Verslas

2020.05.06 15:38

Vyriausybėje staiga patvirtintas dviejų valstybinių bendrovių steigimas užminė mįslę, ar tai ne pamatas valstybiniam bankui

atnaujinta 17.30

Vyriausybė šiandien patvirtino nutarimą dėl dviejų valstybinių uždarųjų akcinių bendrovių „Valstybinis investicinis kapitalas“ ir Valstybinių investicijų valdymo agentūra steigimo, jos valdytų Paramos verslui fondą. LRT šaltiniai sako, kad tokių bendrovių steigimas panašus į valstybinio banko pamatų klojimą, klausimų kelia ir tai, kad dėl šių bendrovių steigimo nebuvo viešų tarpinstitucinių debatų, dokumentai registruoti tik šiandien, o į Vyriausybės puslapį jie buvo sukelti jau prasidėjus posėdžiui.

Abi bendroves prižiūrėtų Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, fondo veikloje dalyvautų Lietuvos bankas. Tačiau tiek ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, tiek Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas neigia, kad tai bandymas sukurti valstybinį banką.

Vis dėlto M. Jurgilas pripažįsta, kad jeigu tokia politinė valia išties būtų, būtų įmanoma pereiti standartinį licencijavimo procesą ir tokį banką įsteigti ant šios struktūros pamatų. Tačiau tada turėtų būti koreguojami teisės aktai, o valstybė turėtų skirti dar daugiau pinigų.

Vienai bendrovei – 100 milijonų, kitai – milijonas įstatiniam kapitalui

Nutarime rašoma, kad planuojama steigti dvi bendroves. Viena jų – uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinis investicinis kapitalas“.

Pagal šiandien Vyriausybės patvirtintą nutarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų iš jai patvirtintų asignavimų skirti šimtą milijonų eurų kaip valstybės įnašą į šios bendrovės įstatinį kapitalą. Tai valstybei suteiktų 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Taip pat nutarime teigiama, kad ministerija turėtų atstovauti valstybei įgyvendinant valstybės, kaip bendrovės akcininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas; priimti atitinkamus sprendimus ir užtikrinti, kad bendrovės veikla atitiktų pagalbos schemos nuostatas.

Vyriausybės nutarime rašoma ir apie dar vienos uždarosios akcinės bendrovės – Valstybinių investicijų valdymo agentūros – steigimą.

Jos valdymas būtų pavestas Finansų ministerijai, kuri parengtų ir pasirašytų agentūros steigimo aktą, o iš Finansų ministerijai patvirtintų asignavimų vieną milijonų eurų skirtų agentūros įstatiniam kapitalui. 100 proc. bendrovės akcijų taip pat priklausytų valstybei.

Tiek finansų, tiek ekonomikos ir inovacijų ministrai turėtų patvirtinti Pagalbos verslui fondo veiklos aprašą, kuris nustatytų, kad fondas steigiamas kaip komanditinė ūkinė bendrija, kurios dalyviai yra bendrovės „Valstybinis investicinis kapitalas“ ir Valstybinių investicijų valdymo agentūra.

Fondo veikloje taip pat būtų pasiūlyta dalyvauti Lietuvos bankui, jam būtų leidžiama skirti atstovus į Valstybinių investicijų valdymo agentūros stebėtojų tarybą.

Be to, nutarime rašoma, kad, renkant abiejų bendrovių kolegialius organų narius, pirmajai kadencijai nebūtų taikomas Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialių priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, taigi valdymo struktūra kol kas atrodo paslaptingai.

Šapoka prašė nutarimą priimti nedelsiant

Finansų ministerijos rašte teigiama, kad šios dvi įmonės būtų įsteigtos po Pagalbos verslui fondo įsteigimo. Pagalbos verslui fondą steigti buvo nuspręsta dar balandžio 1 d. Vyriausybės pasitarime. Šis fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės.

Priėmus sprendimą steigti fondą, būtų sukurtas fondo įgyvendinimo struktūros modelis, pradėtas valstybės pagalbos notifikavimo EK procesas. Pasiekus sutarimą dėl fondo struktūros, būtų steigiamos dvi įmonės.

Fondo tikslai – investicijų suteikimas vidutinėms ir didelėms Lietuvos įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus.

„Lietuvos banko atliekamos apklausos rodo, kad beveik pusė (48 proc., 2019 m. duomenys) Lietuvos ne finansų sektoriaus įmonių neturi finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms. Daugiau nei 70 proc. vidutinių ir didelių įmonių Lietuvoje iki naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkio savo kapitalo poreikį užtikrindavo vidiniais resursais. Taigi naujų paskolų esamiems kredito institucijų klientams bei kreditų naujiems kredito institucijų klientams suteikimas gali būti sutrikdytas laikotarpiu, kai kredito institucijos koncentruojasi į esamų klientų paskolų refinansavimą.

Dėl susiklosčiusios ekonominės padėties augant įmonių poreikiui skolintis ir padengti trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams ir darbuotojams kredito institucijų pajėgumai ir pasirengimas suteikti paskolas gali nepatenkinti išaugusios skolinimosi paklausos, net ir atsižvelgus į naujai siūlomas priemones (lengvatines paskolas, garantijas išduodamoms paskoloms ir kt.) – tai gali būti ypač aktualu didelėms įmonėms, nes absoliuti dauguma dabartinių valstybės pagalbos priemonių teikiamos tik smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – rašoma Finansų ministerijos pateiktame lydraštyje apie fondo ir 2 uždarųjų akcinių bendrovių steigimo motyvus.

„Svarbu šį nutarimą paleisti kuo greičiau, nes reikia vykdyti valdytojų atrankas. Tam, kad galėtume greitai ir operatyviai startuoti, nutarimą reikėtų priimti jau dabar“, – šiandien Vyriausybės pasitarime sakė V. Šapoka.

Anot ministro V. Šapokos, planuojamas fondo portfelis – 1 mlrd. eurų. V. Šapoka taip pat teigė, kad projektas suderintas su Lietuvos banku ir Inovacijų ministerija.

Bendru sutarimu Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimui, bet premjeras įpareigojo V. Šapoką atsižvelgti į Teisės grupės pastabas.

„Iki pasirašymo viską sutvarkysime. Atsižvelgsime, aprašysime specifinę tvarką“, – sakė V. Šapoka, Vyriausybės pasitarimo metu sulaukęs pastabos dėl to, kad neaiškūs kolegialių organų atrankos kriterijai.

Jurgilas: jeigu valstybė norėtų – niekas nedraudžia

Vienas iš valstybinės įmonės „Valstybinis investicinis kapitalas“ idėjos autorių Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad steigiamos bendrovės jokiu būdu negalima vadinti valstybiniu banku.

„Manau, kas visiškai ne. Fondas yra teisinis susitarimas tarp tų, kurie investuoja, ir kurie valdo. Valdymo įmonė pagal numatomą struktūrą būtų Nacionalinė plėtros įstaiga, tai Ministerijos kuriama agentūra. Ji turėtų nacionalinės plėtros įstaigos statusą, kaip ir „INVEGA“.

Lėšų valdymas ir investavimas būtų kitos kuriamos institucijos, esančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavaldume. Ji ir valdytų tas lėšas kaip investuotojas. Fondas yra teisinis susitarimas tarp minėtų subjektų, taip pat ir privačių investuotojų“, – aiškina M. Jurgilas.

Anot jo, panašių struktūrų pasaulyje yra ne viena. Jos yra kuriamos didelių ekonominių sunkmečių metu, kai valstybė kartu su privačiu kapitalu gali generuoti didesnius pajėgumus, kuriuos galima nukreipti suteikiant pagalbą lėšų pavidalu stambioms ūkinėms struktūroms.

M. Jurgilo teigimu, pagrindą „Valstybinio investicinio kapitalo“ atsiradimui numato Europos Komisijos planuojami priimti teisės aktai.

„Tam yra Europos Komisijos laikinas režimas pagalbai teikti, jis numato, kad šalys narės galės gelbėti savo ūkio subjektus investuodamos į kapitalo ir panašius instrumentus. Šiuo metu Lietuvoje mes dar neturime struktūros, kuri leistų tai daryti. Matydami, kad tai jau yra Europos Komisijos baigiamosiose stadijose, kuriame įrankį, kuris gali būti aktyvuotas, ir tokiu būdu įliejamos ne tik duodamos paskolos ar garantijos įmonėms, bet ir sustiprinamas jų kapitalas, kad jos galėtų greičiau startuoti, kai ekonomika atsigaus“, – sako Lietuvos banko valdybos narys.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad jeigu būtų politinė valia, ant šio fondo pamatų būtų galima statyti valstybinį banką, tačiau jis dar kartą pabrėžė, kad kol kas tokio tikslo nėra.

„Struktūra tam, be abejo, yra, bet principai ir skiriamos lėšos negali peržengti numatytų apribojimų. Be abejo, galimas kitas teisinis pagrindas ir valstybei, jeigu ji norėtų ir galėtų skirti lėšų, niekas nedraudžia, kaip ir šiuo metu, steigti ar tą patį valstybinį komercinį banką. Jeigu tokia valia ir lėšų, visų pirma, pabrėžiu, lėšų atsirastų, tai tada reikėtų pereiti standartinį licencijavimo procesą ir tokia struktūra galėtų atsirasti. Dabar kuriama struktūra yra nacionalinė plėtros įstaiga ir ji yra skirta pagalbos priemonėms administruoti ir teikti“, – LRT televizijos naujienų tarnybos žurnalistui sakė jis.

Janulevičius: investicinis fondas konkurencijos bankams nesudarytų

Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius valstybinio investicinio fondo atsiradimo idėją vertina teigiamai. Anot jo, didžioji dalis iki šiol verslo gelbėjimui skirtų priemonių buvo nukreiptos į smulkųjį ir vidutinį verslą, o investicinio fondo atsiradimas galėtų padėti stambiajam šalies verslui.

V. Janulevičius taip pat teigia, kad investicinės bendrovės steigimas neturėtų sudaryti konkurencijos šalyje veikiantiems bankams, kadangi fondas finansiškai padėtų toms įmonėms, kurios nesulauktų pagalbos iš bankų.

„Iškraipyti rinkos niekas nenori. Tačiau jeigu niekas nesuteikė įmonei paramos likvidumui, o bankai šito gali bijoti, tai didelei įmonei susidūrus su problemomis fondas padėtų finansiškai. Kada įmonė atsistatytų, ji privalėtų per 3–5 metus išpirkti obligacijas. Tai būtų trumpalaikė priemonė ir konkuravimo su bankais čia nėra“, – mano Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas.

V. Janulevičius taip pat teigia, kad kol kas neteko girdėti, jog kažkuri iš šalies didelių pramonės įmonių šiuo metu susidurtų finansiniais sunkumais, todėl pagalbos joms dar nereikia, tačiau jos gali prireikti rudenį.

„Vidutinis ir stambus verslas kurį laiką juda iš inercijos. Bet jeigu sunkmetis užtruktų, o po COVID–19 gali ateiti ir ekonominė krizė, tai gali būti, kad mes rudenį turėsime kitą situaciją. Todėl Vyriausybė žiūrėdama į priekį sukuria instrumentą, kuris galės būti panaudotas ateityje“, – tikina verslininkas.

LBA: neaišku, kaip gali mutuoti projektas

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius LRT.lt teigia, kad kol kas pateikta per mažai informacijos, kad būtų galima vienareikšmiškai vertinti kuriamų bendrovių projektą.

„Esame sutarę, kad Lietuvos finansų bendruomenei šis projektas bus pristatytas, kai bus labai aiškūs jo metmenys, o kol kas yra turimas tik embrionas. Vektorių, į kurią pusę pasisuks situacija, yra labai daug, ar pirminė idėja išliks pilna apimtim, ar mutuos – irgi neaišku. Labai daug kas priklauso nuo mandatų, nuo valdysenos, nuo principingos priežiūros, todėl vertinti, turint tiek mažai informacijos, būtų neatsakinga“, – mano M. Zalatorius.

Jis taip pat pažymi, kad jeigu dėl steigiamų bendrovių atsirastų rizikų finansų sektoriaus tvarumui, skaidrumui, sąžiningai konkurencijai arba valstybės kišimuisi į privatų sektorių, tuomet LBA principingai ir aiškiai išreikš savo poziciją, tačiau šiuo metu bandyti užkirsti kelią galbūt gerai idėjai, kada nėra pilnos informacijos – būtų nelogiška.

„Tačiau procesas yra daromas strimgalviais, tai yra faktas“, – pabrėžia LBA prezidentas.

Anot jo, taip pat kol kas sunku atsakyti, ar šalyje veikiantys bankai norėtų prisidėti prie kuriamų bendrovių investicinio kapitalo, tai anot M. Zalatoriaus, priklausytų nuo fondo sąrangos, priežiūros, pajamingumo, fondo valdytojų reputacijos, kompetencijų ir daugybės kitų veiksnių.

Rojaka: tai būtų valstybės lėšos su galimybe pritraukti privačių investuotojų lėšas

Kaip LRT.lt sakė J. Rojaka, šių uždarųjų akcinių bendrovių steigimas susijęs tik su valstybės Pagalbos verslui fondu.

„Tai yra fondas, kurio obligacijos būtų išperkamos Lietuvos banko pagal Europos Centrinio Banko programą. Siekiant pasinaudoti ta galimybe, kurią suteikia šiuo metu ECB dėl papildomo likvidumo, buvo pasiūlyta steigti fondą, kurio pagrindinis tikslas būtų finansuoti ir skatinti kapitalo rinkos priemones didelėms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios ypač pažeistos COVID-19 laikotarpiu.

Investuojama būtų iki šių metų pabaigos pagal Europos Komisijos komunikatą. Bet padėti ir realizuoti naudą įmonėms bei padėti verslui atsistoti ant kojų reikėtų ilgesnio laikotarpio, todėl šios priemonės veikimas galėtų būti iki 6 metų. Investicijos dabar, bet išėjimo strategija būtų gerokai ilgesnė“, – kalbėjo viceministrė.

Viena iš šio fondo galimybių – teikti paskolas verslui, bet didžiausias dėmesys būtų skiriamas obligacijoms ir akcijoms.

„Tai būtų valstybės lėšos su galimybe pritraukti privačių investuotojų lėšas. Taip būtų galima pasiekti didesnę apimtį ir proveržį“, – aiškino J. Rojaka.