Verslas

2020.05.18 13:56

Pagalbos verslui fondas: dvejojama dėl dviejų dalykų – valdymo formos ir rizikos iškreipti rinką

Finansų ministerija praneša, kad bus steigiamas Pagalbos verslui fondas, įmonėms padėsiantis pergyventi gresiantį ekonominį sunkmetį. Tačiau kyla neaiškumų dėl tokio fondo valdymo principų ir ar jis neiškreips konkurencijos.

Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, pagrindinė Pagalbos verslui fondo paskirtis – padėti vidutinėms ir didesnėms įmonėms, kurioms pandemiją atnešė nuostolius. Kaip teigia viceministrė, planuojamas fondo dydis – 1 mlrd. eurų.


„Iki šiol veikusios priemonės didžiąja dalimi buvo orientuotos tik į smulkų ir vidutinį, o šis fondas orientuotas į stambesnį verslą“, – pažymi finansų viceministrė.

Šis fondas orientuotas į stambesnį verslą.

Paklausta, kurios Lietuvos įmonės patyrė didžiausius nuostolius, viceministrė sako, kad visų įmonių, bendradarbiaujančių su užsienio tiekėjais, veikla sutriko.

„Mes nešnekame apie prekybos centrus, kur vartojimas yra padidėjęs ir apyvarta yra didelė. Mes šnekame apie gamybos įmones, kurios įvairias medžiagas ir detales gauna arba tiekia užsienio gamykloms“, – akcentuoja L. Maskaliovienė.

Idėją steigti Pagalbos verslui fondą Seimo narys Algirdas Butkevičius teigia vertinantis teigiamai.

„Šis fondas yra daugiau orientuotas į stambių įmonių likvidumo palaikymą, tų įmonių darbo vietų išsaugojimą, kurios yra nukentėję nuo COVID-19 viruso”, – kalba A. Butkevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad minėtos įmonės negali pasiskolinti ir gauti finansavimo iš rinkos.

„Bankai vertina įmonių finansinius rodiklius, galimybes pasibaigus sunkiai ekonominei situacijai, ar įmonė dirba vidaus rinkoje, ar su užsienio rinkomis“, – aiškina A. Butkevičius.

Pasigenda aiškumo

Anot Seimo nario Virgilijaus Poderio, Pagalbos verslui fondas yra ypač reikalingas, tačiau pašnekovas teigia pasigendantis aiškumo.

„Vis dėlto būtų naudojami viešieji finansai. Kaip aš suprantu, fondo valdymas būtų patikėtas privatiems asmenims. Labai svarbu, koks investicijų valdymo mandatas bus suteiktas tiems valdytojams.

Eina kalba apie pusę milijardo ar milijardo dydžio lėšas. Jeigu fondą valdys privataus sektoriaus atstovai, ar jis bus skirtas fondo pajamoms maksimizuoti, ar teikti pagalbą įmonėms? Šioje vietoje aš nerandu atsakymo.

Tuo labiau, kad investuotojai į tą fondą, kurie taip pat dalyvaus tolimesnėse investicijose į įmones, į obligacijas, į akcijas taip pat bus privatus sektorius. Šitoje vietoje kyla kitas klausimas, ar valstybė steigia fondą įmonių gelbėjimui, ar savo investicijų maksimizavimui“, – svarsto V. Poderys.

Jeigu fondą valdys privataus sektoriaus atstovai, ar jis bus skirtas fondo pajamoms maksimizuoti, ar teikti pagalbą įmonėms?

Finansų viceministrės aiškinimu, privačių lėšų pritraukimas reikalingas ne tik tam, kad būtų padidinti investicijų kiekiai, bet ir tam, kad būtų pritraukta kuo daugiau profesionalų.

„Kadangi valstybė šiame fonde dalyvauja mažiausiai 50 proc., tai, be abejo, jos vaidmuo čia yra svarbus. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad tos įstaigos valdymas, kartu dalyvaujant ir Lietuvos bankui, yra maksimaliai depolitizuotas.

Samdomos profesionalų komandos, pritraukiamos Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko investicijos su profesionaliais ekspertais bei žiniomis. Taip pat kalbamės su Europos investicijų banku, ar jis ateitų investuoti. Viskas eigoje“, – komentuoja L. Maskaliovienė.

Viceministrės tikinimu, šioms bendrovėms keliami itin aukšti skaidrumo ir profesionalumo reikalavimai.

„Tai nėra maksimalaus pelno siekianti investicija – tai yra daugiau ekonominės grąžos investicija. Be abejo, tai neturi būti nuostolinga, dėl to mes ir padedame toms įmonėms, kad po to galėtume susigrąžinti tas lėšas ir netgi padengti šio fondo administravimo mokesčius. Mūsų, kaip valstybės pagalbos teikėjo, interesai ir privataus kapitalo atėjimas yra skirtingi“, – sako viceministrė.

Valdymo mechanizmas – neaiškus

Anot A. Butkevičiaus, nereikėtų manyti, kad tai bus tik privatus fondas, esą teisės aktuose aiškiai pažymėta, jog tai bus tiek valstybinis, tiek privatus fondas.

„Už to fondo veikla yra atsakingos netgi dvi ministerijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Finansų ministerija.

Žinoma, kalbėti apie tam tikrą mechanizmą, valdymo struktūrą ar veiklos principus šiandien dar yra neįmanoma, nes niekas dar jų tikriausiai nematė. [...] Iš pateiktų teisės aktų tokios nuomonės negalima susidaryti“, – teigia A. Butkevičius.

Finansų viceministrės teigimu, šią savaitę tikimasi pabaigti diskusijas dėl paties investavimo strategijos.

Kalbėti apie tam tikrą mechanizmą, valdymo struktūrą ar veiklos principus šiandien dar yra neįmanoma.

„Dėl rizikos pasidalijimo, pelningumo, nepelningumo, kokios įmonės, kaip valstybė ten dalyvaus, kokią grąžą planuoja gauti“, – pažymi L. Maskaliovienė.

Gali iškreipti rinką?

Vis tik V. Poderio neramina tai, ar teikiant pagalbą įmonėms nebus iškraipoma paskatų sistema ir lygios konkurencijos sąlygos.

„Tarkime, turime dvi įmones iš tos pačios industrijos. Viena įmonė tvarkėsi iš savo lėšų, kaupė rezervą, o kita iš skolinto kapitalo vystė savo verslą. Be abejo, fondas pagalbą teiks tai rizikingesnei įmonei, kuri nekaupė rezervo ir rizikos valdymo prasme veikė atsainiau.

Kyla klausimas, kaip šioje vietoje fondas investuos neiškreipdamas rinkos paskatų ir mechanizmo veikimo. Kad nesusidarytų situacija, jog valstybė teikė pagalbą tiems, kurie atsainiai žiūrėjo į rizikos valdymą geruoju ekonomikos ciklo laiku“, – atkreipia dėmesį V. Poderys.

Dėl šios priežasties, anot finansų viceministrės, Europos Sąjungos mastu kuriamas valstybės pagalbos reglamentavimas.

Kyla klausimas, kaip šioje vietoje fondas investuos neiškreipdamas rinkos paskatų ir mechanizmo veikimo.

„Tam, kad rinka nebūtų iškreipta, būtų aiškiai sudėliotos sąlygos, kaip valstybė gali kištis į rinkos dėsnius šioje sudėtingoje situacijoje. [...]

Gelbėjimas ir parama teikiama įmonėms, kurios susiduria su sunkumais būtent dėl COVID-19. […] Įmonės, kurios praėjusiais metais turėjo sunkumų, negali būti gelbėjamos prisidengiant COVID-19 situacija”, – paaiškina L. Maskaliovienė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.