Verslas

2020.05.10 07:00

Karantine praleidome jau du mėnesius: kaip pasikeitė mūsų įpročiai ir ar tai išliks

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.05.10 07:00

Nors tai, kaip žmonių įpročiai pasikeis po karantino, dar vertinti anksti, vis dėlto matyti, kad karantino metu žmonės daugiau tvarkosi ir daugiau gamina namuose, o ateityje jie kai kuriuos įpročius gali išsaugoti. Taip sako LRT.lt kalbinti ekspertai. Tikėtina, kad ir pasibaigus karantinui dažniau planuosime pirkinius, apsipirksime internetu, o atsiskaitymams daug dažniau naudosime bekontakčius atsiskaitymo būdus.

„Rimi Baltic“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė LRT.lt teigia, kad šalyje paskelbus karantiną labiausiai išaugo šviežio maisto pardavimai: mėsos, pieno, duonos produktų, daržovių ir vaisių.

„Karantino sąlygomis leisdami laiką namuose, rūpindamiesi namuose besimokančiais vaikais ir vyresnio amžiaus artimaisiais, gyventojai gerokai daugiau laiko skiria maisto ruošimui. Tai atspindi sumažėję vartojimui jau paruoštų gaminių bei pusgaminių, kurie buvo labai populiarūs iki karantino ir ypač šiltėjant orams, pardavimai bei išaugę šviežio maisto prekių pardavimai“, – sako „Rimi“ atstovė.

Taip pat, pastebi R. Keršienė, tiek prieš pat prasidedant karantinui, tiek visą jo laikotarpį pirkėjai įsigyja daugiau švaros prekių.

Panašias tendencijas įvardija ir „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Jos tvirtinimu, karantino metu klientai daugiausia perka pirmo būtino prekes. Tačiau klientai įsigyja daugiau ilgesnį galiojimą turinčių maisto produktų: konservų, šaldytų gaminių, įvairių kruopų. Taip pat perkama dagiau daržovių ir miltinių konditerijos gaminių.

„Žinoma, pardavimams karantino įtakos turėjo ir atėję pavasariški orai, nes labai išaugo gėlių, sėklų, augalų, augalų priežiūros prekių pardavimai (67 proc.). Tarp paklausiausių prekių patenka ir kiaušiniai, kurių paklausą didino tiek velykinis laikotarpis, tiek atsiradęs pirkėjų įprotis daugiau gaminti namuose. Karantino metu atšilus orams 31 proc. ūgtelėjo ir ledų pardavimai“, – nurodo E. Dapkienė.

Nepaisant to, kad pramonės prekių nuperkama mažiau, kai kurių prekių pardavimai vis dėlto augo, pastebi E. Dapkienė. Jos tvirtinimu, šiuo metu nuperkama daugiau įvairios kompiuterinės technikos bei jos priedų. Šie pardavimų rodikliai šoktelėjo net penkis kartus.

„Vaizdo technikos pardavimai didėjo apie du kartus, o žaidimų įrenginių – 54 proc. Iš elektroninių buities prietaisų 44 proc. augo kepyklių, skrudintuvų, vaflinių pardavimai, siurblių ir lygintuvų pardavimai didėjo atitinkamai 39 proc. ir 33 proc.“, – vardija E. Dapkienė.

Be to, teigia ji, šylant orams ir laisvėjant karantino sąlygoms, pastebimas sporto ir laisvalaikio prekių pardavimų augimas – kelis kartus padidėjo dviračių, paspirtukų, riedlenčių, įvairių kamuolių, treniruoklių pardavimai.

„Klientai įsigyja ir lauko baldus, grilius, kepsnių groteles, žūklės reikmenis“, – priduria E. Dapkienė.

„Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė LRT.lt nurodo, kad prieš pat įsigaliojant karantinui ir jo metu buvo pastebimas klientų ir pardavimų skaičių šoktelėjimas.

Ypač prieš karantiną, sako I. Baltrušaitienė, pirkėjai itin gausiai pirko pirmo būtino prekes: kruopas, makaronus, konservuotas daržoves, mėsos ir žuvies konservus, būtiniausias higienos priemones.

„Karantinui tęsiantis pirkėjų elgsena pamažu nusistovėjo. Pastebime, kad pirkėjai įsiklausė į rekomendacijas ir parduotuvėse lankosi rečiau, tačiau vidutinis pirkinių krepšelis išaugo. Bendrai vertinant, žmonės suprato, kad prekių parduotuvėse netrūksta, parduotuvės dirba – taigi ilgo galiojimo prekių pardavimai sugrįžta į normalų lygį, o žmonės pradeda pirkti daugiau šviežių produktų: vaisių, daržovių, pieno produktų ir šviežios mėsos“, – tvirtina I. Baltrušaitienė.

Jos teigimu, iš ne maisto prekių pardavimų labiausiai augo dezinfekcinio skysčio kategorija. Kaip nurodo I. Baltrušaitienė, pardavimai pirmosiomis karantino savaitėmis augo net šimtus kartų, kol galiausiai nusistovėjo.

„Taip pat stebime daugiau nei dvigubai išaugusius universalių valymo priemonių pardavimus – žmonės daugiau laiko leidžia namuose, tad užsiima pavasariniu valymu. Taip pat augo sodo ir daržo prekių pardavimai – panašu, kad ruošiamasi vasaros sezonui“, – sako I. Baltrušaitienė.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad pirkėjai parduotuvėse iš tiesų lankosi rečiau ir pirkinius įsigyja ilgesniam laikui.

L. Skersytės tvirtinimu, karantino metu žmonės labiau linkę daugiau gaminti namuose, todėl įsigyjami tam reikalingi produktai ar prekės. Vis dėlto, kokius konkrečiai produktus ar prekes perka klientai „Lidl“ neatskleidžia.

Cvilikienė: apie tokią būtinybę kalbėjome ilgą laiką

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė LRT.lt teigia, kad tokios pardavimų tendencijos džiugina. Anot jos, ilgą laiką lietuviai išsiskyrė tuo, kad į maisto prekių parduotuves užsukdavo gana dažnai.

„Ilgą laiką kalbėjome apie būtinybę bent kartą per savaitę susidaryti meniu ir apsipirkti rečiau, negu apsipirkinėjome iki karantino. Čia viena iš gerųjų pusių, ką padarė karantinas, – tai galiausiai pavyko padaryti. Tai rodo ir skaičiai. Prieš karantiną vidutiniškai 20–21 kartą per mėnesį žmonės eidavo į parduotuvę. Tai reiškia, kad praktiškai kiekvieną darbo dieną. Kiekvienais metais ta statistika augo“, – sako J. Cvilikienė.

Jos aiškinimu, dažnas apsipirkimas dažniausiai reiškia ir daugiau nenumatytų pirkinių, taigi ir didesnes išlaidas. Rečiau einant į parduotuvę ir planuojant savo pirkinius iš anksto, ne tik išleidžiama mažiau, bet ir gali būti išmetama mažiau maisto.

„Tiek mūsų ekonomistai, tiek Statistikos departamentas skelbia, kad vis dėlto lėšos, skirtos maistui, šiuo laikotarpiu auga, bet nelabai smarkiai. Manau, jeigu suskaičiuotume šalia tų lėšų, kurias skirdavome maistui, kiek dar papildomai vaikams kainuodavo maitinimas mokykloje, kiek dar tėvai turėdavo duoti, kiek patys pirkdavo pietų metu kavinėse, mes turbūt dienos pabaigoje matytume, kad tų lėšų maistui tikrai neišleidžiame gerokai daugiau, nei išleisdavome iki karantino, o tikėtina, kad įprotis planuoti ir apsipirkti rečiau išliks“, – teigia J. Cvilikienė.

Kad tvarkomės daugiau išduoda ir skelbimų portalai

Ji taip pat sako jau anksčiau atkreipusi dėmesį, kad karantinas privertė susitvarkyti namus. Anot J. Cvilikienės tai rodo ne tik padidėję švaros prekių pardavimai, bet didėjantis skaičius skelbimų įvairiose platformose – susitvarkę namus žmonės bando parduoti ar atiduoti jiems nebereikalingus daiktus.

„Kažkaip man išryškėjo vienas palyginimas, kad šitas balandis tikrai buvo švariausias švaros mėnuo, kokį turbūt kada nors esame turėję. Iš esmės ėmė visi tvarkytis ir tų prekių pirko prieš parduotuvių uždarymą. Taip pat ir remonto prekių. Tikrai, manau, kad susitvarkė ir apsodino daržus jau turbūt daugelis“, – tvirtina J. Cvilikienė.

Vis dėlto ji teigia, kad tik dalis šių įpročių išliks ir po karantino. Kaip sako pašnekovė, būtų sunku tikėtis, kad žmonės ir toliau taip gausiai gamins namuose, kai čia praleis mažiau laiko ir kai dalį dienos tiesiog bus darbe.

Šitas balandis tikrai buvo švariausias švaros mėnuo, kokį turbūt kada nors esame turėję.

Nepaisant to, ji tikisi, kad per šį laiką bent dalis žmonių pakeis su vartojimu susijusius įpročius.

„Tikiu, kad dalis žmonių permąstys savo vartojimo įpročius ir suvoks, kiek daug galima galbūt pasidaryti patiems, kiek daug nereikalingų dalykų pirkome, ir to ilgalaikio tvarumo, sakyčiau, turėtų padaugėti. Bent kiek pati susiduriu per šiuos du mėnesius (ir tuo labiau didžiuojuosi), maisto išmesti pavykdavo mažiau“, – teigia J. Cvilikienė.

„Bet nereikia pamiršti, kad nuo mūsų vartojimo, tų kas gali, kas galės tai daryti, labai priklausys ir šalies ateitis, ir ekonomika. Turbūt, jeigu viską patys darysime ir viską patys gaminsime, labai smarkiai nukentės smulkieji verslininkai“, – priduria ji.

Mauricas: vis tiek atsiras maisto gaminimo nuovargis

Pasikeitę apsipirkimo įpročiai nestebina ir „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico. Jo aiškinimu, panašios tendencijos buvo stebimos ir kitose šalyse, kurios su koronavirusu susidūrė anksčiau. Taip pat panašiai apsipirkimo tendencijas paveikia ir kitos didesnės krizės.

„Pavyzdžiui, Kinijoje laisvalaikio prekių kritimas buvo labai minimalus. Kai kurių prekių pardavimuose vyko ir augimas. Tikrai tai stebima. Vėlgi, jeigu pasikeis gyventojų įpročiai, manau, ateityje tie pirkiniai taip pat bus gana populiarūs. Kalbant apie maisto gaminimą namuose, dalis gyventojų galbūt liks prie to, bet vis tiek atsiras tas vadinamasis maisto gaminimo nuovargis“, – sako Ž. Mauricas.

Jo teigimu, ankstesni atvejai pasaulio istorijoje rodo, kad žmonės, pagerėjus situacijai, vis tiek grįžta į viešojo maitinimo įstaigas ir namuose gaminti ima rečiau.

Tačiau, kritus pajamoms, prasidėjus recesijai, žmonės ir vėl restoranus apleidžia arba juose bent jau ima lankytis rečiau. Kilus finansiniams sunkumams ypač tai pajunta prabangesni restoranai.

Kalbant apie maisto gaminimą namuose, dalis gyventojų galbūt liks prie to, bet vis tiek atsiras tas vadinamasis maisto gaminimo nuovargis.

„Taip buvo ir po 2009 m. krizės – žmonės į kavines vis tiek eidavo, jie norėdavo socializuotis, bet jie jau neidavo į brangius restoranus, o apsiribodavo kelių eurų išlaidomis, nusipirkdavo kavos ar pan. Galbūt panašios tendencijos galėtų būti ir šiuo metu“, – svarsto Ž. Mauricas.

Anot jo, apie ilgalaikes pirkimo tendencijas ir įpročių pasikeitimą dar ankstoka kalbėti, tačiau, jo teigimu, akivaizdžiai didėja apsipirkimo nuotoliniu būdu skaičiai.

„Manau, ta tendencija jau nebegrįš atgal. Tai taps tikrai dideliu galvos skausmu prekybos, nekilnojamojo turto, prekybos plotų vystytojams, nes žmonės įpras pirkti nuotoliniu būdu ir, manau, tęs tokį apsipirkimą toliau“, – sako Ž. Mauricas.

Jo nuomone, ypač pardavimų kritimą turėtų pajusti didieji prekybos centrai, kurių net ir po karantino gyventojai gali vengti dėl didelio žmonių skaičiaus.

„Mažos parduotuvės bus labiau populiarios. Ir čia aš ne šiaip iš lubų nukabinu, – juokiasi Ž. Mauricas. – Honkonge, kai 2003 m. buvo SARS epidemija, buvo panašios tendencijos. Iš pradžių prekybos centrams buvo aukso amžius, nes žmonės pirko juodai dienai, bet vėliau, metų pabaigoje, antroje jų pusėje ir kitais metais didiesiems prekybos tinklams labai sunkiai sekėsi atsigauti.“

Antroji išryškėjusi tendencija, ekonomisto tvirtinimu, yra grynųjų pinigų naudojimo kritimas.

Mažos parduotuvės bus labiau populiarios. Ir čia aš ne šiaip iš lubų nukabinu, Honkonge, kai 2003 m. buvo SARS epidemija, buvo panašios tendencijos.

„Iš tikrųjų šiuo metu yra bekontakčių atsiskaitymo priemonių aukso amžius. Tai ne tik kortelės. Tai gali būti ir mobiliosios aplikacijos. Tos dvi tendencijos, manau, galima sakyti, kad išliks ateityje, o kitas tendencijas vertinti dar ankstoka, nes gali būti įvairių pokyčių“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo vertinimu, keblumų gali kilti ir įvairių paslaugų teikėjams – įpratę prie alternatyvų žmonės atgal į anksčiau mėgtas vietas nebegrįš arba tai darys rečiau. Kaip pavyzdį Ž. Mauricas pateikia kino teatrus.

Jo nuomone, dalis žmonių, atradę specialias platformas ar net įsigiję abonementus, bent dalį filmų, neturinčiųjų specialiųjų efektų, žiūrės namuose.

„Tai tas atsigavimas ėjimo į kino teatrus bus, bet jis nebus toks, koks buvo anksčiau, nes dalis gyventojų tuos pačius filmus žiūrės nuotoliniu būdu“, – sako Ž. Mauricas.

Taip pat, tvirtina ekonomistas, tikėtina, kad turėtų būti pastebimas ir didesnis remonto prekių pardavimas, nes, daugiau laiko praleisdami namuose, žmonės skirs laiko jų patobulinimui ar tiesiog nedideliam remontui.

„Į Lietuvą tai ateis. Pabuvę namuose porą mėnesių žmonės pamatys, kad kažkas labai „užknisa“ ir kažką reikia nusipirkti“, – sako Ž. Mauricas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt