Verslas

2020.05.14 13:25

Buvote prastovoje, o vasarą norėsite išeiti atostogų: kaip bus apskaičiuota jūsų atostoginių suma

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.05.14 13:25

Atostoginiai neturėtų mažėti nei dėl prastovos, nei dėl nedarbingumo ar nemokamų atostogų. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali kilti keblumų, kaip tiksliai atostoginius apskaičiuoti, jeigu darbuotojui buvo paskelbta dalinė prastova, o atostoginiai apskaičiuojami pagal jo vidutinį dienos darbo užmokestį.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės Daivos Čibirienės teigimu, Darbo kodeksas pasako, kad į vidutinį darbo užmokestį nėra įtraukiamas darbo užmokestis, kuris yra paskaičiuotas ne už dirbtą laiką. Todėl atostoginių neturėtų sumažinti už pilnas prastovas sumokėtas mažesnis atlyginimas.

Lygiai taip pat įtakos atostoginiams neturėtų daryti ir buvimas neapmokamose atostogose ar nedarbingumas.

Tačiau D. Čibirienė pažymi, kad problema gali kilti tada, kai darbuotojas buvo dalinėje prastovoje, t. y. vietoje įprastų 8 valandų per dieną dirbo, pavyzdžiui, 4 valandas.

„Tokiu atveju Darbo kodeksas kaip ir sako, kad nereikia vertinti dalinės prastovos darbo užmokesčio, bet dirbtas dienas reikės suskaičiuoti pilnai be jų sumažinimo. Todėl išeis taip, kad vidutinis darbo užmokestis už dalinių prastovų periodą bus gerokai mažesnis ir dėl to darbuotojui atostoginiai bus gerokai mažesni nei įprasta. Darbdavys gali savo nuožiūra nuspręsti padidinti darbuotojo atostoginius.

Galimi ginčai, kad darbuotojai, kurie buvo dalinėse prastovose, gavo mažesnius atostoginius nei tie, kurie buvo visos darbo dienos prastovose. Teismų praktikos nėra, todėl labai laukiame skubaus Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išaiškinimo , – sako D. Čibirienė.

VDI LRT.lt pateiktame atsakyme nurodo, kad tai, kaip bus skaičiuojami darbuotojų, buvusių dalinėje prastovoje, atostoginiai, priklausys nuo to, kokia prastova darbuotojams buvo paskelbta.

„Jei darbuotojas buvo dalinėje prastovoje, skaičiuosis tik faktiškai dirbtas laikas, – patikina VDI atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė. – Priklausomai nuo to, ar dalinė prastova buvo trumpinta darbo dienomis ar valandomis, atitinkamai skaičiuojamas ir vidutinis darbo užmokestis – dienos ar valandos.“

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas, kai skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai per tą laikotarpį dirbtų dienų skaičiaus.

Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas, kai skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus, įskaitant viršvalandžius.

VDI taip pat patvirtina – jeigu per vertinamus tris mėnesius iki atostogų darbuotojas buvo prastovoje, vertinamas laikotarpis atitinkamai sutrumpėja.

Vis dėlto, kaip pastebi D. Čibirienė, keblumų gali kilti dėl įmonėse nustatytos atostoginių skaičiavimo tvarkos. Kaip paaiškina pašnekovė, paprastai visos įmonės privalo būti patvirtinusios šią tvarką. Joje turėtų būti numatyta, ar atostoginiai apskaičiuojami pagal vidutinį dieninį, ar valandinį darbo užmokestį.

Paprastai, jeigu darbuotojas dirba ne pagal valandinį, o pagal fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį, atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį dieninį darbo užmokestį. Taigi valandinio skaičiavimo tvarka tiesiog nenumato.

VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius LRT.lt teigia, kad Darbo kodeksas leidžia taikyti tiek valandinį, tiek dieninį skaičiavimą, todėl įmonės tiesiog turėtų vertinti, koks skaičiavimo būdas yra tikslesnis ir patogesnis.

„Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėse yra numatyta, kad mes skaičiuojame faktinį darbo laiką, t. y. tai, kas faktiškai buvo dirbta ir kas faktiškai buvo uždirbta, t. y. atlyginimas. Mes neįtraukiame to laiko, kuriuo darbuotojas buvo dalinėje prastovoje“, – paaiškina Š. Orlavičius.

Jo teigimu, jeigu darbuotojui buvo trumpinamos darbo valandos, derėtų skaičiuoti vidutinė valandinį atlyginimą. Jeigu buvo trumpinamos darbo dienos per savaitę – vidutinį dieninį darbo užmokestį.

„Nepaisant to, kad galbūt visada buvo skaičiuojamas dienos vidutinis užmokestis, niekas nedraudžia skaičiuoti vidutinio valandinio darbo užmokesčio, nes taip tiesiog būtų tiksliau ir patogiau apskaičiuoti. Tiesiog reikia imti konkrečius atvejus ir žiūrėti, kokį metodą pritaikyti“, – sako Š. Orlavičius.

Jo tvirtinimu, jeigu bendrovės taisyklės griežtai numato tik vieną skaičiavimo būdą, derėtų taisykles keisti, nes tai palengvins tiek skaičiavimą, tiek užtikrins sąžiningesnį rezultatą.

„Įmonė galėtų pasitvirtinti, pakeisti savo taisykles, kad tam tikru atveju, pavyzdžiui, kai yra dalinė prastova, skaičiuojamas ne dienos, o valandos vidutinis darbo užmokestis. Tiesiog tai, ko gero, būtų patogiau“, – sako Š. Orlavičius.

Jo vertinimu, tokia pati praktika turėtų būti taikoma ir tada, kai darbuotojui nebuvo paskelbta dalinė prastova, bet dėl karantino abipusiu sutarimu, pavyzdžiui, viena valanda buvo sutrumpintas jo darbo laikas.

Š. Orlavičius LRT.lt patikslino, kad vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkoje yra numatyta, kad „Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“.

Norint paskaičiuoti, kiek atostoginių žmogus gaus, privalu įvertinti dirbtą laiką.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas atostogauti norėtų gegužę, apskaičiavimui būtų naudojamas vasarį, kovą ir balandį faktiškai išdirbtas laikas.

Jeigu darbuotojas dirbo tik darbo dienomis, vasarį jis dirbo 20 darbo dienų. Jeigu kovo 16-ąją jam buvo paskelbta prastova ir iki balandžio pabaigos jis nedirbo, kovą dirbtų dienų skaičius sieks 10, o balandį – 0.

Tokiu atveju, skaičiuojant atostoginius, bus vertinamos vasarį ir kovą dirbtos dienos, kurių iš viso būtų 30.

Per atitinkamą laikotarpį gautą darbo užmokestį padalinus iš dirbtų dienų skaičiaus, būtų gautas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis.

Įsivaizduokite, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis už apskaičiuojamą laikotarpį siekia 40 eurų. Jeigu darbuotojas nori atostogauti dvi savaites, arba 10 darbo dienų, jo atostoginiai siektų 400 eurų.

Jeigu darbuotojas yra dalinėje prastovoje arba jo darbas apmokamas pagal valandinę darbo laiko apskaitą, reiktų suskaičiuoti, kiek valandų per pastaruosius tris mėnesius iki atostogų jis dirbo.

Už tą laikotarpį gautą atlygį padalinus iš dirbtų valandų būtų sužinomas vienos valandos įkainis.