Lietuvoje paskelbus karantiną išaugo vienkartinio plastiko pakuočių paklausa. Kai kurioms įmonėms džiaugiantis išaugusiais pardavimais, mokslininkai pažymi, kad išaugęs vienkartinių pakuočių vartojimas bus trumpalaikis. Vis dėlto nuogąstaujama, kad pandemija gali priversti Europos Sąjungą keisti prioritetus ir aplinkos tausojimą išstums bendrijos ekonomikos gelbėjimas.
Griežtėjant maisto saugai – daugėja ir pakuočių
Lietuvoje paskelbus karantiną išaugo vienkartinio plastiko pakuočių paklausa. Įmonės „RETAL Industries“ Europos regiono Teisės skyriaus direktorius Povilas Likša sako, kad per karantiną įmonė pagamino daugiau plėvelės.
„Stebime didesnę plėvelės paklausą, naudojamą apsauginių kaukių gamyboje. Tai nauja šio produkto panaudojimo niša. Taip pat plėvelei, kuri naudojama maistui pakuoti. Didesnė paklausa yra ir PET ruošiniams, skirtiems didesnės talpos buteliams gaminti“, – sakė P. Likša.
Anot jo, per karantiną verslas stebėjo augančią paklausą pakuotam maistui – tai P. Likša sieja su padidėjusiais reikalavimais maisto saugai ir poreikiu jį ilgiau išlaikyti šviežią, nes per pandemiją žmonės linkę apsipirkti rečiau.
Kai kurių prekių paklausa augo dar iki karantino.
„Pačioje krizės pradžioje augo daugelio mūsų produktų paklausa, daugiausia dėl to, kad maisto ir gėrimų gamintojai siekė užsipirkti, pasigaminti atsargai į sandėlį. Tuo tarpu įsibėgėjus balandžiui pamatėme, kad kai kuriose šalyse užsakymų mažėja. Pirmiausiai tai atsitiko Pietų Europoje. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad krenta vartotojų perkamoji galia mažėja turistų, mažėja vartojimas“, – sakė P. Likša.
Kiekvienam kepiniui – po pakuotę
Per karantiną daugiau pakuočių matyti ir Lietuvos prekybos centruose. Anksčiau nepakuotos prekės, kaip kepiniai ar riešutai, dabar parduodami pakuotėse.
„Iškart pradėjome komunikuoti, kad žmonės eidami apsipirkti į parduotuvę kuo mažiau liestų prekes. Visas sveriamas prekes: bandeles, duoną, riešutus supakavome į pakuotes, kad būtų kuo mažesnis kontaktas su paviršiais, nes tai yra didžiausia rizika ir baimė, kurią girdime iš klientų“, – sakė „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Daugiau atliekų – daugiau atsakomybės
Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Tumaševičiūtė sako, kad išaugęs vienkartinių pakuočių vartojimas yra trumpalaikis. Ji pabrėžia, kad šiuo metu, kai pakuočių pagaminama daugiau, gamintojai ir importuotojai privalo apmokėti jų surinkimą.
„Europos Sąjungoje galioja išplėstinė gamintojo atsakomybė, tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai privalo apmokėti tokių atliekų surinkimą. 28 proc. mišrių atliekų kiekio sudaro pakuočių atliekos, jos nepatenka į pačią perdirbimo sistemą, nes turi pirmiau jas rūšiuoti, o gyventojas jau yra sumokėjęs už jų rūšiavimą. Taip išeina, kad už tuos 28 proc., kurie patenka į bendrą srautą, gyventojas moka antrą kartą“, – sakė R.Tumaševičiūtė.
Europos ekonomikai gelbėti – trilijonai
Iki koranaviruso pandemijos Europoje pradžios, vienas iš Europos Sąjungos prioritetų buvo Žaliasis kursas. Jį pernai paskelbusi naujoji Europos Komisija užsibrėžė tikslą iki 2050 metų Europą paversti klimatui neutraliu žemynu. Numatyta skirti 1 trilijoną eurų taršai ir vartojimui mažinti, skatinti žiedinę ekonomiką, investuoti į aplinką tausojančias technologijas. Gruodį Europos komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen Žaliąjį kursą pavadino „Europos žmogaus nusileidimo Mėnulyje akimirka“. Tačiau prasidėjus koronaviruso krizei Europa priversta gelbėti ne tik klimatą, bet ir bendrijos ekonomiką.
„Jeigu šiandien sudėsime visus nacionalinius stimulo paketus ir Europos Sąjungos instrumentus, mes turime labai įspūdinga 3,3 trilijonų eurų sumą. Kaip U. Von Der Leyen sakė Europos Parlamente - tai yra didžiausia ekonominio stimulo programa pasaulyje“, – Vyriausybėje kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Pandemija iš Europos prioritetų sąrašo stumia ekologijos klausimus
Europos Sąjungos ekonomika pirmą šių metų ketvirtį susitraukė 3,5 proc., euro zonos 3,8 proc. „Eurostat“ duomenimis, tai rekordinis vieno ketvirčio nuosmukis. Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Žaliojo kurso ateičiai daug įtakos darys pandemijos Europoje trukmė, vartotojų elgsena po jos. Anot politologo, tikėtina, kad Europos Sąjunga pirmiausiai gelbės ekonomiką, tik paskui klimatą.
„Bent jau kurį laiką prioritetas bus skiriamos ekonomikos atsigavimui, verslo atsigavimui, galbūt tie verslai, tos įmonės, kurios sugebės rasti technologinius sprendimus, kaip suderinti augimą su žaliaisiais sprendimais, gali ilgalaikėje perspektyvojei, bet tai labai smarkiai priklauso nuo technologinės pažangos“, – sakė R. Vilpišauskas.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pabrėžia, kad Žaliojo kurso biudžetas yra priklausomas ne tik nuo Europos sąjungos lėšų, bet ir nacionalinių biudžetų bei verslo investicijų.
„Jeigu mes matome, kad po Covid-19 verslas labai smarkiai nukentėjo, jo galimybės investuoti į atsinaujinančias žaliąsias technologijas gali būti ribotos, tai gali turėti įtakos ir biudžetui“, – sakė V. Sinkevičius. Anot eurokomisaro, ekonominiu sunkmečiu surinkus mažiau lėšų, atsigriebti būtų galima vėliau - Žaliąjį kursą įgyvendinti numatyta iki 2050 m..
