Verslas

2020.05.07 11:01

Pokarantininis paramos planas patvirtintas: grįžusiems iš prastovų – daugiau pinigų, ieškantiems darbo – 200 eurų išmokos pusę metų

atnaujinta 12.13

Šešis mėnesius po karantino verslui bus mokamos subsidijos, o darbo ieškantiems gyventojams – 200 eurų darbo paieškos išmokos. Tokiems ir kitiems Užimtumo įstatymo pakeitimams ketvirtadienį pritarė Seimas.

Už projektą pasisakė 125, susilaikė 2, prieštaravusiųjų nebuvo.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį apsvarstė teikiamą projektą, įvertino ir atsižvelgė į teisės departamento pataisas, pataisė ir papildė patį projektą. Komitetas pritarė projektui bendru sutarimu.

Prieš balsavimą pasisakiusiųjų prieš projektą nebuvo. Prieš įstatymą pasisakyti užsiregistravęs liberalas Kęstutis Glaveckas atkreipė dėmesį, kad dėl krizės pasiskolintus pinigus teks grąžinti, tačiau taip pat tvirtino, kad pats pasiūlymas yra reikalingas.

„Įstatymas labai reikalingas, bet bijau, kad jis – ne pagrindinis veiksnys, kuris gali mus pastatyti į kelią“, – teigė K. Glaveckas.

Konservatorius Mykolas Majauskas taip pat teigė, kad įstatymas reikalingas. „Mes iš esmės skatiname darbdavius po karantino neatleisti darbuotojų ir išlaikyti darbo vietas. Man atrodo, kad tai yra labai svarbus dalykas“, – sakė M. Majauskas.

Jo vertinimu, darbo vietos kurs pridėtinę vertę ir mokės mokesčius. „Man atrodo, kad tai yra tikrai svarbus ir, sakyčiau, net sisteminis sprendimas tokiomis sąlygomis“, – tvirtino parlamentaras.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė taip pat pasisakė už pakeitimus ir atkreipė dėmesį, kad ypač skatinamos turėtų būti tvarios, žaliąjį Europos kursą palaikančios bendrovės.

Konservatorė Gintarė Skaistė taip pat palaikė pakeitimus, tačiau pridūrė pritarianti K. Glaveckui, kad tai nebus pagrindinis instrumentas ir, tvirtino G. Skaistė, prie jo teks sugrįžti, „kamšant skyles“.

Majauskas: Konstitucija įpareigoja peržiūrėti biudžetą

Konservatorius Mykolas Majauskas diskusijos metu atkreipė dėmesį, kad, tvirtinant išmokų mokėjimo tvarką ir skiriant naujas išmokas, svarbu iš naujo peržvelgti valstybės biudžetą. Dėl to M. Majauskas su kitais parlamentarais teigia kreipęsis į Seimo teisės departamentą.

Kaip nurodė M. Majauskas, departamentas patvirtino, kad, norint priimti tokius pakeitimus, būtina iš naujo priimti ir valstybės biudžetą.

„Panašu, kad rinkimai aptemdė šiek tiek protą ir biudžetas pasidarė nebesvarbus. Valdantieji sakys – tai ką, jums gaila? Aišku, negaila. Bet kur sustosim? Gal ne milijardą, o du milijardus išleiskime? Gal ne du, o tris ar keturis? Negaila. Bet kodėl vaikus mokome skaičiuoti pinigus, kodėl kai ateini į parduotuvę, pasižiūri, kiek kišenėje turi pinigų?“ – kalbėjo M. Majauskas.

Jo vertinimu, priimant pakeitimus, kurie skirtų ar didintų išmokas gyventojams, būtų neatsakinga iš naujo neįvertinti biudžeto.

„Konstitucija labai aiškiai sako, 67 str. „Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis yra vykdomas.“ Teisės departamentas juodu ant balto parašė – negalime priimti išmokų, netvirtindami biudžeto įstatymo“, – akcentavo M. Majauskas.

Jis taip pat teigė svarstantis atsiimti savo siūlymus, nes jie reikalautų dar didesnių išlaidų, bet nėra žinoma, kaip tai galėtų paveikti biudžetą.

„Negalime taip nerimtai elgtis su valstybės finansais. Labai rimtai kviečiu kolegas susimąstyti“, – ragino M. Majauskas.

Viliasi, kad darbo paieškos išmoka išliks ir vėliau

„Valstietis“ Tomas Tomilinas, kalbėjęs frakcijos vardu, tvirtino, kad siūloma sistema yra „maksimaliai lanksti“.

„Džiugu, kad galime svarstyti šį priemonių paketa, nes išsipildė ta sena svajonė, kad socialinius dalykus svarstyme kartu su ekonominiais. Ilgai bandėme atskirti tuos dalykus. (...) To atskirti negalime, žmogaus gyvenimas yra integralus“, – sakė T. Tomilinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad darbdaviai turėtų justi paskatą mokėti didesnius atlyginimus. Taip pat bus skiriama didesnė parama nedidelėms įmonėms.

„Tos priemonės, priimtos kovą ir balandį, tiesiog tęsiamos, jos yra stiprinamos ir ypač jų socialinis aspektas. Taigi labai trumpai, pereinant per priemones, turime pasakyti, kad pagrindinis akcentas skiriamas darbo vietų kaštų padengimui ir pagalba verslui. Daugiau kaip 200 tūkst. žmonių gaus pusę metų trunkantį po karantino darbo vietų subsidijavimą“, – nurodė T. Tomilinas.

Seimo narys teigė ypač besidžiaugiantis pasiūlymų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Jis vylėsi, kad tokia priemonė galėtų tapti nuolatine.

„Manau, kad mes praktiškai nuo šiandien galime pradėti sutarti, kad ši išmoka būtų pastovi priemonė. Žinoma, tam reikia šio karantino praktikos, papildomų paskaičiavimų, biudžeto peržiūros. (...) bet manau, kad ši sistema pasiteisins“, – tvirtino T. Tomilinas.

Ragino didesnę paramą skirti „žalesnėms“ įmonėms

„Valstietė“ Virginija Vingrienė taip pat teigė, kad projektas suteiktų daugybę galimybių ir ypač džiaugėsi žaliojo kurso palaikymu ir tokį kursą pritaikančioms bendrovėms skiriama parama.

„Tai turėtų būti prioritetinė kryptis, įgaunanti didesnę pažangą. Europos žaliasis kursas yra naujoji Europos strategija, pažangos strategija, kuri turėjo būtent ekonominio augimo galimybes, t. y. prioritetą ir perspektyvas“, – sakė V. Vingrienė.

„Šie pažangūs tikslai ir privalo turėti didžiausią paramos galimybę, ką mes šiandien ir taikome. Tai taiko ir kitos šalys. (...) Šis žingsnis, kuris įtrauktas į Užimtumo įstatymą, kurį priimsime, būtų pirmasis. Turėtume žiūrėti ir toliau“, – tvirtino V. Vingrienė.

Jos vertinimu, tai paskatintų ir ekonomikos atsigavimą po krizės sąlygų.

Ragina supaprastinti sąlygas

Konservatorė Gintarė Skaistė taip pat teigiamai pasisakė už siūlomas pataisas, tačiau atkreipė dėmesį, kad dėl kai kurių aspektų reikėtų diskutuoti.

Pirmiausia ji akcentavo tai, kad įstatyme numatoma sąlyga, kiek laiko žmogus iki karantino turėjo vykdyti savarankišką veiklą, kad paramą gautų ir po karantino.

„Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą iki karantino organizavome paprastai, negalvodami, kad „tuoj ateis krizė ir veikla bus nutraukta“. Todėl bet kuris žmogus, pradėdamas individualią veiklą iki karantino, kad ir mėnesį iki karantino, planavo tą veiklą tęsti. (...) Man nesuprantama, kodėl žiūrima ne taip jautriai“, – sakė G. Skaistė

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas išmokas savarankiškai dirbantiesiems mokėti ir du mėnesius po karantino jau anksčiau buvo pateiktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovių, tačiau tada tiek Seime, tiek komitete pasiūlymas buvo atmestas.

„Dabar jį registravo valdančiųjų atstovai. Suprantu, kad situacija keičiasi, galbūt jums dabar atrodo kitaip, bet galbūt bent iš politinio korektiškumo buvo galima pasiūlyti pasirašyti šį pasiūlymą drauge, nes jo inciatyva tikrai yra ne jūsų pusėje“, – kalbėjo G. Skaistė

Ji taip pat tvirtino, kad projekte palikti apribojimai, norint gauti subsidiją verslui, kurie ne tik apsunkina įstatymo vykdymą, bet ir netgi gali raginti nemokėti mokesčių.

Kalbant apie subsidijas nukentėjusiems verslams, išties kyla klausimų, kodėl paliekami tam tikri apribojimai, kurie apsunkina įstatymo įgyvendinimą.

„Klausimas, kodėl subsidija rišama prie vieno minimalaus atlyginimo. Natūralu, kad verslai, kurie mokėjo didesnius mokesčius, didesnius atlyginimus, jie supras, kad to daryti neapsimoka, nes, kai ateis krizė, valstybė padės tik tiems, kurie moka minimalų atlyginimą“, – sakė G. Skaistė.

Ji taip pat pasigedo argumentų, kodėl subsidijos bus mokamos už pusę darbuotojų, išskirtinio požiūrio į tuos sektorius, kurie negali ir negalės vykdyti veiklos dėl Vyriausybės įvestų apribojimų.

Siūlo didesnį dėmesį kreipti į darbančiuosius

Socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad iš paketo Užimtumo įstatymo pakeitimas yra pats svarbiausias.

„Tai yra galimybę išsaugoti darbo vietas, mokėti mokesčius, mokėti įmokas. (...) Manau, kad ties šiuo įstatymu reikia susikoncentruoti, nes taip daro kitos šalys, norinčios išsaugoti dirbančiuosius ir kitas darbo vietas. Gerai, kad tas pasiūlymas atsirado.

Blogai yra tai, kad mes tiesiog važiuodami greitai taisome formuluotes, skaičius keičiame dukart per dieną. Pats šis įstatymas jau yra trečias per paskutinį mėnesį, kurį tobuliname. Bet manau, kad taip ir reikėjo daryti“, – kalbėjo A. Sysas.

Jis ragino kreipti didesnį dėmesį darbingo amžiaus žmonių grupę, kuri, anot A. Syso, gali dar labiau papildyti skurstančiųjų gretas.

„Ministerija pati tvirtina, kad skurdas labiausiai palies darbingo amžiaus asmenis. (...) Visos tendencijos rodo, kad ne pensijas gaunantys, o būtent dirbantys labiausiai praras pajamas ir jie padidins skurdą patiriančių žmonių ratą. Tas populiarus „milijardas – milijonui“, tikiuosi, šį kartą suveiks ir suveiks teigiama linkme“, – sakė A. Sysas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis žmonių, pavyzdžiui, 60 metų asmenys, dar nėra pensininkai, tačiau jau patenka į rizikos grupę, todėl itin svarbu juos išsaugoti darbo rinkoje.

Po pateikimo pasiūlymus Seimas sutiko palankiai

LRT.lt primena, kad po pateikimo antradienį Seimas projektą sutiko labai palankiai – už tokį pasiūlymą pasisakė beveik visi balsavę Seimo nariai, prieštaraujančių nebuvo.

Iš užsiregistravusių 99 parlamentarų, pasiūlymą palaikė 97, 2 susilaikė.

Pateikimo metu Seimo nariai turėjo pastabų projekto formuluotėms ir atkreipė dėmesį, kad nėra nustatyti aiškūs kriterijai, kurios įmonės bus laikomos kuriančiomis aukštą pridėtinę vertę ir galinčiomis pretenduoti į didesnę subsidiją.

Nepaisant to, pasisakiusiųjų prieš šį įstatymo projektą po pateikimo nebuvo.

Remiantis Vyriausybės pasiūlymu, Užimtumo įstatymo pataisos numatytų, kad subsidijos būtų mokamos šešis mėnesius po karantino.

Pirmus du mėnesius po karantino atšaukimo valstybė padengtų prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčio dalį, neviršijančią minimalios algos. Ji šiuo metu siekia 607 eurus popieriuje arba 437 eurus į rankas.

Vėlesnius du mėnesius subsidija siektų 50 proc., o paskutinius du – 30 proc.

Jeigu įmonė būtų įtraukta į potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti 90–30 proc. subsidija darbuotojų algoms – jos viršutinė riba pirmus keturis mėnesius siektų iki 1214 eurų popieriuje. Kitus du „lubos“ kristų iki 303,5 euro.

Jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines sutartis, subsidija sieks 90–50 proc., bus mokama keturis mėnesius ir negalės viršyti 303,5 euro (0,5 MMA).

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos už 10 darbuotojų, kai iš viso jų yra iki 20, arba už pusę darbuotojų, kai jų yra daugiau nei 20.

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Pataisomis be kita ko numatomos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą.

Dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją. Pavyzdžiui, įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės sutartį, bus skirta 70 proc. (vietoje 40 proc. dabar) darbo užmokesčio kompensacija, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (vietoje 1 MMA dabar ) arba 910,5 euro (iki mokesčių). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo išmokos ji siektų 200 eurų arba 33 proc. MMA, o gaunantiems – 42 eurus arba 7 proc. MMA. Į tokią išmoką galėtų pretenduoti ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravę studentai.

Tokią išmoką numatoma mokėti pusę metų ir prognozuojama, kad darbo netekusių žmonių gali būti apie 200 tūkst. Paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų.