Seimo nariai, priklausantys Biudžeto ir finansų komiteto opozicijai, trečiadienį kreipėsi į Teisės departamentą su prašymu išaiškinti, ar įstatymai, numatantys reikšmingai didesnius finansinius įsipareigojimus, kuriems įgyvendinti neužteks šiuo metu Seimo patvirtintų asignavimų, gali būti priimami kartu nepriimant biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo.
Seimo nariai prašo pateikti įvertinimą iki gegužės 7 dienos, ketvirtadienio.
Kaip pabrėžiama kreipimesi, Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas. Ji taip pat numato, kad Seimas sprendžia dėl esminių valstybės turimų įsipareigojimų. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą, viršijant Seimo patvirtintų asignavimų sumas galima naudoti lėšas, pasiskolintas atitinkamų metų biudžeto įstatyme nustatytiems tikslams.
„Šiuo metu Seimo svarstomi ir planuojami priimti įstatymai numato esmingai didesnį išlaidų poreikį atskiroms programoms, nei yra nustatyta biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme ir nėra įtikima, kad šį poreikį bus įmanoma patenkinti atliekant perskirstymus tarp asignavimų valdytojų programų, nedidinant bendros įsipareigojimų sumos. Kaip pavyzdžiui, Vienkartinių išmokų įstatymo projekte Nr. XIIIP-4778 numatyta, kad išmokos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto tikslinės dotacijos VSDF biudžetui, tačiau biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme suplanuotos tik lėšos, reikalingos finansuoti bendrąją senatvės pensijų dalį bei subsidiją II pensijų sistemos pakopos dalyviams“, – rašoma kreipimesi.
„Akivaizdu, kad reikalinga numatyti didesnius asignavimus, šiuo atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, minimiems įsipareigojimams įvykdyti. Analogiška situacija ir kitų jau įgyvendinamų bei ketinamų įgyvendinti priemonių atžvilgiu“, – toliau dėstoma rašte.
Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai Mykolas Majauskas, Rasa Budbergytė, Algirdas Butkevičius ir Gintarė Skaistė.
