Verslas

2020.05.05 10:36

Seimas linksta palaiminti pokarantininį paramos planą: daugiau pinigų grįžusiems iš prastovų ir 200 eurų išmokos ieškantiems darbo

atnaujina 12.33
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.05.05 10:36

Seime parlamentarai po pateikimo pritarė darbuotojų ir darbdavių rėmimo planui, kuriame subsidijas verslui siūloma mokėti ir po karantino pabaigos, o darbo ieškantiems žmonėms būtų mokama 200 eurų darbo paieškos išmoka. Už tokį pasiūlymą pasisakė beveik visi balsavę Seimo nariai, prieštaraujančių nebuvo.

Balsavimui registravosi 99 Seimo nariai. Už pasisakė 97, susilaikė 2 parlamentarai.

LRT.lt primena, kad šis sprendimas Seime nėra galutinis. Parlamentas galutinius pakeitimus turėtų priimti ketvirtadienį.

Pateikimo metu Seimo nariai turėjo pastabų projekto formuluotėms ir atkreipė dėmesį, kad nėra nustatyti aiškūs kriterijai, kurios įmonės bus laikomos kuriančiomis aukštą pridėtinę vertę ir galinčiomis pretenduoti į didesnę subsidiją.

Nepaisant to, pasisakiusiųjų prieš šį įstatymo projektą po pateikimo nebuvo.

Išsakant motyvus prieš užsiregistravęs kalbėti konservatorius Andrius Navickas pabrėžė neketinantis balsuoti prieš projekto pateikimą, tačiau akcentavo, kad nederėtų supriešinti verslo ir žmonių.

„Man tas verslo ir žmonių supriešinimas yra vienas iš pavojingesnių dalykų šiandien, nes tarsi verslą daro automatai ir tarsi verslas netarnauja kūrybiškai žmonėms. Tik į tai norėdamas atkreipti dėmesį pasisakau dėl šio įstatymo, o šiaip tikrai gerai, turimė judėti, padėti žmonėms“, – teigė A. Navickas.

Siūlė išmoka sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu

Pristatymas projektą socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad projektu siekiama užtikrinti darbo vietų išlaikymą ir spartų žmonių grąžinimą į darbą.

Konservatorius Mykolas Majauskas, dėkojo už iniciatyvą, tačiau teiravosi, kodėl atskaitos tašku pasirinkta minimalioji mėnesinė alga.

„Man atrodo, kad einate tikrai labai teisinga kryptimi. Svarbu, kad šios iniciatyvos neužstrigtų biurokratiniuose koridoriuose. Turiu klausimą – kadangi sakote, kad šios priemonės skirtos žmonėms, o ne verslui, ar galite paaiškinti, kodėl valstybės subsidija daugeliu atveju apribojama minimaliu mėnesiu atlyginimu (MMA)?“ – teiravosi M. Majauskas.

Jis siūlė subsidija susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu: „Taip, kaip pasirinkote MMA, galėjote pasirinkti bet kurį kitą rodiklį: šalpos pensiją, motinystės ar nedarbingumo išmoką. Kodėl valstybės subsidijos nerišate su vidutiniu darbo užmokesčiu?“

Anot ministro, skirtingai nuo subsidijų už prastovas, kur buvo skiriama 90 proc. prastovos, šiuo pasiūlymu siekiama skirti 100 proc.

„Tai atsiliepia ir į verslo, ir į darbuotojų prašymą, kad tam tikras dydis būtų skiriamas be reikalingo darbdavio prisidėjimo. Yra tokių sektorių, kuriems reikalinga tokia pagalba. Tai vienas pakeitimas, kuris padarytas nuo prastovos subsidijų etapo, kuris eina į pabaigą“, – teigė L. Kukuraitis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad pridėtinę vertę kuriantis verslas turėtų būti išskirtas ir tokios bendrovės galėtų gauti 2 MMA dydžio subsidiją. Tokių verslų sąrašą, pasak L. Kukuraičio, turėtų sudaryti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

L. Kukuraičio teigimu, remiantis siūloma subsidijų mokėjimo tvarka, daugiau išloštų tie darbdaviai, kurie savo darbuotojams moka didesnius atlyginimus.

Ministras patikino – jeigu šiuo metu projekte dėl to gali būti neaiškumų, tai bus patikslinta ir pataisyte komitete.

Pasisakydamas už projekto palaikymą M. Majauskas dar kartą teigė manantis, kad subsidija turėtų būti siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu, nes kitu atveju darbdaviai gali būtųi paraginti keisti darbuotojų sutartis, o darbuotojai gali būti paskatinti kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad mažomis įmonėmis, remiantis anksčiau galiojančiais įstatymais, laikomos iki 50 darbuotojų turinčios bendrovės, o ne iki 20, kaip numatoma šiame projekte.

Aukštos pridėtinės vertės įmonių kriterijai dar nenustatyti

Konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad aukštesnės pridėtinės vertės bendrovėms ir jų darbuotojams numatoma skirti didesnes subsidijas, tačiau įstatymo projekte nėra numatoma, kokiais kriterijais vadovaujantis šios įmonės bus įtraukiamos į sąrašą.

„Įstatymas išties reikalingas, tačiau atrodo ne visai pasiruošta. Kalbate apie aukštą pridėtinę vertę, potencialaus augimo įmonių sąrašą, tačiau nei kriterijų, nei nieko kito įmonės iki šiol nežino. Suprantu, kad tai turi nustatyti kitas ministras, kuris šiandien neegzistuoja, bet vis tiek įmonės turi turėti daugiau aiškumo“, – teigė G. Skaistė.

L. Kukuraitis tvirtino, kad toks pasiūlymas – išskirti aukštos pridėtinės vertės bendroves – kilo Vyriausybės darbo grupėje, kurioje kartu dirba skirtingų ministerijų atstovai ir diskutuoja dėl ekonomikos skatinimo priemonių paketo.

„Būtent paskata aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams ir buvo viena iš krypčių, kurią renkasi Vyriausybė. Kaip tas sąrašas bus sudarytas, tikrai palikim kitai ministerijai“, – sakė L. Kukuraitis.

Subsidija būtų taikoma ir grįžus į darbą

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Mindaugas Puidokas atkreipė dėmesį, kad projekte numatoma, jog darbdaviui prastovą nutraukus anksčiau, nei Vyriausybei paskelbus ekstremalios situacijos ar karantino pabaigą, subsidija taip pat bus nutraukiama.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad tai gali sukelti keblumų tiems sektoriams, kuriems po karantino atsigauti prireiks laiko.

„Paaiškinkite, prašau, situaciją, kai Vyriausybės sprendimu bus nutrauktas karantinas ir darbuotojui bus atšaukta prastova. Ar darbuotojui gali būti pritaikytos įstatyme minimos subsidijos, ar vis išmokos bus nutraukiamos?“ – klausė M. Puidokas.

L. Kukuraičio tvirtinimu, siūlomas projektas kaip tik turėtų apsaugoti tiek įmones, tiek darbuotojus, skiriant jiems subsidijas darbo užmokesčiui, kai darbuotojas jau yra ne prastovoje, o grįžęs į darbą.

Ministro aiškinimu, tokia tvarka turėtų įsigalioti, jeigu ir kai Seimas pritartų siūlomam projektui.

Verslui – subsidijos, darbo ieškantiems žmonėms – 200 eurų išmokos

Remiantis Vyriausybės pasiūlymu, Užimtumo įstatymo pataisos numatytų, kad subsidijos būtų mokamos šešis mėnesius po karantino.

Pirmus du mėnesius po karantino atšaukimo valstybė padengtų prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčio dalį, neviršijančią minimalios algos. Ji šiuo metu siekia 607 eurus popieriuje arba 437 eurus į rankas.

Vėlesnius du mėnesius subsidija siektų 50 proc., o paskutinius du – 30 proc.

Jeigu įmonė būtų įtraukta į potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti 90–30 proc. subsidija darbuotojų algoms – jos viršutinė riba pirmus keturis mėnesius siektų iki 1214 eurų popieriuje. Kitus du „lubos“ kristų iki 303,5 euro.

Jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines sutartis, subsidija sieks 90–50 proc., bus mokama keturis mėnesius ir negalės viršyti 303,5 euro (0,5 MMA).

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos už 10 darbuotojų, kai iš viso jų yra iki 20, arba už pusę darbuotojų, kai jų yra daugiau nei 20.

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Pataisomis be kita ko numatomos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą.

Dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją. Pavyzdžiui, įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės sutartį, bus skirta 70 proc. (vietoje 40 proc. dabar) darbo užmokesčio kompensacija, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (vietoje 1 MMA dabar ) arba 910,5 euro (iki mokesčių). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo išmokos ji siektų 200 eurų arba 33 proc. MMA, o gaunantiems – 42 eurus arba 7 proc. MMA. Tokią išmoką numatoma mokėti pusę metų ir prognozuojama, kad darbo netekusių žmonių gali būti apie 200 tūkst. Paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt