Verslas

2020.05.08 15:17

Šimonytė sukritikavo Vyriausybės darbą: kuriama neskaidri maitinimo iš rankos strategija

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.05.08 15:17

Anot Seimo narės Ingridos Šimonytės, dabartinė krizė kilo sąmoningai sustabdžius šalies ekonomiką, todėl valstybė turi moralinę atsakomybę gelbėti verslus. Vis dėlto kai kurie Vyriausybės sprendimai, anot I. Šimonytės, neveikia ir yra neskaidrūs. 

Buvusi finansų ministrė teigia iš Vyriausybės pasigendanti skaidrumo. Anot jos, kai Vyriausybei reikėjo reaguoti greitai, Seimas suteikė teisę skolintis, tačiau dabar Vyriausybė su Seimu nesitaria, kaip ir kam skirstyti lėšas.

„Vyriausybė kuria iš rankos maitinimo strategiją, kuri yra neskaidri. Tam duosiu, o tam neduosiu. Kokiais kriterijais duosiu, pažiūrėsiu po to. Galima čia prisiminti ir infrastruktūrinius projektus, apie kuriuos dabar savivaldybėse kalbama. Taip, investicijos į infrastruktūrą yra būdas palaikyti ekonomiką krizės sąlygomis, tačiau yra klausimas, kokią infrastruktūrą, kaip atrenkami projektai, kas duoda didžiausią naudą ir panašiai“, – penktadienį Seimo opozicijos organizuotoje nuotolinėje spaudos konferencijoje „Ko reikia, kad ekonomikos skatinimas suveiktų“ Vyriausybės darbą kritikuoja Seimo narė.

I. Šimonytės teigimu, ši krizė yra kitokia. Anksčiau krizės kildavo dėl valstybės vykdomos neatsakingos finansinės politikos, o dabartinė krizė kilo dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, todėl valstybė turi prisiimti moralinę atsakomybę ir gelbėti.

„Šita krizė nėra tokia, kokia būdavo iki šiol. Anksčiau jos kildavo dėl tam tikrų ekonominių disbalansų ir valstybės moralinis indėlis toms krizėms pasireiškė tuo, kad prieš tai valstybės nevykdė apdairios finansinės politikos. Šiuo atveju dėl Vyriausybės priimtų sprendimų buvo apribota daugelio verslų veikla. Todėl dabar turime moralinį įsipareigojimą, kad dėl valstybės sprendimų yra patiriama žala ir reikia dabar tartis sąžiningai, kaip tą žalą pasidalinti“, – pažymi I. Šimonytė.

Buvusi finansų ministrė taip pat pastebi spragų Vyriausybės komunikacijoje. Anot jos, per daug dėmesio Vyriausybė skyrė savireklamai vietoje to, kad kalbėtų apie praktinį sprendimų įgyvendinimą.

„Labai daug dėmesio buvo skirta viešiesiems ryšiams, milijardų mėtymuisi. Ten penki milijardai, ten penki. Atrodė, kad tų milijardų yra pridėta, ir atrodo, kad juos reikia pradėti dalinti. Tačiau mažiau dėmesio buvo skiriama praktiniams dalykams, kaip tie pinigai turėtų pasiekti ekonomiką“, sako I. Šimonytė.

Ji taip pat pažymi, kad opozicija yra kritikuojama, jog neva nepateikia jokių siūlymų ekonomikai gelbėti, tačiau, anot I. Šimonytės, tai nėra tiesa.

„Noriu priminti, kad taisyklė „Tango šokamas dviese“ galioja ir šiuo atveju. Ne vienas buvo pasiūlymas priemonių, kurias Vyriausybė taiko, kurios buvo pateiktos opozicijos, tačiau jos buvo didingai atmestos. Tačiau po kelių savaičių tos pačios priemonės buvo pasiūlytos Vyriausybės. Nežinau, ar gyvenimas parodė, kad mes esame teisūs, ar niekaip negalima pritarti pasiūlymams, kurie ateina iš opozicijos?“ – retoriškai klausia I. Šimonytė.

LRT.lt pakomentuoti I. Šimonytės teiginius kreipėsi į premjero Sauliaus Skvernelio patarėją viešiesiams ryšiams Tomą Beržinską, tačiau atsakymo dar nesulaukė.

Negavęs paramos verslas problemas spręs savais būdais

Pramonininkų viceprezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad iš pradžių Vyriausybės pasakymai nuramino verslą ir buvo tikėtasi greitos paramos, tačiau priemonių įgyvendinimas užtruko.

„Pradinė fazė įtikino ir nuramino verslą. Mes labai sėkmingai ir gerai priėmėme Vyriausybės programą. Vieni pirmųjų Europoje pradėjome kalbėti apie pinigų skyrimą, todėl reakcija buvo gera, buvome ramesni. Tačiau priemonių įgyvendinimas užtruko“, – aiškina V. Janulevičius.

Vyriausybės pasirinktos priemonės, anot Pramonininkų viceprezidento, yra tinkamos, tačiau jos vėluoja, o, praėjus daugiau nei 1,5 mėnesio nuo karantino paskelbimo, smulkusis ir vidutinis verslas gavo tik dalį žadėtos paramos.

V. Janulevičiaus teigimu, Vyriausybės atstovai įsiklauso į verslininkų prašymus, tačiau priemonių įgyvendinimas yra užstrigęs.

„Grynųjų pinigų negauna nei įmonės, ir, kas mane stebina, be garantijų, bankai irgi dar negavo jokių grynųjų“, – pažymi V. Janulevičius bei priduria, kad negavę paramos verslai pradeda finansines problemas spręsti savais būdais – atleisdami žmones, mažindami kitus kaštus.

3 pasiūlymai valstybei

Pandemijos ekonomikos grupės narys, ekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad skelbiant ekonomikos gelbėjimo planą buvo padaryta klaida – suformuoti per dideli lūkesčiai.

„Ką mes padarėme, tai nukopijavome Vokietijos planą, tačiau vykdėme jį blogiau nei Ispanija. Todėl čia ir atsiranda atotrūkis tarp to, kas buvo pažadėta, ir kas buvo išmokėta“, – teigia ekonomistas P. Kunčinas.

Jo teigimu, šiuo metu yra išmokėta 99,2 mln. eurų, o verslai turėjo lūkestį, kad bus išmokėta 2,5 mlrd. eurų.

P. Kunčino nuomone, pagalba vėluoja dėl to, kad šalyje yra didelis nepasitikėjimas verslu. „Sistema tokia, kad pinigus reikia dalinti labai atsargiai. Antras dalykas, buvo pasirinktas netinkamas kanalas. Labai didelę sumą pinigų buvo bandoma paleisti per labai mažą skirstymo kanalą – „INVEGĄ“. Ji tam nebuvo pritaikyta“, – sako P. Kunčinas.

Vis dėlto P. Kunčinas teigia, kad laiko dar yra. Nors ir buvo vėluojama pasiskolinti, tai buvo padaryta ir pigiai. Todėl dabar reikia pamiršti likvidumo pirmąją bangą ir pereiti prie skatinimo stadijos.

„Čia yra trys kryptys – gelbėkime tuos sektorius, kurie yra gyvybingi ir gali toliau generuoti augimą. Tai yra eksporto pramonė ir į eksportą orientuotos paslaugos. Gera naujiena yra, kad mūsų strateginės prekybos partnerės jau švelnina karantiną, todėl tai yra proga“, – teigia P. Kunčinas.

Antroji kryptis – momentinis skatinimas. Reikia padėti vidiniam vartojimui ir tą daro visos ES valstybės. Trečia – valstybė turi iš dalies pakeisti privatų sektorių. „Jis yra per silpnas savo jėgomis išsikrapštyti iš šitos krizės, todėl reikia greitinti egzistuojančius projektus. (...) Reikia supaprastinti tvarką dėl viešųjų pirkimų, duoti daugiau laisvių savivaldybėms spręsti savo reikalus. Taip, čia turi būti radikalus skaidrumas. Jei jo nebus, biurokratija stabdys išmokėjimus“, – priemones, kurių privalo imtis valstybė, vardija ekonomistas.

Liberalai siūlo PVM būtiniausioms maisto prekėms mažinti iki 5 proc.

Penktadienį Seimo opozicijos organizuotoje nuotolinėje spaudos konferencijoje „Ko reikia, kad ekonomikos skatinimas suveiktų“ Liberalų sąjūdis bei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) taip pat pristatė ir ekonomikos gelbėjimo planus, kurie vėliau bus pristatyti Vyriausybei.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen pristatydama pasiūlymus teigė, kad visų pirma norima nuo 20 iki 15 proc. mažinti gyventojų pajamų mokestį ir šią lengvatą taikyti iki 2021 m.

„Tai pareikalautų 400 mln. eurų per metus, tačiau ji yra būtina, kad paliktume didesnes pajams dirbantiems ir finansiškai aktyviems žmonėms. Pasibaigus lengvatiniams laikotarpiui, tai yra iki 2021 m. pabaigos, siūlome mažinti darbo santykiams taikoma GPM – 1,25 proc. punkto artimiausius keturi metus ir ilgainiui pasiekti tuos pačius 15 proc. Logika tokia, kad trumpuoju laikotarpiu siūlome padidinti dirbančių žmonių pajamas, o ilgainiui grįžti prie to paties dydžio, kuris būti patrauklus mūsų regiono šalims “, – siūlo liberalų lyderė.

Antrasis siūlymas – sumažinti PVM būtiniausioms maisto prekėms iki 5 proc. Ši priemonė, anot parlamentarės, būtų reali pakalba tiems, kurie neteko pajamų bei būtų paskata įprasti pirkėjams apsipirkti Lietuvoje.

Trečiasis siūlymas – mokėti 500 eurų subsidiją tiems, kurie neteko darbo, tačiau ėmėsi individualios veiklos ar įsteigė bendrovę. Parama būtų mokama šešis mėnesius įregistravus veiklą ir būtų negražinama, jei asmuo per 6 mėnesius gautų bent 3 tūkst. eurų pajamų.

„Vietoje to, kad masiškai barstytume paramos sumas pasirinktoms grupėms, siūlome mokėti tikslinę išmoką tiems, kurie buvo pastumti į šoną ir nori grįžti į aktyvų gyvenimą“, – spaudos konferencijoje siūlymus vardija V. Čmilytė–Nielsen.

Taip pat siūloma peržiūrėti 2014–2020 metų ES paramos skirtas lėšas ir jų dalį skirti įmonių skaitmenizavimui bei pritaikymui darbui nuotoliniu būdu.

Konservatoriai siūlo kompensuoti ūkines sąnaudas

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys tai pat pateikė 9 priemones, kurias TS–LKD siūlo ekonomikai gelbėti trumpuoju laikotarpiu.

Pirmoji priemonių grupė būtų – apyvartinių lėšų atkūrimas. Šiai priemonei būtų skirta 900 mln. eurų.

Pirmajai priemonių grupei pateikiami keturi siūlymai. Pirmasis – supaprastinti paskolų išdavimą įmonėms per VMI. Pažymima, kad paskolos įmonėms turėtų būti išduodamos vos per tris dienas.

Antrasis – pasinaudoti ekonomisto bei Lietuvos banko primininko pavaduotojo Raimundo Kuodžio pasiūlytu plataus masto supaprastintu įmonių tarpusavio skolų užskaitymo mechanizmu.

Trečiasis – sukurti rekapitalizavimo fondą. Fonde esantys pinigai paskolos forma būtų skiriami šalies įmonėms užtikrinant jų likvidumą. Šiai priemonei, anot D. Kreivio, Europos Centrinis bankas yra paskyręs 50 mlrd. eurų, o Lietuvai tenkanti dalis siekia apie 3 mlrd. eurų.

Ketvirtasis – siūloma įmonėms išduoti paskolas, siekiančias iki 10 proc. jų metinių apyvartų su 0 proc. palūkanomis.

Antroji priemonių grupė – pastovių sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Šiai sričiai siūloma skirti 1,6 mlrd. eurų.

Pirmasis siūlymas šioje grupėje – kompensuoti darbo užmokesčio dalį. Kompensacija būtų pervedama darbuotojui tiesiogiai, o valstybė kompensuotų 85 proc. darbo užmokesčio.

Antrasis – įstatyminis nuomos, paskolų grąžinimo, lizingo mokėjimų atidėjimas. Trečiasis – ūkinių sąnaudų (elektra, šildymas, apsauga ir kt.) kompensavimas nuo COVID–19 nukentėjusioms įmonėms.

Tai pat pateikiami ir du papildomi pasiūlymai. Suteikti iki 300 mln. eurų pagalbą eksportuojančioms įmonėms bei skirti 1 mln. eurų ekonominių kompetencijų centro steigimui, kuris būtų atsakingas už ekonominių duomenų pateikimą kiekvieną dieną.

Konservatorė Jurgita Šiugždinienė, vadovaujanti TS–LKD Strateginei grupei ir partijos programos rengimui, tai pat pristatė ir ilgojo laikotarpio ekonomikos gaivinimo planą.

Jame siūlomos keturios kryptys: papildomos investicijos į gamybos atnaujinimą, pažangių ekonomikos sektorių vystymas, gamybos susigrąžinimas į ES bei dešimties augimo centrų programa.