Verslas

2020.05.13 16:57

Lietuvos vežėjai negali susimokėti už važiavimą Rusijos keliais: bankai dėl sankcijų stabdo pavedimus

atnaujinta 19.21
Lukas Blekaitis, ELTA 2020.05.13 16:57

Kai kuriems šalies vežėjams bandant atsiskaityti už važiavimą Rusijos automobilių keliais rusiškoje „Platon“ sistemoje Lietuvos bankai stabdo pavedimus dėl pritaikytų tarptautinių sankcijų. Dėl to dalis vežėjų negali susimokėti už važiavimą Rusijos keliais.

Bendrovės „Refta“ vadovas Arūnas Grigaliūnas, patekęs į šią situaciją, Eltai teigė, kad bankas jiems pranešė, jog mokėjimai už naudojimąsi Rusijos keliais nebus vykdomi.

„Nustebino SEB bankas. Prieš mėnesį prašė pateikti dokumentus, kam čia pavedimai daromi, tai pateikėme visus dokumentus, kad čia kelių mokestis, sutartį dėl mūsų aptarnavimo, o dabar mėnuo praėjo ir oficialiai įteikė raštą, kad mokesčiai nebus praleidžiami“, – teigė A. Grigaliūnas.

Anot jo, įmonės vairuotojai kol kas važinėja Rusijoje už anksčiau į kelių mokesčio sistemą pervestomis lėšomis.

„Kol dar depozitą turime padėję, dar jie (vilkikai – ELTA) važiuoja, bet dabar konsultuojamės su visais, nes 25 metus važiuojame į Rusiją. Čia valstybinį kelių mokestį reikia sumokėti, tai nesuprantu, kas dedasi. Jie (bankas – ELTA) pareiškė, kad ne (nevykdys pavedimų – ELTA). Dabar konsultuojamės, ieškome, kaip toliau spręsti šią problemą. Kol kas nežinomybėje“, – Eltai teigė bendrovės vadovas.

„Verslo negalime sustabdyti, reikia ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, kol kas atsakymo neturime“, – pridūrė jis.

Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius teigė, kad kol kas dar žinoma nedaug įmonių, kurios pateko į tokią situaciją, tačiau tokių gali greitai būti ir daugiau.

„Kol kas įmonių nedaug, bet yra signalas, oficialūs atsakymai, kad tų pavedimų nevykdys, tai mums kelia nerimą. Tai yra jau realus faktas, bet kažkokių sprendimų iki šiol nėra buvę. Į asociaciją net ir ne visada mūsų vežėjai kreipiasi, ieško kitokių būdų susitvarkyti ir be asociacijos pagalbos, bet šiandien turime įrodymų, kad jau yra tokie sprendimai. Gavome iš konkrečių bankų atsakymus, kad jie tokių pervedimų nevykdys“, – Eltai sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.

Jis teigė numanąs, kad mokėjimai stabdomi dėl Rusijos oligarcho Igorio Rotenbergo, turinčio akcijų bendrovėje „RT-Invest Transport System“, kuri operuoja Rusijos kelių mokesčio sistemą. Pastarasis rusų milijardierius žinomas kaip artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas.

„Jeigu mums rašoma, kad tai yra banko vidaus politikos dalis, kad tai susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo reikalavimais, tai aš suprantu, kad tai susieta su kažkokiomis sankcijomis. Galiu numanyti, kad taip yra dėl to, jog tos įmonės vienas akcininkų yra oligarchas Igoris Rotenbergas.

Esminis dalykas, kad tai yra valstybinė sistema, Rusijos Federacijoje ji buvo įvesta 2015 metais. (...) Ji laimėjo konkursą ir jie pasirašė sutartį su Vyriausybe, jie tiesiog administruoja sistemą. Tai faktiškai perduodame ne kažkokiam Rotenbergui ar bendrovei pinigus, o Rusijos valstybei kaip mokestį už kelius, nes tą kelių mokestį ir tarifą yra nustačiusi Rusijos Federacijos Vyriausybė“, – kalbėjo M. Atroškevičius.

Lietuvos vežėjai savo vilkikus šioje sistemoje registruoja nuo 2015 metų lapkričio 15 dienos, kai ji buvo įvesta. Didžiausia bėda, anot „Linavos“ atstovo, kad už kelius nesumokėję vilkikai bus baudžiami.

„Rusijoje kreditan niekas neleis važinėti, kol tu nepervesi tų pinigų. Jei turi skaitytuvus, tai nuskaičiuoja už kiekviena kilometrą ir po to iš tavo bendros sąskaitos nurašo. Įsivaizduokite, jeigu važiuoji ir pasibaigia depozitas. Jeigu nepapildai, pereina į minusą, automatiškai tave traktuoja kaip važiuojantį už neapmokėtus kelius. Visos transporto priemonės, kurios paklius ir bus nufotografuotos, papuola į pažeidėjų sąrašą. Tai yra problema“, – Eltai sakė M. Atroškevičius.

„Linavos“ atstovo žiniomis, su panašiomis problemomis nėra susidūrę nei kaimynai lenkai ar latviai.

„Transporto sektoriui ir taip yra sunku. (...) Kodėl nuolat sugebame lygioje vietoje užlipti ant grėblio ir pasidaryti patys sau problemą. Nėra mums lengvas periodas, kodėl lygioje vietoje sugebame susirasti tą grėblį?“ – nuogąstavo jis.

Eltai susisiekus su SEB banku, šis teigė, jog pavedimai nėra vykdomi dėl taikomų tarptautinių sankcijų.

„Bankas, vykdydamas veiklą, laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo reikalavimų. Todėl tam tikrais atvejais turi teisę stabdyti operacijas ir atsisakyti vykdyti mokėjimus į tam tikrų įmonių sąskaitas, jei nustato sąsajas su įmonėmis ar asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas pagal vidinę politiką ir rizikos toleranciją laikosi tiek ES, tiek JAV taikomų sankcijų“, – teigiama banko komentare.

Asociacija „Linava“ dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į Lietuvos banką, Užsienio reikalų bei Susisiekimo ministerijas.

„Lietuvos bankas“ patvirtino asociacijos kreipimąsi gavę.

„Lietuvos bankas „Linavos” raštą dėl problemos su atsiskaitymais už Rusijos kelius gavo šį rytą (trečiadienį – ELTA). Suprantame klausimo svarbą vežėjams, operatyviai vertiname problemos esmę ir priežastis, kiek tai yra Lietuvos banko kompetencijos ribose“, – Eltai teigiama Lietuvos centrinio banko komentare.

Užsienio reikalų ministerija Eltą informavo, kad Lietuva įgyvendina ES nustatytas ribojamąsias priemones – tarptautines sankcijas. Šios ribojamosios priemonės gali būti taikomos konkretiems įvairių šalių, taip pat ir Rusijos, juridiniams ir fiziniams asmenims.

„Pažymėtina, kad ribojamosios priemonės taikomos ir su sankcionuotais asmenimis susijusiems, jų kontroliuojamiems subjektams ar įstaigoms, jei nustatytos pakankamos jų tarpusavio sąsajos. Šias sąsajas turi vertinti patys juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą.

Atkreiptinas dėmesys ir į JAV taikomas sankcijas. Jų laikytis Lietuvai nėra privaloma, tačiau su sankcionuotais asmenimis dirbantys užsienio valstybių asmenys ar įmonės gali susilaukti vadinamųjų antrinių JAV sankcijų.

Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto plėtra į užsienio rinkas yra vienas iš pagrindinių URM prioritetų. Tačiau siekiant apriboti galimas neigiamas pasekmes verslui, URM rekomenduoja nuolat vertinti su sandoriais susijusias rizikas, kurių subjektais yra bet kokiuose ribojamų priemonių sąrašuose esantys fiziniai ar juridiniai asmenys“, – teigiama atsakyme Eltai.