Verslas

2020.05.13 10:35

Blogiausio scenarijaus išvengsime: nors BVP smuks, Baltijos šalys nebus tarp labiausiai nukentėjusių

atnaujinta 11.05

„Swedbank“ ekonomistai sumažino pasaulio ir Lietuvos BVP augimo prognozes, tačiau mano, kad blogiausio scenarijaus pavyks išvengti. Kaip nurodo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Baltijos šalys šį kartą nebus tarp labiausiai nukentėjusių.

„Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc. iki minus 6,5 procento, tačiau tai turėtų būti mažiausias nuosmukis tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas N. Mačiulis.

Estijos ekonomikos smukimo prognozė padidinta nuo minus 5 proc. iki minus 7 proc., Latvijos – nuo minus 5,8 proc. iki minus 7,5 procento.

Jo teigimu, Baltijos šalių ekonomikos neišsiskirs iš euro zonos valstybių. Anot jo, tam yra bent keturios svarios priežastys.

Pirmiausia, atkreipia dėmesį N. Mačiulis, Baltijos šalyse virusas neišplito taip smarkiai, kaip Vakarų Europoje. Tai lėmė ir geresnius verslo bei gyventojų lūkesčius.

Taip pat Baltijos šalys pasižymi stabilia finansų sistema, o ekonomika – stabili ir neperkaitusi. Be to, Baltijos šalių ekonomikos struktūra palankesnė, o eksporto rinkos – mažiau pažeistos.

N. Mačiulis sutinka, kad kai kuriose srityse vis dėlto matomas ir krizės poveikis. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) rinkoje skelbimai rodo tam tikrus kainų pokyčius, tačiau šuolis nėra didelis.

„Neturime perkaitusios NT rinkos, (...) tai reiškia, kad nėra prielaidų didelei NT kainų korekcijai. Atidžiai stebime, kas vyksta į NT“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, būsto pardavimo ir nuomos kainos sureagavo Vilniuje. Pavzdžiui, Vilniaus Senamiestyje nuomos kaina sumažėjo dešimtadaliu, likusioje miesto dalyje – 5 proc. Kituose miestuose, anot ekonomisto, kainos taip smarkiai nereaguoja.

N. Mačiulio vertinimu, vidutinė butų kaina turėtų sumažėti maždaug dešimtadaliu.

Taip pat šioje situacijoje Lietuvos ekonomikai teigiamos įtakos turi tai, kad Baltijos šalys, vertinant turizmo sektorių, buvo ne tokios populiarios, t. y. Baltijos šalių ekonomika nebuvo paremta atvykstamuoju turizmu.

„Galiausiai, mažesnė priklausomybė nuo atvykstamojo turizmo bei eksporto struktūra taip pat leidžia tikėtis mažesnio smūgio“, − teigia ekonomistas.

Be to, negalėdami išvykti iš Lietuvos, sako N. Mačiulis, gyventojai paskatins vietinį turizmą.

Dar vienas geras ženklas – atsiskaitymai kortelėmis auga

„Swedbank“ ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad stebimas atsiskaitymo kortelėmis atsigavimas, o tai rodo ir vartojimo atsigaivmą.

„Šiuo metu atsiskaitymai yra 5 proc. mažesni nei šių metų sausio mėnesį. (...) Tai yra tikrai greitas ir mums net šiek tiek netikėtas atsigavimas. Čia yra viena svarbi išlyga ir niuansas, kad atsiskaitymas grynaisiais sumažėjęs“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Jo teigimu, tam įtakos gali turėti tai, kad gyventojai vengia grynųjų pinigų, nerimaudami dėl galimybės užsikrėsti virusu. Tačiau, sako N. Mačiulis, tai taip pat gali rodyti ir besikeičiančius įpročius – per karantiną gyventojai įprato dažniau naudotis banko kortelėmis ir prie grynųjų tiesiog nebegrįžta.

„Žiūrint į atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, kaip atrodo gyventojų išlaidos įvairiose vietose, atsiskaitymas prekybos centruose, kasdienės buitinės prekės visiškai nesusvyravo“, – tvirtina N. Mačiulis.

Restoranai vis dėlto atsigauna tik pamažu, nes kol kas jie aptarnauti klientus gali tik lauko kavinėse arba parduodami maistą išsinešti. Atnaujinant visą restoranų ir kavinių veiklą, teigia N. Mačiulis, tikėtinas šio sektoriaus atsigavimas.

„Swedbank“ duomenimis, panašios tendencijos matomos ir Latvijoje bei Estijoje.

Nedarbo lygis jau galėjo pasiekti piką

„Swedbank“ ekonomistai mano, kad nedarbo lygis jau yra arti piko, tačiau įspėja, kad be papildomų priemonių bedarbių gretos gali dar labiau išaugti.

„Didžioji naujų bedarbių dalis atėjo iš turizmo, apgyvendinimo, maitinimo bei prekybos sektorių. Čia blogiausia jau turbūt praeityje ir matoma stabilizacija, tačiau užimtumo augimo tikėtis kol kas anksti. Be to, iki metų galo su iššūkiais susidurs ir daugelis eksportuojančių pramonės įmonių, todėl galima ir nauja darbą prarandančių asmenų banga“, − pranešime cituojamas N. Mačiulis.

Jo tvirtinimu, dabar itin svarbiu taps šių žmonių įtraukimas į darbo rinką. N. Mačiulio vertinimu, tam reikalingos specialios priemonės.

„Didžioji naujų bedarbių dalis atėjo iš turizmo, apgyvendinimo, maitinimo bei prekybos sektorių. Čia blogiausia jau turbūt praeityje ir matoma stabilizacija, tačiau užimtumo augimo tikėtis kol kas anksti. Be to, iki metų galo su iššūkiais susidurs ir daugelis eksportuojančių pramonės įmonių, todėl galima ir nauja darbą prarandančių asmenų banga“, − teigia N. Mačiulis.

Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet turėtų trauktis beveik dešimtadaliu, bet neatmetama ir blogesnio scenarijaus galimybė. Nors šių metų biudžeto deficitas turėtų siekti apie 7,5 proc. BVP, „Swedbank“ ekonomistai to nedramatizuoja, ir mano, kad tai yra siekiamybė.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, be anticiklinės fiskalinės politikos – didesnių valdžios sektoriaus išlaidų ir mažesnių mokesčių – ekonomikos nuosmukis ir nedarbo lygis būtų gerokai didesni. Skolinantis už artimas nuliui palūkanas, skolos aptarnavimo išlaidos galvos skausmo ateityje nesukels.

„Visgi šiuo metu reikia galvoti ne tik apie mokestines bei kitas priemones, leidžiančias užkirsti kelią tolimesniam nedarbo didėjimui, bet jau ir apie tai, kaip mes galime paskatinti vidaus ir užsienio investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą“, − sako N. Mačiulis.