Seimas neatsižvelgė į ekonomistų įspėjimus, kad visa parama turėtų būti nukreipta tiesiogiai nukentėjusiems nuo pandemijos – praradusiems darbus ir pajamas iš verslo.
Po pateikimo pritaręs Vyriausybės siūlymui skirti vienkartines 200 eurų išmokas senjorams, galutinai šiuo klausimu parlamentas turėtų apsispręsti ketvirtadienį. Tuo tarpu šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymas laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį bent jau finansų ministro Viliaus Šapokos įvertintas skeptiškai.
Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Simonas Krėpšta.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministras susierzino dėl opozicijos kaltinimų, kad vienkartinės išmokos senjorams rugpjūtį yra priešrinkiminė korupcija. Linas Kukuraitis sako, kad už 200 eurų balso negalima nusipirkti. Kaip manote jūs?
- Turbūt reikėtų pradėti nuo esmės, kokios siūlomos priemonės ir ką jomis norima pasiekti. Svarbus dalykas, kad šiuo metu tiek Lietuva, tiek ir kitos šalys tikrai susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais, o prognozės, kad mūsų ekonomika šiais metais susitrauks iki 10 proc., tai yra didžiuliai skaičiai, šalys raginamos daryti didelės apimties ekonomiką stimuliuojančius žingsnius. Šis konkretus siūlymas – išmokėti po 200 eurų 900 tūkst. žmonių – nėra kažkokia naujiena, tai vadinamieji helikopterio pinigai, kurie garsaus ekonomisto Miltono Friedmano buvo paminėti 1969 m. Kai kurios valstybės netgi šiuo metu taiko tokias priemones, pavyzdžiui, Amerikoje išmokama per 1 000 dolerių, Australija taip pat taiko panašią priemonę, Japonija irgi visiems japonams žada išmokėti tam tikrą sumą pinigų. Taip siekiama skatinti ekonomiką, paklausą ir švelninti šį ekonomikos nuosmukį, savo esme šis pasiūlymas nėra kažkokia naujiena. Turbūt kyla daug pagrįstų klausimų, kodėl išmokėjimas nukeliamas į rugpjūčio mėnesį, kai netoli iki rinkimų. Šiuo atveju, jeigu norime amortizuoti šį šoką, norime pagelbėti žmonėms ir sekti kitų šalių gerąja praktika, tos papildomos išmokos turėtų būti šiuo metu, kaip galima greičiau, kad žmonės, kurie privalo sėdėti namuose, iš tikrųjų pajustų pagalbą ir galėtų išleisti tuos pinigus bei taip paskatintų ekonomiką.
- Ekonomistai sako, kad senjorai – ne ta grupė, kuri labiausiai nukentėtų dėl COVID-19, nes pensijos nemažėjo. Valdantieji teisinasi, kad visame gyventojų gelbėjimo pakete ši suma nėra pakankamai didelė. Ekonomistai sako, kad 182 mln. eurų būtų galima investuoti tvariau. Įmanoma tai padaryti?
- Turbūt reikėtų grįžti prie skaičių: prognozėse mažėjimas 10 proc. BVP, tai yra apie 5 mlrd. eurų – tai didžiulis nuosmukis. Kad jį atsvertų, reikėtų panašios sumos valstybės injekcijų. Ši konkreti priemonė siekia 0,4–0,5 proc. BVP. Tai nėra didelė apimtis, todėl praėjusią savaitę prezidentas, kalbėdamas su ekspertais ir su lietuviškų šaknų turinčiu ekonomikos Nobelio laureatu Robertu Shilleriu, diskutavo apie papildomas priemones, kurių būtų galima imtis ir kurios sušvelnintų šitą nuosmukį. Viena iš idėjų, kuri dabar diskutuojama ir su Finansų ministerija, yra laikinas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas visiems, tai irgi prisidėtų prie paklausos didinimo. Akivaizdu, kad tikrai reikia didelės apimties įvairių priemonių, kurios skatintų vartojimą, ekonomiką padarytų tvaresnę ir aukštesnės pridėtinės vertės, būtų investicinio pobūdžio, investicijos į infrastruktūrą – tai kurtų vertę ilguoju laikotarpiu. Bet faktas – dabartinis stimulas vyksta lėtai, jo apimtis maža ir tikrai dar turime labai daug erdvės, kaip skatinti mūsų ekonomiką.
- Finansų ministras V. Šapoka gan skeptiškai įvertino prezidento siūlymą laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį. Jis rėmėsi tarptautinėmis agentūromis, kurios šiuo ypatingu laikotarpiu nerekomenduoja daryti sisteminių pertvarkų fiskalinėje politikoje. Kokie jūsų argumentai, kodėl tą reikėtų daryti dabar?
- Jeigu būtų politinė valia, priimti sprendimus Seime netruktų daug laiko. Mūsų pasiūlymas, pabrėžiu, laikinas: iki sausio 1 d. gyventojų pajamų mokesčio mažinimas galėtų siekti apie 500 mln. Tai gana ženklus ekonomikos stimulas, padėtų ir žmonėms, kurių pajamos padidėtų, ir verslui, kurių darbo sąnaudos sumažėtų. Čia horizontali gana greitai įgyvendinama priemonė, kuri paliestų visus šalies dirbančiuosius. Be abejo, diskutuojame su Finansų ministerija ir natūralus jų atsargus požiūris: viena rizikų, kurią jie įžvelgia, gali nepavykti išlaikyti šios priemonės laikinumo, bus noras pratęsti pamažintus mokesčius ekonomikai atsistojus ant kojų. Prieiname prie valdžios ir visuomenės pasitikėjimo klausimo – galime priimti tokius protingus ir pamatuotus sprendimus ir paskui iš jų išeiti, kai ekonomika susitvarko ar ne? Mes galvojame, kad pribrendome prie tokių sprendimų ir galime visi bendrai sutarti, kad tai bus laikina ekonomiką skatinanti priemonė, o paskui reikės mažinti skolas ir priimti kitus mokesčių sistemą paremiančius sprendimus.
- Kai kurios priemonės įgyvendintos skolintomis lėšomis ir skolą mokesčių mokėtojams reikės kažkada grąžinti. Pajėgsime, nereikės veržtis diržų?
- Praėjusią savaitę daug diskutavome su R. Shilleriu, ekonomikos Nobelio laureatu, apie naratyvus, ne ką mažiau veikiančius ekonomiką nei pačios priemonės. Iš 2008 m. krizės turime neigiamą diržų veržimosi naratyvą – pensijų mažinimo naratyvą, kuris labai prisidėjo prie darbuotojų atleidimų, atlyginimų mažinimo ir tai paspartino ekonomikos nuosmukį. Šiuo metu turime unikalią galimybę pakeisti ir turėti tą pozityvų naratyvą, kad valstybė padeda ekonomikai, žmonėms, kai tos pagalbos tikrai reikia. Turime ne tokią didelę skolą, kelerius praėjusius metus turėjome perteklinį biudžetą, turime tos vadinamosios fiskalinės erdvės paskatinti mūsų ekonomiką, kad ji greičiau atsigautų. Ateityje galėtume surinkti mokesčius, mažinti tą skolą ir nereikėtų laukti, kaip po 2008 m. krizės reikėjo 4–5 m., kol ekonomika vėl atsistojo ant kojų. Priemonių turime priplanavę nemažai, deja, realybėje neturime daug naujai įlietų pinigų į ekonomiką. Pavyzdžiui, įvairioms paskoloms ir garantijoms išmokėta vos 38 mln. eurų – 0,1 proc. BVP, kai nuo karantino pradžios praėjo jau 6–7 savaitės. Čia vėlgi turime pasiūlymą, kaip skatinti smulkųjį, vidutinį verslą teikiant tam tikrą negrąžintiną paramą, susijusią su sumokėtais mokesčiais per 2019 m. Pavyzdžiui, negrąžintiną paramą, prilygstančią ketvirtadaliui visų su darbo santykiais susijusių mokesčių, galėtų gauti įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų. Parama siektų apie kelis tūkstančius eurų ir padėtų prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių: skaitmenintų savo veiklą, galėtų išlikti ir išlaikyti darbo vietas. Tai būtų greitas sprendimas ir priemonė. Kaip Europos centrinio banko vadovė ne kartą sakė, gyvename ypatingu laikotarpiu ir tikrai turime imtis ypatingų priemonių apsaugoti mūsų ekonomiką ir mūsų žmones. Tikrai nereikėtų turėti tam tikrų tabu įvairiems sprendimams.
- Viena iš šiomis dienomis diskutuojamų priemonių – trumpesnė darbo savaitė. Jūsų manymu, pusdieniu ilgesnis savaitgalis paskatintų vidaus vartojimą?
- Tai labai egzotinė priemonė ir nėra turbūt valstybės, kur galėtume pasižiūrėti, kaip ji suveikia, kokią naudą gali duoti. Čia kiltų klausimas, kas apmoka sąskaitas? Ar žmonės mažiau dirbtų ir gautų tokį patį atlyginimą? Tada būtų tam tikra papildoma našta verslui, nes būtų dirbama mažiau, o jie turėtų užtikrinti tą patį atlyginimą. Mes siūlome tas priemones, kuriomis tikime ir turime aiškių įrodymų, kad jos veiksmingos, duoda naudą ekonomikai ir pasiteisino kitose valstybėse. Būtent tokias priemones siūlytume įgyvendinti pirmiausia.
- Tikėtina, karantinas bus pratęstas. Prognozuojama, kad toje naujoje realybėje teks gyventi ne mėnesius, o metus ar dar ilgiau. Matydamas Vyriausybės siūlomus žingsnius ir priemones galėtumėte pasakyti, kad Lietuva yra pasiruošusi?
- Kalbant apie medicinos krizės valdymą, mūsų pradžia buvo tikrai lėta. Kalbant krepšinio terminais, atsilikome 10–20 taškų, bet šiuo metu išsiveržėme į priekį ir iš esmės kontroliuojame situaciją, kovodami su šiuo virusu. Ekonomikos srityje irgi turime gana lėtą pradžią, bet tikiu, kad tikrai turime galimybių susitelkti ir žaisdami kaip komanda išsiveržti į priekį, perimti iniciatyvą ir turėti kitokį rezultatą, nei buvo 2009 m., kai ekonomikos nuosmukis siekė 15 proc., ir buvo didžiulis nedarbas.
