Verslas

2020.05.09 08:58

Baltijos šalių vadovai siūlo dėl kovos su koronavirusu didinti daugiametį ES biudžetą

BNS2020.05.09 08:58

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu bei Juriu Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovus, siūlydami ES Atsigavimo fondo formavimo principus bei būtinas korekcijas Daugiametėje finansinėje programoje, nukreiptas efektyviai kovoti su koronaviruso padariniais Europoje.

Baltijos šalių lyderių vertinimu, šiandieninėje situacijoje neišvengiamai reikalingas didesnis ES biudžetas.

„Beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto, nei buvo svarstoma vasario mėnesį, greitesnių ir lankstesnių formavimo bei panaudojimo procesų. Ypač svarbu, kad numatant biudžeto eilutes būtų atsižvelgta į socialinės ir regioninės atskirties mažinimą, kurį dar labiau paskatino pandemijos plitimas. Mūsų manymu, priimant teisingus sprendimus, pasibaigus krizei socialinė atskirtis galėtų būti net mažesnė nei prieš ją“, – pranešime teigia G. Nausėda.

Kreipimasis adresuotas Europos Vadovų Tarybos Prezidentui Charlesui Micheliui ir Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen, šeštadienį pranešė Lietuvos Prezidentūra.

Baltijos šalių lyderiai savo kreipimesi pabrėžia, kad ES Atsigavimo fondo turinys ir Daugiametės finansinės programos nuostatos reikalauja peržiūrėjimo ir turi atliepti pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės mastą, užtikrinti prioritetinių politikos krypčių deramą savalaikį finansavimą.

Laiške siūloma, kad ES Atsigavimo fondas galėtų būti Daugiametės finansinės programos dalis, nukreipta į strateginį investavimą – paskolas ir išmokas.

Siūloma fondo lėšų panaudojimo principus formuluoti tikslingiems sektoriams, motyvuojančius siekti rezultatų, kontroliuoti efektyvumą bei finansavimą panaudoti per numatytą laiką.

Atkreipiamas dėmesys, kad Atsigavimo fondo turinys turėtų būti ne tik Daugiametės finansinės programos, bet ir ES teisinės bazės dalis.

Baltijos šalių lyderiai siūlo ES lygiu suvienyti politinius veiksmus, apimančius finansavimą, reformų įgyvendinimą, tarptautinius sprendimus. Jų teigimu, ypač svarbu užtikrinti tarptautinių energetikos projektų, transporto koridorių, bendros skaitmeninės erdvės projektų vykdymą.

Kreipimesi kviečiama apsvarstyti finansavimo didinimą Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos kryptims bei lankstų lėšų perskirstymą, atliepiant nacionalinius poreikius.

„Kovojant su koronaviruso plitimo ekonominiais ir socialiniais padariniais, šių krypčių finansavimo reikšmė biudžete išauga, nes garantuoja injekcijas į nuosmukio ištiktus sektorius, taip pat užtikrina, kad žalioji programa, skaitmeninis proveržis netaptų antraeiliais prioritetais“, – pabrėžia Lietuvos prezidentas.

Šalies vadovas pridūrė, kad naujasis ES biudžetas turėtų ne tik atliepti krizės mastą, bet ir pademonstruoti išmoktas pamokas – biudžete dera užtikrinti adekvačias nenumatytų situacijų valdymo išlaidų eilutes.