Premjeras Saulius Skvernelis Seime pristatė 2019 m. Vyriausybės ataskaitą. Saulius Skvernelis pabrėžė, kad nors negalėjo numatyti koronaviruso pandemijos, galima sakyti, kad Vyriausybė buvo pasirengusi iššūkiams, nes sukaupė finansų rezervą – apie 1,4 mlrd. eurų. Koronaviruso keliamų sunkumų suvaldymas ir ekonomikos gyvybingumo išlaikymas, premjero žodžiais, – pagrindinis Vyriausybės 2020 m. veiklos prioritetas.
S. Skvernelis pažadėjo, kad šiemet sveikatos apsaugos sistemai stiprinti, ugdymo procesui užtikrinti, darbo vietoms, gyventojų pajamoms bei verslo likvidumui išsaugoti ir ekonomikai skatinti bus skirta iki 10 proc. šalies BVP.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie tai kalba Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės doc. Marius Dubnikovas.
– Pinigai, apie kuriuos kalba premjeras, – dideli, užmojai – taip pat. Bėda, kad, labai greitai pranešusi apie ekonomikos skatinimo planus ir sumas, Vyriausybė jau antrą mėnesį kritikuojama dėl to plano įgyvendinimo – net 4 proc. nėra išmokėta verslui. Tai iš to, kaip 3,5 metų veikė ši Vyriausybė ir kaip veikia netikėto ekstremalumo – pandemijos sukelto karantino – sąlygomis, kokia būtų jūsų prognozė Lietuvos ekonomikai?
E. Leontjeva: Prognozė yra tokia, kad Vyriausybei reikia išmokti veikti taip pat greitai, kaip veikia žmonės privačiame sektoriuje, kur reikia priimti sprendimą ir tuoj pat jį įgyvendinti. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad Vyriausybės pajėgos bus per silpnos asmeniškai aptarnauti 80 tūkst. Lietuvos įmonių, kad reikia automatinių, paprastų ir skaidrių sprendimų. Bet nebuvo eita tuo keliu, ir matome, kad dabar iš visos skirtos paramos realiai įmonės gavo 3,6 proc. paramos.
Manau, problemos yra dar gilesnės, nes reikėjo skirti ne paramą, bet kompensuoti žmonėms, kurie buvo surakinti prastovoje, kurie neturėjo teisės veikti, naudoti savo darbo rankų, savo nuosavybės. Jeigu kalbėtume apie kompensavimą žmonėms, tai Vyriausybės programoje skaitytume apie žmonių orumą ir teisingumą, o ne apie tokius dalykus, kaip perkamosios galios stiprinimas, likvidumo didinimas ir panašūs dalykai.
– Premjeras įsitikinęs, kad sukauptas rezervas leido Lietuvai pasirengti krizei geriausiai nei kada nors per paskutinius 3 dešimtmečius. Šito premjero teiginio galima neginčyti?
M. Dubnikovas: Šį rezervą sunešė darbo liaudis, darbo vietos bei geras ekonominis klimatas, kuris tvyrojo paskutinius 3 metus. Bet jeigu skolinamės papildomai 5 milijardus, tai akivaizdu, kad to rezervo tikrai nepakako – jis bus su malonumu išleistas ir reikės pasiskolinti dar papildomai.
– Vyriausybės ataskaitoje COVID-19 suvaldymo prioritete yra 5 punktai. Vienas jų – ekonomikos skatinimas ir verslo likvidumo išsaugojimas: didins skiriamo finansavimo intensyvumą, lengvins veiklos sąlygas verslui, kuriam sunku laiku sumokėti mokesčius, peržiūrės sankcijų netaikymo sąlygas. Nežinau, ką savo programoje yra įrašiusi Jungtinės Karalystės vyriausybė, bet girdžiu, kaip verslininkai dalijosi įspūdžiais, kaip nedidelės įmonės vadovas nerašė jokių prašymų ir neteikė jokių verslo planų, bet sąskaitoje rado 25 tūkst. svarų – be jokių sąlygų. Šveicarijoje verslininkas, vieną dieną parašęs paramos paraišką, kitą dieną sąskaitoje randa pinigus. Lietuvos premjeras sako, kad taip dalyti pinigus – neatsakinga. Tikrai?
E. Leontjeva: Tikrai matome, kad Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos vyriausybės atliko savo funkciją. Mūsų Vyriausybė savo funkcijos neatliko, ir tas nepasitikėjimas darbo žmogumi ir verslininku pakišo koją. Kodėl sustojo „Invegos“ priemonės? Nes įmonėms tuo metu reikėjo ne kreditų, jos dabar negali įrodyti, kad bus pajėgios juos grąžinti.
Įmonėms reikėjo vienkartinės injekcijos, ar vadintume tai kompensacija, ar kokiu nors kitu žodžiu. Tokiu atveju tos lėšos galėjo staigiai pasiekti įmones arba galima buvo išduoti vekselius, jeigu Vyriausybė nebuvo pasiruošusi su konkrečiomis lėšomis. Įpainioti pusė Lietuvos ekonomikos į pažymų rašymus ir įvairių sąlygų, kurių neįmanoma įvykdyti, įvykdymą – tikrai buvo neišmintinga kaip Vyriausybei.
– Dar vienas dalykas. Kai kažkokių sąlygų neįgyvendini, tai, užuot sulaukęs patarimo, tiesiog gauni atmetimą, ir niekas nesako, ką padaryti, kad gautum. Man regis, ir čia buvo dar viena problema, tiesa?
E. Leontjeva: Taip. Mokesčių mokėtojai tikrai prisiminė, kad kai jiems ateina laikas mokėti mokesčius, tai jiems apie tai primenama ir paaiškinama. Šiuo atveju, kai reikėjo teikti tuos prašymus, įmonės tikrai negavo nei paaiškinimų, nei pagalbos, kaip reikia padaryti, kad lėšos realiai pasiektų. Tikrai galima pasakyti, kad Vyriausybėje nebuvo suvokta laiko vertė, nes, praradus laiką, dabar galime užpildyti įmones trigubai didesnėmis sumomis, bet kai kurioms jau per vėlai.
– Dar vienas punktas Vyriausybės ataskaitoje kalba apie darbo vietų ir pajamų išsaugojimą. Teigiama, kad Vyriausybė įgyvendins kryptingas ir nuoseklias priemones, padedančias atsakingiems darbdaviams išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti solidariai besielgiantiems valstybės paramą. Suprantu, kad ne visi gali tikėtis valstybės paramos – tas „atsakingas ir solidarus“ neužprogramuoja interpretacijų?
M. Dubnikovas: Pakišo koją mentalitetas. Ši krizė bandoma suvaldyti 2009 m. tiesomis, kai neturėjome pinigų, reikėjo sutaupyti kiekvieną litą. Šiandien situacija yra išskirtinė, nes pinigų dar turime, yra ribota galimybė pasiskolinti. Šiuo atveju biurokratijos mentalitetas yra toks, kad demonstruojamas nepasitikėjimas verslu, savarankiškai dirbančiais žmonėmis ir bandoma filtruoti.
Reikia suprasti, kad esame karo stadijoje ir šovinius reikia dalyti visiems, kas gali juos panaudoti, o paskui išsiaiškinti, ar kas nors galbūt buvo nevertas jų, ar netinkamai naudojosi, ir taip toliau. Bet problema ta, kad pirmą kėlinį prakišame visiškai be galimybės atsitiesti. Kai reikėjo automatiškai dalyti šovinius arba paramą įmonėms ir darbo vietoms išsaugoti, tai ta dalis buvo praleista. Jei ne visas, tai bent dalis namo jau sudegė, ir dabar reikės kalbėti apie namo atstatymą.
Bet su tokiu mentalitetu ir sukaustyta baime, nepabijočiau to žodžio, nes iš tikrųjų dabar biurokratus kausto baimė, kad jiems reikės kažkokiu būdu išdalyti arba paskolinti lengvatinėmis sąlygomis kone 5 milijardus. Jie iki šiol to niekada nedarė ir nepasitiki tais, kurie gaus. Čia turime problemą: judame per lėtai, ir gali būti, kad net aplinkinės šalys – Latvija, Estija ir Lenkija, jau nekalbant apie Didžiąją Britaniją arba Šveicariją – nurūks į priekį ir išsaugos darbo vietas. O mes po šios krizės turėsime atstatinėti namą ir kurti prarastas darbo vietas.
– Tai buvo paskutinė šios Vyriausybės ataskaita. Baigdama savo darbą, Vyriausybė gavo labai didelį uždavinį – koronaviruso suvaldymą. Yra parengta koronaviruso valdymo strategija, kurią numatoma įgyvendinti per 2 metus. Ar šita valdančioji dauguma gali tikėtis paramos būtent dėl Vyriausybės darbo, nes apklausos rodo, kad Vyriausybės ir premjero reitingai tik gerėja?
E. Leontjeva: Sulauksime rinkimų ir pamatysime. Be abejo, tas baimės sindromas, kuris buvo įvarytas Lietuvos žmonėms, tas tarsi visiškas priklausomumas nuo ministro ir premjero, kurie vieninteliai šalyje veikia atsakingai ir priima sprendimus už visus, žmonių pastatymas į laukiančių ir prašančių gretas tikrai nebuvo sveikas. Kol kas reitingai kyla, bet nežinia, ar ilgainiui žmonės norės likti prašytojais, ar supras, kad reikia atsitiesti, drąsiai kurti, veikti. Tas darbo vietas reikia kurti naujas – jau kas dabar prarasta, tai prarasta, bet reikia žvelgti į ateitį. Turbūt reikia visiškai kitokių valstybės lyderių ir vadovų, kad būtume pajėgūs pramonę perkelti iš Kinijos ir Indijos, apie ką vis dažniau yra kalbama. Kad tai taptų realybe, reikia ir atitinkamos lyderystės.
M. Dubnikovas: Manau, vyksta lenktynės su laiku. Supraskime, kad per 3 metus ekonomika padidėjo 12 proc., ir tuo Vyriausybė labai giriasi, bet yra labai lengva judėti ant augančios ekonomikos nugaros. Iki metų pabaigos galime visus tuos 12 proc. prarasti, o gal netgi įsikąsti į žemę ir turėti neigiamą skaičių. Tad ši Vyriausybė lenktyniauja su laiku, stengiasi išlaikyti savo įtaką per karantiną, per įvairias pašalpas, kad žmonės iki rinkimų nesugebėtų suprasti, kokio lygio klaida buvo padaryta neremiant darbo vietų. Kol kas jiems sekasi, klausimas, ar seksis iki spalio mėnesio, – tai parodys laikas ir artimiausi keli mėnesiai.
