Verslas

2020.05.07 16:18

Meluoti, kad turėjo kontaktą, atostogauti arba išeiti iš darbo: šiandien „Kristiana“ teigia, kad prievartos nebuvo

Praėjus daugiau kaip mėnesiui po LRT.lt straipsnio apie tai, kad įmonės „Kristiana“ darbuotojams prasidėjus karantinui buvo pasiūlyti trys būdai, kaip elgtis – gauti nedarbingumo pažymą, naudoti turimas atostogas arba išeiti iš darbo, – į LRT kreipėsi įmonės direktorė Virginija Godelaitienė.

Pasak jos, paviešintas vidinis laiškas darbuotojams yra tikras, tačiau buvo tik rekomendacinis, o į LRT klausimus ji neatsakiusi anksčiau, nes negavusi laiško, siųsto trimis įmonės adresais. Be to, įmonė sulaukė Darbo inspekcijos patikrinimo, todėl nenorėjo kalbėti, kol tyrimas nebus pasibaigęs.

LRT.lt primena, kad, Lietuvoje paskelbus karantiną, redakciją pasiekė įmonės „Kristiana“ darbuotojams išplatintas laiškas, kuriame jiems siūlomi trys būdai, kaip elgtis. Pirmasis būdas – nedelsiant kreiptis į gydytojus, sakyti, kad galimai turėjai kontaktą su sergančiu koronavirusu asmeniu ir gauti nedarbingumo pažymą.

Antrasis būdas – naudoti turimas atostogas. Tiems, kas nedarbingumo pažymos gauti negali ir nėra sukaupę kasmetinių atostogų, belieka trečiasis būdas – išeiti iš darbo.

LRT bandė susisiekti su įmonės vadovybe telefonu. Atsiliepusi darbuotoja pasiūlė klausimus atsiųsti elektroniniu paštu. Klausimai išsiųsti nurodytu ir dar dviem adresais – tuo, kuris buvo nurodytas darbuotojams išplatintame rašte, ir įmonės oficialiame puslapyje skelbiamu. Tačiau atsakymo LRT.lt taip ir nesulaukė.

Dabar, praėjus daugiau kaip mėnesiui po LRT.lt publikacijos, į redakciją kreipėsi įmonės direktorė V. Godelaitienė, ji patvirtino, kad tokios rekomendacijos darbuotojams tikrai buvo išplatintos, tačiau tai, jos tikinimu, buvo tik rekomendacijos. Pasak V. Godelaitienės, nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas ar išėjęs neapmokamų atostogų.

– Kodėl darbuotojams buvo išplatintas toks raštas su nurodymais, ką daryti?

– Karantino paskelbimas buvo netikėtas. Blogiausia, kad tai buvo savaitgalio dienos. Kaip žinia, mūsų parduotuvės dirbo ir dar sekmadienį dirbo. Ir staiga visi sužino, kad pirmadienį nebereikia į darbą. Nebežino, kaip elgtis. Ir tuomet, aišku, personalo vadovei pasipylė šimtai skambučių ir klausimų. Kaip čia dabar elgtis, ką čia daryti? Ar tikrai rytoj nebeiti į darbą? Ir tada personalo vadovė pateikė rekomendacijas.

Tame laiške išdėstytos rekomendacijos. Tas laiškas buvo rekomendacinio pobūdžio. Ten ir matosi, kad yra rekomendacijos. Nebuvo jokios prievartos darbuotojams, niekas nevertė darbuotojų pasiimti atostogų, nemokamų atostogų ar išeiti iš darbo. Buvo išdėstytos pasirinkimo galimybės.

– Labiausiai nustebinęs punktas buvo kreiptis į šeimos gydytoją.

– Ten ne visai taip. Aš pasižiūrėjau dar kartą, kaip tai yra padaryta. Kadangi sužinojo, kad karantinas ir užsikrėtusiųjų skaičius kyla laipsniškai ir smarkiai, darbuotojai patys bijojo, kad jie patys galėjo būti pasigavę tą virusą. Juk tai yra prekyba. Be kaukių, be nieko. Tai žmonės tiesiog supanikavo.

Mes tada ir sakom, arba jūs kreipkitės į gydytoją, arba… Juk gydytojai neišduoda nedarbingumo šiaip sau. Juk kaip galima versti darbuotoją eiti pas gydytoją ir gauti nedarbingumo pažymėjimą?

– Tačiau aš atsidarau laišką ir matau, kad jame parašyta: „kreipdamiesi į gydytojus argumentuokite, kad galimai turėjote kontaktą su užsikrėtusiais arba karantinuotais asmenimis“.

– Galimai turėjote kontaktą. Tai va ta frazė „galimai turėjote kontaktą“ tai buvo ir Vyriausybės, ir Sveikatos apsaugos dokumentuose nurodoma, kad jeigu jaučiate, kad galimai turėjote kontaktą su sergančiu ar grįžusiu iš užsienio, kreipkitės.

– Taip, tačiau jei darbuotojams būtų parašyta „jei manote, kad turėjote, tada kreipkitės“, o šiuo atveju buvo nurodoma, kad „visi darbuotojai turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo“. Susidaro įspūdis, kad rekomenduojama kreiptis.

– Suprantate, čia tuos žodžius dabar mes galime visaip kaip vartyti. Tačiau šis punktas, aš manau, jei jau taip žiūrėtume iš Darbo inspekcijos pusės, jis yra mažiausiai rizikingas. Juk gydytojai kalba, komunikuoja, apžiūri. Tad šis patarimas, jis toks… Tiesiog išdėstyti trys punktai, apie ką darbuotojas turėtų galvoti. Ir dar įdomu, kad ankstesniame straipsnyje dokumentas nebuvo publikuotas visas. Aš nežinau, gal ir jūs gavote jį ne visą. Aš patikrinau, kad ten buvo dar tokia frazė, kad darbuotojai, net jei nuspręstų išeiti iš darbo, po karantino vėl būtų priimti atgal.

Vien dėl to, kad, kaip jau ir sakiau, mes tuos darbuotojus tiesiog vertiname, nes mūsų investicijos į darbuotojus yra labai didelės. Žmonės tikrai buvo sutrikę, tikrai nežinojo, ką daryti. Net ir mes, tokie žmonės, personalas, nežinojome, kaip elgtis. Nu va, trys variantai tokie. Ir tikrai jokios prievartos nebuvo. Ir aš tiesiog norėčiau pasakyti, patvirtinti, kad mes neatleidome nė vieno darbuotojo ir nė vieno neišleidome neapmokamų atostogų. Ir tai gali patvirtinti Darbo inspekcija, nes mes buvome patikrinti Darbo inspekcijos iškart po straipsnio.

– Kodėl tik po mėnesio nusprendėte atsakyti, nors klausimai įmonei buvo išsiųsti prieš pasirodant straipsniui?

– Labai įdomu, nes mes jokio laiško tikrai negavome. O vėliau laukėme, kol bus baigtas Darbo inspekcijos patikrinimas, kuris truko beveik mėnesį. Kad galėčiau kalbėti faktais. Ir nežinau, kodėl čia darbuotojai tą raštą išplatino. Vidinį įmonės raštą darbuotojams. Galbūt žmogus buvo kažkuo nepatenkintas, gal nežinojo, kaip elgtis.