tik būtinosios prekės. Atrodo, kad net ir paslaugų jokių nebuvo keletą savaičių. Tai atrodo, kad kaip tik turėtų daugiau susitaupyti liekant namuose, valgant namuose, o ne kavinėse“, – tvirtina I. Bužienė.

Jos vertinimu, čia įtakos vėlgi galėjo turėti tai, kaip apklaustieji suvokia santaupas. Jeigu santaupomis jie laiko tik tuos pinigus, kuriuos jau turi atsidėję specialiai „juodai dienai“, arba tuos, kuriuos kokiam nors kitam tikslui reguliariai atideda kas mėnesį, jie galėjo vertinti, kad santaupos iš tiesų nepadidėjo.

Tačiau, jeigu santaupomis būtų laikomi ir tie pinigai, kurie yra banko sąskaitoje ar piniginėje, būtų galima vertinti, kad santaupos vis dėlto padidėjo.

Pataria: didinkite pajamas ir pradėkite taupyti

Paklausta, kokį patarimą duotų žmonėms, kurie anksčiau savo santaupoms didelio dėmesio neskyrė, I. Bužienė ragina ateityje didesnį dėmesį kreipti į pajamų didinimą.

„Būtų gudru patarti, ypač tam žmogui, kuris neteko pajamų. Dabar jis taupyti tikrai nepradės ir skeptiškai žiūrės į visus patarimus. Mano patarimas gal būtų labiau susijęs su pajamų generavimu – jeigu norime didinti santaupų dydį, turėtume stengtis padidinti ir pajamų lygį. Tada jau reikėtų turėti griežtą discipliną, kurią minėjau prieš tai – didėjant pajamoms, vartojimo nedidiname“, – sako I. Bužienė.

J. Cvilikienė vis dėlto pataria pasiryžti ir pradėti taupyti kad ir nedidelėmis sumomis, į atskirą banko sąskaitą atidedant kad ir po kelis eurus.

„Labai skaudu, kai tenka mokytis iš savo patirties. Manau, kad tiems, kurie gali ir turi galimybių, tiesiog reikia atidaryti papildomą sąskaitą šiandien, prie jos nepridėti jokios kortelės, nes pinigus turime apsaugoti ir nuo savęs, nes vis atsiranda svarbesnių dalykų, ir ten pervesti kad ir 1 ar 5 eurus. Tiesiog pradėti ir ugdyti šį įprotį pačiais mažiausiais žingsniais“, – teigia J. Cvilikienė.

T. Povilausko vertinimu, karantinas – puiki pamoka, kuri parodo, kodėl privalu turėtų santaupų.

„Ši krizė žmonėms buvo palankesnė, nes buvo toks priverstinis taupymas. Bet lengvėjant ribojimams, vėl atsiranda tos pagundos, vėl grįžta išlaidavimas. Ta pagrindinė žinutė – jeigu santaupų neturite, tai turėkite, pasistenkite sukaupti, ypač turint omenyje, kad viruso bangų vis dar gali būti“, – sako T. Povilauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt