Verslas

2020.05.11 17:15

Žemės ūkio rūmai: parama vėluoja

Birutė Mačienė, ELTA2020.05.11 17:15

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) raginimdama neignoruoti žemdirbių savivaldos organizacijų nuomonių ir skubiai bei iš esmės patobulinti paramos projektą.

Tai, anot ŽŪR kaimo plėtros ir informacijos skyriaus vedėjos Sonatos Kisielienės, akcentuota nuotoliniame Tarybos posėdyje, kuriame aptartas labai vėluojantis ir ūkininkų prieštaringai vertinamas paramos šalies žemės ūkiui dėl koronaviruso karantino patiriamų nuostolių projektas. Diskusijos vyko ir dėl ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną bei prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo keitimo įstatymo projekto, bei dėl miško vežėjų daromos žalos vietinės reikšmės vidaus (miško) keliams, gabenant medieną.

Posėdžiui vadovavęs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, prieš aptariant Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) prieš savaitę pristatytą ŽŪM parengtą Valstybės pagalbos ūkininkams ir maisto pramonei siejant su Covid-19 pasekmėmis projektą, apgailestavo, kad ministerija ir šį kartą nesilaikė susitarimo tokio pobūdžio projektus pirmiausia derinti su socialiniais partneriais.

„Deja, ŽŪM labai vėluoja. Štai Latvijos projektui Europos Komisija jau pritarė, o mes projektą dar tik aptariame. Nors mes ministrą raginome nedelsti jau pirmosiomis karantino savaitėmis“, - priminė A. Svitojus.

Minėtame projekte išskirtos 5 sritys: tikslinės paramos pieno gamintojams (numatyta skirti 18,47 mln. EUR), pieno perdirbimo pramonei, galvijų augintojams (11,51 mln. EUR), jautienos perdirbimo pramonei bei paukštienos ir kiaušinių pramonei. Perdirbėjams paramos suma kol kas nenurodoma – projekte pateikiama tik formulė, pagal kurią ji bus skaičiuojama. Dr. A. Svitojus pasigedo platesnės ir išsamesnės informacijos apie projekto rengimo tvarką bei argumentų, kodėl ŽŪM išskyrė, žinoma, svarbius, tačiau tik kelis sektorius. Kas jau kas, bet ši ministerija privalo žinoti ir rūpintis ne tik visais žemės ūkio sektoriais, bet ir verslu kaime.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė, kad paramos projektas turėtų būti papildytas, praplėstas: „Su ministru tariamės ir dar tarsimės. Dalis paramos – iš nacionalinių lėšų, todėl būtų galima ir savarankiškiau elgtis. Jeigu delsime, tai gali nutikti ir taip, kad žemės ūkiui pinigų neliks“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis sakė, kad iš ŽŪM parengto projekto galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė susideda tik iš penkių sektorių. Ir argumentai yra silpni, kodėl kiti sektoriai neįvardinti. „Pavyzdžiui, dėl karantino aplinkybių gėlių augintojų padėtis yra labai prasta, bet jie tylūs žmonės, o ŽŪM tylinčiųjų interesų negina, – girdi tik garsiai rėkiančius“.

Ir dar S. Daniulis stebėjosi, kodėl ministerijos vadovai „neperkando pieno perdirbėjų gudravimų. nors sunku patikėti, kad jų nesuprato. „Remti reikia ne perdirbėjus, bet pieno gamintojų kooperatyvus. Kad jie sugebėtų tiek sustabdyti pieno tiekimą, jog perdirbėjai pagaliau suprastų, kad be pieno jų valdomos gamyklos yra tik metalo krūva. Dabar perdirbėjams numatyta skirti parama niekaip nepasieks tikslo stiprinti žemės ūkį“, – dėstė nuomonę S. Daniulis.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas irgi priminė, jog kaimynų latvių numatyta pagalbos schema žemdirbiams apima gerokai daugiau žemės ūkio sektorių, ir jie jau artimiausiomis dienomis projektą pradės įgyvendinti, nes jis jau suderintas su Europos Komisija. „Lietuva pateikti šiai komisijai savo paramos projektą dar tik ruošiasi. Siūlau projektą nedelsiant taisyti – paramos principai turi būti vienodi visoms žemės ūkio sritims. Esmė – patiria ar nepatiria nuostolių“, – kalbėjo A. Baravykas.

Kitas Rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad ŽŪM parengtas projektas apskritai yra ydingas jauniesiems ūkininkams. Kadangi numatyta vertinti ūkininkavimo „istoriją“, bet jaunieji ūkininkai jos dar neturi, tad jie vien dėl šios priežasties negaus paramos. Apskritai ŽŪM turi matyti visus žemės ūkio sektorius, net pačius smulkiausius, nekalbant apie šį kartą užmirštus daržininkus bei sodininkus. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pritarė pasiūlymams išplėsti paramos schemą: „Visi sektoriai turi būti vertinami pagal vienodas taisykles, niekam negali būti teikiamos išimtys“.

„Galvijų kainos krito ne tik vidaus rinkoje, bet ir eksportuojant, o šis niuansas kažkodėl neįvertinamas, – parama bus skiriama tik už parduodamus perdirbėjams. O kodėl ignoruojami ūkininkai, kurie patys imasi perdirbimo?“, – atkreipė dėmesį Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis priminė, kad nedienos kaina dėl šios krizės krito 40-60 proc., ir dar kaip niekada anksčiau vėluojama atsiskaityti. „Kitas niuansas – iš Baltarusijos plūsta medienos importas. Ar nereikia politinių sprendimų? Be to, ateina laikas smogti miškų kenkėjams, – ne tik naudoti chemikalus, bet kenkėjų užpultus medžius kuo skubiau kirsti. Bet Seimas uždraudė sanitarinius kirtimus saugomose teritorijose. Ir todėl šalis patirs daug nuostolių.“

„Į keblią padėtį pateko smulkūs ūkiai, iki karantino produkciją tiekę mokykloms ir vaikų darželiams. Jie neturi kitų pirkėjų. Daržovių augintojai saugomą produkciją už simbolinę kainą jau parduoda biofabrikams. Šiek tiek išaugusi prekyba stambiuosiuose prekybos tinkluose praradimų nekompensavo. Reikia Žemės ūkio ministerijos sprendimo, nes produkcija genda“, – patikino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Optimistiškiau nusiteikusi Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sakė, kad prekyba pastaruoju metu šiek tiek atsigauna, tačiau, palyginti su 2019-aisiais siekia tik apie 40 proc.: „Didžiausia problema – esam maitinami tik pažadais, o apyvartinių lėšų labai trūksta“.

Pasak ŽŪR pranešimo, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša kolegas ragino neperlenkti lazdos: „Suprantu, visi patiriame nuostolių, tačiau visų nuostolių niekas nekompensuos, supraskime, kad valstybė nespausdina pinigų – kiekvienas valstybės skirtas euras yra mūsų visų euras. Mes, žvėrelių augintojai, su krize rinkoje gyvename jau nuo 2014-ųjų, tačiau subsidijų neprašome. Norime tik tiek – suteikite galimybę pasiskolinti“.